Voruta

Įrašas

„Kagėbistai ir šuva, šunio vietoj – Lietuva“

Tai – minimaliai perfrazuotos satyriko T. Tilvyčio eilutės. Stebint nesibaigiantį su KGB siejamų skandalų serialą, eiliniam Lietuvos (ir ne tik jos) piliečiui – „žmogui iš gatvės“ susidaro „vaizdelis nekoks“, jeigu naudosimės dabartinių Lietuvos „gelbėtojų“ frazeologija. Kodėl gi tie kadriniai kagėbistai, agentai, rezervistai dygsta kaip grybai po lietaus?  Dygsta derlingose Seimo, Vyriausybės, apskričių administracijų žemėse,  palaiminti...

Įrašas

Lietuvos Metrika – mūsų nacionalinis turtas

Plečiantis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK), neišvengiama būtinybė tapo vidaus ir išorės susirašinėjimas. Iš didžiojo kunigaikščio kanceliarijos svetur buvo siunčiami svarbūs dokumentai. Taip pat į kanceliariją plaukdavo svarbūs raštai iš kitų šalių, kaupėsi finansiniai dokumentai, įvairūs paskyrimai, teismų protokolai bei sprendimai ir t.t., kurie buvo nurašomi į atitinkamas knygas. Taip susidarė LDK raštinės XV–XVIII a. archyvas,...

Įrašas

Parlamentinis Kėdainių unijos pobūdis

Šiais metais sukanka 350 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriai, aukšti pareigūnai ir bajorai pasirašė Kėdainių sutartį arba uniją su Švedija. Sutartis, pasirašyta Kėdainiuose 1655 m. spalio 20 d., atsirado ne per vieną dieną – įtemptos derybos vyko tiesioginės Rusijos invazijos sąlygomis, tęsėsi nuo liepos pabaigos ir turėjo ne vieną tekstinį variantą. Kėdainių sutarties pradžioje...

Įrašas

Vilniaus vardo minėjimas

2007 m. sausio 25 d. Katedros aikštėje prie Gedimino paminklo Renginio programa: 15.00 –  Minėjimo pradžia – senoviniais ragais atliekamas muzikinė programa (Lietuvių etninės kultūros draugija) 15.10 –  Pranešimas „Gediminas ir Vilniaus įkūrimas“ (Inga Baranauskienė, Draugija „Pilis“) 15.25 –  Gėlių padėjimas prie paminklo L.d.k. Gediminui, Vilniaus kūrėjų ir gynėjų pagerbimas 15.30 –  Klubo „Viduramžių pasiuntiniai“...

Įrašas

Mūsų didžiavyriai – dvasios galiūnai

Artėjant antrajam Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo dešimtmečiui iš prestižinius vardus turinčių asmenų lūpų, kuriais didžiavosi ne vienas tautietis, „kritiško“ jų žvilgsnio į praeitį požiūriu, vis dažniau pasigirsdavo mūsų tautos iškilių asmenybių menkinimas. Gaila, bet jis dar neišnykęs. Net ir pastaruoju metu kultūrai skirtuose periodiniuose straipsniuose kai kurie autoriai vis neiškenčia nepriminę mūsų niekam tikusios tautos (nemalonu...

Įrašas

Virš Lietuvos – vienpartinės sistemos šešėlis

Mums būtinai reikalinga nauja partija, kurios vienas iš svarbiausių tikslų – pakloti šalyje tikros daugiapartinės sistemos pamatus. Kitaip Lietuvą uždusins nomenklatūrininkų gniaužtai. Dar visai neseniai buvo kebloka net užsiminti, kad Lietuvai reikia naujos partijos. Kiekvienam apie ją prabylančiam čia pat primenama, kad šalyje ir taip yra daugiau negu trisdešimt politinių partijų. Jeigu kokiam akiplėšai esama...

Įrašas

Ekspedicija Nerimi (Vilija) po 150 metų

Liepos 2d. baigėsi mėnesį trukusi tarptautinė ekspedicija „Neris ir jos krantai“ grafo K. Tiškevičiaus keliais po 150 metų. Saulės kaitros nudeginti, vėjo nugairinti, lietaus ne kartą permerkti, bet laimingi, mes, daugiau kaip pusšimtis lietuvių ir baltarusių, pasiekėme Neries ir Nemuno santaką – galutinį savo kelionės tikslą. Baidarėmis, katamaranais ir guminėmis valtelėmis birželio 5-tą dieną pradėjome...

Įrašas

Bogdano Oginskio rūmais pažymėtas kaimas

Marcijonas Bogdanas Oginskis…Garsios Oginskių giminės aidas ateina iš XV a. pabaigos, iš tų laikų, kai Maskvos Didžioji Kunigaikštystė pradėjo vienyti slavų žemes. Siaurėjant LDK valdoms, iš buvusių savų žemių pasitraukė ir kunigaikščiai Oginskiai. Pagal pasirinktą tyrimo objektą kalbėsiu apie vieną kunigaikščių giminės atstovą ― Marcijoną Bogdaną Oginskį (1568-1640). Tai vienas iš žinomiausių didikų giminės atstovų,...

Įrašas

Vytautas Didysis

Mes iki šiol netiksliai vadiname didžiausiąjį iki šių laikų Lietuvos valdovą, antrąjį jos karalių – Vytautu. Ilgą laiką to vardo aiškinimas etimologiškai man kėlė nesupratimą: kaip suprasti vyttautas? Tiesiog kažkokia nesąmonė. Skaitydamas A. Šapokos knygą „Lietuvos istorija“, aptikau to mūsų valdovo antspaudo užrašo iššifravimą (gaila, bet kitose knygose tokie iššifravimai nepateikiami (bent mano skaitytose) ir...

Įrašas

Alfonsas Morkūnas – Plienas

Sausio 27-ąją sukako 100 metų, kai Žemaitkiemio vlsč. Juodžiūnų k. gimė vienas iš pokario partizaninio judėjimo Didžiosios Kovos apygardoje (Trakų, Ukmergės, Kauno apskrityse) organizatorių Alfonsas Morkūnas (1908-1949). 1945 12 01-1948 08 14 Didžiosios Kovos apygardos (DKA) B rinktinės vadas, 1948 08 14-1949 12 30 DKA vadas. Tai jos sumanumo dėka organizuotą apygardos partizaninį judėjimą Ukmergės...

Įrašas

Mikštai … Stekiškės piliakalnis

1. Išsivaikščioję kaimai… Šiaurės Rytų Lietuvos pakraštys. Laikas – XX a. antroji pusė. Nederlingos žemės. Nepatogus susisiekimas. Mišrios šeimos su trapiomis etninėmis šaknimis. Labiausiai socialinių neramumų nuskriaustas kraštas. Šių reiškinių pynė tęsėsi nuo XIX a. sukilimų, kai daugelis vietinių gyventojų buvo ištremta ar nužudyta. Jų namuose apgyvendinti slavakalbiai kolonistai. Šį pakraštį net tris metus alino...

Įrašas

Lietuvos visuomenė šventė Vilniaus gimtadienį

Mindauginiai Lietuvos valdovų rūmų pamatų fragmentai, geležies amžiaus laikotarpio Šventaragio slėnio laužavietė, pagoniškasis Vilniaus Katedros požemių aukuras bei daug kitų istorijos paminklų mums liudija, kad Vilnius visuomet buvo skirtingų tikybų, verslų ir luomų atstovų traukos centru. Apie Vilniaus miesto įkūrimą mums byloja nevien Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno legenda, bet ir rašytiniai šaltiniai, tarp kurių...

Įrašas

Lietuvos valstybės pradžia

Lietuvos valstybė yra ilgaamžės istorinės tradicijos perėmėja. 1918 m. vasario 16-osios Aktas deklaravo valstybės atkūrimą, pabrėždamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tęstinumą. Tai buvo svarbu 1918-ųjų kartai, tai yra svarbu ir mums. Šiemet, minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 90-metį, vis dar neturime aiškaus ir vienintelio atsakymo į klausimą, kada Lietuvos valstybė buvo įkurta? Į jį bandė atsakyti...

Įrašas

Steigiama svėdasiškių draugija „Alaušas“

Nuostabiai graži yra Svėdasų krašto gamta, darbštūs, svetingi ir bendraujantys žmonės. Čia gimęs ir augęs, plačiai žinomas lietuvių literatūros klasikas, Vaižgantas kadaise yra sakęs, kad šios vietovės gyventojai esą ypač dori, taurios sielos žmonės, turį ypatingų dvasios „deimančiukų“. Tokie jie išliko ir iki šių dienų – darbštūs, linksmi, padedantys kaimynams, aktyvūs ir veiklūs. Vos atkūrus...

Įrašas

Dėl Šventaragio slėnio ir valdovų alėjos [memorialo] atkūrimo

„…Tas, kuris remias istorija, visad teisus. Mirusieji neprisikels, kad liudytų kitką“. [Česlovas Milošas, 1946, Niujorkas] Įžvalgesni dabartiniai Lietuvos valstybės, Vilniaus miesto vadovai, kultūros bei meno veikėjai  rūpinasi mūsų garbingos tautos istorinės praeities išlikimu ir atkūrimu, iš kurios sunkiais, balansuojančiais ant išlikimo ribos metais, tarsi iš gyvybės šaltinio sėmėmės ir semiamės stiprybės. Ar susimąstome, kodėl mūsų...

Įrašas

Kur veda A. Nikžentaičio Lietuvos istorijos revizija?

Savo diskusiją su Vytautu Landsbergiu dėl 1940 m. įvykių interpretacijos Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis pavadino nevaisinga. Su tuo galima sutikti, tačiau ne dėl tos priežasties, kurią šio nevaisingumo priežastimi laiko kolega A. Nikžentaitis. Diskusijos nevaisingumo priežasčių A. Nikžentaičiui derėtų paieškoti savyje. „Norint istoriją interpretuoti, ją reikia šiek tiek žinoti,“ – moko „neišmanėlį“ V....

Įrašas

Vargas dėl istorijos

Pirmiausia, dėl istorijos datų, o ypač naujausios istorijos, kuri buvo taip arti, kad sunku net prisiminti. Kai profesionalus istorikas A.Nikžentaitis rašo straipsnyje "Velnias tūno istorijos politizavime…" (DELFI, 2008-04-16), kad LTSR Aukščiausioji Taryba buvusi paversta Atkuriamuoju Seimu, tai iš tikrųjų to veiksmo nebuvo. LTSR Aukščiausioji Taryba, į kurią dar skelbta 1990 m. rinkimai, tą pačią gražią...

Įrašas

Videniškius žinojo ir kryžiuočiai

Pasakojimais, legendomis ir realiais faktais alsuojantys Videniškiai – vienas iš keisčiausių ir savičiausių Molėtų rajono kaimų, įsikūręs netoli Siesarties upės, 9 km į vakarus nuo Molėtų ir 11 km į rytus nuo Želvos. Aplink šią vietovę pastaraisiais metais kiekvieną vasarą buriasi jaunieji menininkai, kurie įvairių plenerų metu, remdamiesi legendomis, pasakojimais ir realiais faktais prikelia istorinius...

Įrašas

Durbės mūšyje – tik žemaičiai ir tik žemaitiškai

Savaitgalį Žemaitijos žemėje trypė šimtai baltų palikuonių, šimtai tikrųjų žemaičių – ne žemaitiška šnekta kalbančių čia nė su žiburiu nebūtum radęs. Būsimos autentiškos pilies papėdėje, netoli garsiojo Lopaičių piliakalnio, dvi dienas ir naktis žemaičiai gausiai būriavosi ne šiaip sau – atsakingai ruošdamiesi didžiajam mūšiui. Šiemet, liepos 13-ąją Durbės mūšio metinės paminėtos antrąkart. Paminėtos trankiai, kaip...

Įrašas

Žiemgala ar vis tik Žemgala

Išnykusi žemgalių gentis dabar pas mus dažniau vadinama žiemgaliais, o jų buvusio paplitimo teritorija – Žiemgala. Latvijoje netoli Žagarės gyvenę mano seneliai, ten 1896 m. gimęs tėvas Stanislovas Riškus ir jo broliai bei seserys tą kraštą, kuriame jie pragyveno visą arba bent didžiąją savo gyvenimo dalį, visuomet vadindavo tik Žemgala. Pirmąjį pavadinimo skiemenį jie, kaip...

Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?
Įrašas

Kam priklauso privati žemė Lietuvoje ir Suvalkijoje?

www.voruta.lt Kai kurie konfliktai dėl nacionalinių parkų ribų išplėtimo jau pasiekė teismus. Jei savininko teisės pažeidžiamos, jis privalo kreiptis į teismą. Teismai neįsivaizduoja parko teritorijos plėtimo be žemės savininko sutikimo. O savivaldos struktūrų vaidmuo, plečiant parkus, yra antraeilis. Nėra abejonių, kad bet koks savininko teisių į jo turtą suvaržymas be jo sutikimo yra jo teisių...

Įrašas

Ar Seimo nariams reikia išmanyti istoriją?

Klausimas, kuo istorijos pažinimas gali pasitarnauti priimant sprendimus apie šalies ateitį, man kilo neatsitiktinai. Sutikau dalyvauti Seimo rinkimuose, nors savo ateities planus esu linkęs sieti su istoriko profesija. Visada planavau tęsti pradėtus darbus, o ne mesti juos ir pasinerti į politiką, kurią iki šiol stebėjau tik iš šalies. Tad tikrai neieškojau, kokia partija mane galėtų...

Įrašas

Svarbiausia į darbą įdėti daug meilės

„Svarbiausia ne kiek padarai, o kiek meilės įdedi į darbą“, – šypsosi jauna mokslininkė Edita Baltrėnaitė. Šiuo šūkiu mokslininkė vadovaujasi darydama kiekvieną, net ir kasdienišką darbą. Toks požiūris pasiteisina. E.Baltrėnaitė jau skina apdovanojimų laurus. 28 metų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė gavo „Jaunųjų mokslininkų“ premiją už tiriamąjį darbą, kuriame nagrinėjo, kaip sunkiaisiais metalais užterštas...

Įrašas

Lietuvos istorijos mokslas tebėra politikos tarnas

Vilniaus  istorikai, norėdami patenkinti Lietuvos valdžios ambicijas ir sudaryti gerą įspūdį kaimyninėms valstybėms, nuslepia ir perrašo nemalonius lietuvių tautos istorijos faktus. Mūsų šalies „firminis ženklas“ ir svarbi  tarptautinio įvaizdžio dalis yra Lietuvos vardo paminėjimo 1 000-mečio jubiliejus. Nors jis bus švenčiamas tik po dvejų metų, tam rengiamasi ir didžiulės lėšos skiriamos jau gerą dešimtmetį. Tačiau Lietuvos...

Įrašas

Jeronimas Cicėnas – Daugėliškio krašto šviesuolis

Šių metų liepos 24-tą dieną sueina 100 metų nuo šviesaus Daugėliškio krašto žmogaus, žinomo etnografo, istoriko, rašytojo Jeronimo Cicėno gimimo. Jo gimtinė – Garšvinės trijų sodybų gyvenvietė, esanti dabartiniame Ignalinos rajone, šalia Gedžiūnėlių draustinio ir Dysnos upės, yra Lietuvos pakraštyje. Daugėliškio kraštas nėra plačiai žinomas Lietuvoje. Jo kalvotas žemės paviršius be didesnių vandens telkinių pašaliečiui...

Įrašas

Durbės mūšis – primiršta šlovės diena

Liepos pradžia visuomet verčia prisiminti Lietuvos istoriją: Liepos 6-ąją pažymime Mindaugo karūnaciją, 15-ąją – Žalgirio mūšį. Tačiau šių dviejų datų šešėlyje slepiasi dar vienas išskirtinės reikšmės įvykis: 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero (dab. Latvijoje) žemaičiai sutriuškino jungtines Vokiečių ordino pajėgas iš Livonijos ir Prūsijos.   Šis mūšis – tai ne šiaip antroji...

Įrašas

Skuodo mūšis: sukanka 750 metų

2009 m. liepos 15 d.  minimos Žalgirio mūšio 599-osios metinės, praėjusį savaitgalį, Žemaičių vienybės dieną, buvo prisimintas ir inscenizuotas Durbės mūšis, o „Skaitytojų ekspresas“ šiomis dienomis gavo laišką apie dar vieną svarbų – Skuodo – mūšį, kuris įvyko 1259 metais, taigi šiemet minime jo jubiliejines – 750-ąsias – metines. Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad Skuodo mūšis...

Įrašas

Seniausios rašytinės žinios apie kuršius

Anksčiausias kuršių paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose susijęs su Brovalos mūšiu, apie 750 m. įvykusiu tarp danų ir švedų valdovų kariuomenių. Šios žinios, aptinkamos XIII a. pradžios Sakso Gramatiko veikale „Danijos istorija“, vertintinos kritiškai. Reikia pasakyti, kad taip pat abejojama, ar toks Brovalos mūšis apskritai yra buvęs. Kuršių pavadinimas Cori, taip pat ir jau tikėtinų bei konkrečių...

Įrašas

Koks Endrikio Wendto vardas?

Wendtas (Wendt) Endrikis (1819 III 22 Maž. Lietuvoje–1896 VII 5 Traksėdžiuose, Šilutės aps.), mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas, periodinės spaudos bendradarbis. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją mokytojavo, paskutinė darbovietė – Bitėnuose. 1887 m. išėjo į pensiją ir apsigyveno Traksėdžiuose. Didaktinio turinio apsakymų paskelbė O. Mauderodės Lietuviškose kalendrose (Tilžėje). Parengė laiškų ir reikalų raštų rašymo pavyzdžių...

Įrašas

1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje

Saulėto ryto nesulaukęs, Kuklus kary, tautos sūnau, Tu užgesai, kai laisvė švito, Laimėjai kovą tu, ne sau…   Istoriko Valdo Striužo monografija „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“* pasirodžiusi 2006 m., skirta tautos sukilimo aukoms atminti. Rašoma apie lietuvių karių ir partizanų 1941 m. birželio antisovietinį sukilimą buvusioje Švenčionių apskrityje, Vilniuje, Varėnos-Valkininkų ir Alytaus krašte. Tai...