Voruta

Įrašas

Vilnius ir jo ainiai

Maždaug pusantro tūkstančio žmonių vienija Vilniaus ainių klubas, kurio pirmininkas Kęstutis Šimas. Nariais yra ir gali tapti buvę Vytauto didžiojo gimnazijos ir mokytojų seminarijos auklėtiniai, lietuviai, Vilniuje gyvenę iki 1939 metų. Klubas veikia jau aštuonerius metus. Nedaug terasi vilniečių, kurie galėtų pasiūlyti pasižiūrėti tarp senųjų Vilniaus mūrų žaidžiančio Mėnulio lietaus… Arba, vesdami tave senamiesčio gatvelėmis,...

Įrašas

Dar apie lenkiškas raides Lietuvos pavardėse

Pasirodžius mano straipsniui „Apie lietuvių pavardžių lenkinimą ir lenkiškas raides“ (Voruta, 2009, Nr. 11) atsirado nemažai klausiančiųjų, kokiais atvejais Lietuvoje vis dėlto reikėtų vartoti lenkiškas raides rašant pavardes. Tai nelengvas klausimas, juo labiau, kad jis dabar gerokai politizuotas. Jį turėtų spręsti atitinkamos įstaigos, ypač dėl pavardžių rašybos dokumentuose. Galiu pareikšti tik kai kuriuos savo samprotavimus...

Įrašas

Akad. Zigmas Zinkevičius. Lietuva ir Gudija. Ką gudai mano apie mūsų ir savo šalies praeitį?

Akad. prof. habil. dr. Z. Zinkevičius Akad. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Negalime nesidomėti savo rytinių kaimynų šalimi, juk tarp mūsų ir tos šalies praeityje buvo daug bendra. Kadangi mus dabar skiria ne tik Lietuvos-Gudijos, bet ir Europos Sąjungos-Gudijos siena, tai tiesioginiai kontaktai apsunkinti. Sumažėjo informacijos apie dabartinį kaimynų gyvenimą, jų materialinės ir dvasinės kultūros apraiškas....

Įrašas

Semeliškių Romos katalikų laikraštis „Strėva“

Semeliškių miestelyje, Trakų rajone, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų stovi dabartinė medinė šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 ar 1786 m.), garsi šv. Roko atlaidais. Šiuo metu klebonauja kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas. Čia parapijiečių aukomis nuo 2002 metų leidžiamas mėnesinis religinis, iliustruotas 12 puslapių laikraštis. Šiame 2008 m. liepos mėnesio Nr. 7 (60)...

Įrašas

Klaipėda – Клайпеда, o gal visgi Memelis…

Koks vis dėlto tai dar, deja, sovietinis monstras… ta šiandieninė Klaipėda. Nykus miesto siluetas, kurį sudaro vien tik „fabrikų“ kaminų bokštai, pilkos betoninių namų dėžutės. Sovietinis skurdas įamžintas akmenyje ir visur kitur, kur tik jie „sugebėjo“ įsiterpti. Tik tada, kai kurį laiką čia pagyveni, pavaikštai ir pamatai dvasinio skurdo paženklintą aplinką, pradedi suvokti kokią žalą visai...

Įrašas

Netikėta įspūdinga knyga apie mūsų protėvius

Kas galėjo patikėti, kad šiais metais Minske bus išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas. Kadangi jau nuo studijų laikų esu parašęs kelias dešimtis straipsnių lietuvių tautos kilmės klausimais, o taip pat 1990 m. išleidęs knygą „Lietuvių tautos kilmė“, turėjau galimybę susidaryti gana išsamią nuomonę apie mūsų tautos priešaušrį. Todėl juo labiau stebiuosi, kad lemiamas...

Įrašas

Šalčininkų krašto Eišiškių valsčiaus lietuviškos mokyklos (1939-1944 m.)

Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius   Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijai, 1795 metais prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos...

Įrašas

Ką pamiršo šventas Jonas

Poilsio diena Joninės – įstatymu įtvirtinta duoklė krikščionims, Jonams ir Janinoms. Dauguma lietuvių vasaros saulėgrįžą švenčia neva pagal pagonišką baltų tradiciją. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros mokslininko Rimanto Balsio nuomone, šiandien ši šventė – praradusi ne tik savo pavadinimą, bet ir kai kurias pikantiškas apeigas, susijusias su vaisingumu. Pasak etnologės...

Įrašas

Jogailaičių keliu

Birželio 27 d. 19 val. Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 3A) Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai talkinant rengiamas susitikimas su lenkų tarptautinio kultūrinio projekto „Jogailaičių kelias“ („Szlak Jagielloński“) organizatoriais ir dalyviais, iki liepos 7 d. keliausiančiais tarptautiniu istoriniu keliu Vilnius-Liublinas-Krokuva. Kaip teigia vienas projekto sumanytojų, Liublino (Lenkija)...

Įrašas

Lenkijos organizacijos Lietuvą pliekia nepelnytai

Lenkijos organizacijos ryšiams su užsienio lenkais „Wspolnota Polska“ pranešimas apie tautiečių padėtį Lietuvoje piktina neobjektyvumu. Lenkų teisių padėtis mūsų šalyje kritikuojama, teigiama, kad nusižengiama dvišalei sutarčiai ir tarptautinei konvencijai. Lenkijos organizacijos manymu, jie įrodė lietuvių klastą ir lenkų sąžiningumą. Deja, lenkai, kaip ir prieš aštuoniolika metų vėl užlipo ant to paties grėblio ir šį kartą...

Įrašas

Rambyno kalne vėl plevena Vydūno dvasia

Skeptikai pranašavo, kad Joninės ant Rambyno kalno be linksmybių, alaus ir pobūvių muzikantų sunyks. Tačiau dvasingesnės, labiau panašios į Vydūno ir Martyno Jankaus laikų renginius, sėkmingai sugrįžta ant žilojo Rambyno.   Sunkmetis neišgąsdino Šventę organizavę Pagėgių savivaldybės kultūros centro darbuotojai pripažino, kad užėjus ekonominiam sunkmečiui svarstyta, ar neatsisakyti ir Joninių ant Rambyno kalno. Vis dėlto...

Įrašas

„Praeitame gyvenime gimiau Kionigsberge“

Tapytojas Saulius Kruopis 1993 m. baigė Vilniaus Dailės akademijos Tapybos fakultetą, 30 metų praktikavo Indijos filosofiją, keletą kartų ten buvo išvykęs, mokėsi miniatiūrų tapybos vienuolynuose. Nuo 1995 m. rengia tarptautinius tapybos plenerus Nidoje „Nidos ekspresija“ . Yra Nidos Menininkų asociacijos „Tiltas“ pirmininkas, surengė 80 Nidos tapybos kolekcijos parodų Lietuvoje ir užsienyje bei daugiau nei 50 personalinių...

Įrašas

Kunigas Juozas Bakšys (1884-1925)

Juozas Bakšys gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos apskrityje Kuktiškių valsčiuje Asmalų kaime, ūkininkų Jurgio ir Cecilijos Bakšių šeimoje. Be jo šeimoje augo dar dvi seserys ir brolis. Tėvai iš Asmalų sodžiaus prieš 1898 m. persikėlė į Suolelius (Utenos parapijoje), kuriuose įsigijo apie 50 ha žemės. Prieš 1908 m. tėvas nusipirko Paraudės vienkiemį su...

Įrašas

Henrikas Lizdenis – Dzūkijos istorijos puoselėtojas

Henrikas Lizdenis gimė 1927 m. Mažeikių apskrityje, Sedos mieste tarnautojų šeimoje: tėvas buvo buhalteris, motina – mokytoja. Pradinę mokyklą ir gimnaziją lankė Mažeikiuose, o nuo 1946 m. dirbo pedagoginį darbą Buknaičių pradinėje mokykloje, Žemalės progimnazijoje ir Karpėnų septynmetėje mokykloje. 1950 m. įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą, kuriame kartu dirbo pedagogikos kabineto vyresniuoju laborantu bei dėstė...

Kur dingo baltų astrologija
Įrašas

Kur dingo baltų astrologija

Mėnulio kalendorius rastas ant „Gedimino“ skeptro www.voruta.lt Visais laikais žmonės norėjo sužinoti savo likimą – būrė iš akmenų, plunksnų, paukščio skrydžio, kavos tirščių, lėtai dangumi slenkančių žvaigždynų… Dabar paprasčiau – atvertei kokį nors dienraštį ir paskutiniame puslapyje perskaitai, kokie, anot horoskopų, tavęs laukia džiaugsmai ar bėdos. O juk esama žinių, kad ir mes, lietuviai, baltų...

Įrašas

Kada atsirado Lietuvos vardas?

Pirmą kartą Lietuvos vardas raštu buvo paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo vienuolyno (Vokietija) analuose – pametiniame metraštyje ryšium su šv. Brunono Bonifaco žūtimi. Suprantama, žinutę įrašęs vienuolis (vienuolė) to vardo pats nesugalvojo. Tasai vardas jau prieš tai buvo vartojamas. Nuo kada jis atsirado? Tai sunkus klausimas. Lengviau pasakyti, kada jis jau tikrai turėtas. Kazimieras Būga tvirtino...

Įrašas

Prezidentas dalyvavo 440-ųjų Liublino Unijos metinių paminėjimo iškilmėse Lenkijoje

Trečiadienį, liepos 1 d. (Liublinas). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus atvyko su darbo vizitu į Lenkiją ir dalyvavo Liubline minimose 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos – Liublino Unijos 440-ųjų metinių iškilmėse. Vizito metu Lietuvos vadovas kartu su Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kačynskiu (Lech Kazcynski) ir Ukrainos Prezidentu Vladimiru Juščenka Liubline dalyvavo šv. Mišiose,...

Dieveniškių Valančius: iš gyvenimo pasienyje kronikų
Įrašas

Dieveniškių Valančius: iš gyvenimo pasienyje kronikų

Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia   www.voruta.lt Galvas keliantys pavasario žiedai nejučia primena apie nenumaldomą laiko tėkmę – kunigą Domą Valančiauską aplankėme dar sniegui krentant. Tokią – baltą ir sušalusią – Dieveniškių žemę išvysite ir nuotraukose. Staiga suprantu, kad tai net labai simboliška – žemaičiui D. Valančiauskui pietryčių Lietuvos krašte, lyg amžino įšalo žemėje,...

Įrašas

Lietuvos istorijos mokslas tebėra politikos tarnas

Vilniaus  istorikai, norėdami patenkinti Lietuvos valdžios ambicijas ir sudaryti gerą įspūdį kaimyninėms valstybėms, nuslepia ir perrašo nemalonius lietuvių tautos istorijos faktus. Mūsų šalies „firminis ženklas“ ir svarbi  tarptautinio įvaizdžio dalis yra Lietuvos vardo paminėjimo 1 000-mečio jubiliejus. Nors jis bus švenčiamas tik po dvejų metų, tam rengiamasi ir didžiulės lėšos skiriamos jau gerą dešimtmetį. Tačiau Lietuvos...

Įrašas

Jeronimas Cicėnas – Daugėliškio krašto šviesuolis

Šių metų liepos 24-tą dieną sueina 100 metų nuo šviesaus Daugėliškio krašto žmogaus, žinomo etnografo, istoriko, rašytojo Jeronimo Cicėno gimimo. Jo gimtinė – Garšvinės trijų sodybų gyvenvietė, esanti dabartiniame Ignalinos rajone, šalia Gedžiūnėlių draustinio ir Dysnos upės, yra Lietuvos pakraštyje. Daugėliškio kraštas nėra plačiai žinomas Lietuvoje. Jo kalvotas žemės paviršius be didesnių vandens telkinių pašaliečiui...

Įrašas

Trakų klebonas Mečislovas Malyničius-Malickis

Tik vienerius metus Trakuose klebonavo kunigas Mečislovas Malyničius-Malickis, tačiau net šis trumpas jo veiklos laikotarpis vertas detektyvinės apysakos. O ir visas žinomas kunigiškas jo gyvenimėlis už genį margesnis: niekada nenutrūkę ginčai su valdžios įstaigomis bei atskirais pareigūnais, kitais kunigais, bylos teismuose ir t. t. ir t. t. Visų kunigui reikštų kaltinimų net suminėti neįmanoma. Per...

Įrašas

Trakų vikaras Petras Velička

1925-1932 metais Trakuose vikariavo kun. Petras Velička. P. Velička gimė Sibire, tuometinės Tomsko gubernijos Marijinsko mieste (dabar Kemerovo sritis). Tik gimimo data skirtinguose dokumentuose rašyta nevienodai: pasak pažymos, pateiktos 1922 m. stojant į Vilniaus kunigų seminariją (Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, fondas 342, byla 14433; toliau – MAB, o skaičiai reikš fondo ir bylos...

Įrašas

Durbės mūšis – primiršta šlovės diena

Liepos pradžia visuomet verčia prisiminti Lietuvos istoriją: Liepos 6-ąją pažymime Mindaugo karūnaciją, 15-ąją – Žalgirio mūšį. Tačiau šių dviejų datų šešėlyje slepiasi dar vienas išskirtinės reikšmės įvykis: 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero (dab. Latvijoje) žemaičiai sutriuškino jungtines Vokiečių ordino pajėgas iš Livonijos ir Prūsijos.   Šis mūšis – tai ne šiaip antroji...

Įrašas

Skuodo mūšis: sukanka 750 metų

2009 m. liepos 15 d.  minimos Žalgirio mūšio 599-osios metinės, praėjusį savaitgalį, Žemaičių vienybės dieną, buvo prisimintas ir inscenizuotas Durbės mūšis, o „Skaitytojų ekspresas“ šiomis dienomis gavo laišką apie dar vieną svarbų – Skuodo – mūšį, kuris įvyko 1259 metais, taigi šiemet minime jo jubiliejines – 750-ąsias – metines. Pagal archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad Skuodo mūšis...

Įrašas

Seniausios rašytinės žinios apie kuršius

Anksčiausias kuršių paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose susijęs su Brovalos mūšiu, apie 750 m. įvykusiu tarp danų ir švedų valdovų kariuomenių. Šios žinios, aptinkamos XIII a. pradžios Sakso Gramatiko veikale „Danijos istorija“, vertintinos kritiškai. Reikia pasakyti, kad taip pat abejojama, ar toks Brovalos mūšis apskritai yra buvęs. Kuršių pavadinimas Cori, taip pat ir jau tikėtinų bei konkrečių...

Įrašas

Koks Endrikio Wendto vardas?

Wendtas (Wendt) Endrikis (1819 III 22 Maž. Lietuvoje–1896 VII 5 Traksėdžiuose, Šilutės aps.), mokytojas, šviečiamosios ir religinės literatūros rengėjas, periodinės spaudos bendradarbis. Baigęs Karalienės mokytojų seminariją mokytojavo, paskutinė darbovietė – Bitėnuose. 1887 m. išėjo į pensiją ir apsigyveno Traksėdžiuose. Didaktinio turinio apsakymų paskelbė O. Mauderodės Lietuviškose kalendrose (Tilžėje). Parengė laiškų ir reikalų raštų rašymo pavyzdžių...

Įrašas

1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje

Saulėto ryto nesulaukęs, Kuklus kary, tautos sūnau, Tu užgesai, kai laisvė švito, Laimėjai kovą tu, ne sau…   Istoriko Valdo Striužo monografija „1941 metų sukilimas Rytų-Pietų Lietuvoje“* pasirodžiusi 2006 m., skirta tautos sukilimo aukoms atminti. Rašoma apie lietuvių karių ir partizanų 1941 m. birželio antisovietinį sukilimą buvusioje Švenčionių apskrityje, Vilniuje, Varėnos-Valkininkų ir Alytaus krašte. Tai...

Įrašas

Juodojo Kranto gyventojai

Aldonos Balsevičienės knyga „Juodojo Kranto žmonės“* pasirodė 2008 m. Autorė, beveik visą gyvenimą gyvenusi Juodkrantėje, buvo mokytoja, 13-ka metų mokyklos direktore, daugiau nei 11-ka metų gyvenvietės seniūne, daug kartų rinkta deputate, savo autobiografinėje knygoje įtaigiai ir su didele meile aprašo daugelį Juodkrantės ir Kuršių nerijos žmonių, jų svajas bei mintis, likimus. Čia galima rasti linksmų...

Įrašas

Šviesos ir vilties ieškojimai gyvenimo kelyje

Nevalia pamiršti savo pagrindinių priedermių- išlikti visur ir visada lietuviu…   Žinomo pedagogo, matematikos mokytojo Algimanto Masaičio prisiminimų knyga „Marijampolio vaikai“*, skirta jo tėveliams, 100-osioms jų gimimo metinėms paminėti, išėjo 2007 m. Tai sakmė apie Vilnijos krašto istorijos puslapius, apie tai, kaip buvo jame palaikoma lietuvybė, nuolat budinama tautos dvasia. Apie Marijampolio vidurinės mokyklos (vienintelės...

Įrašas

Paskirta Martyno Jankaus premija

Š. m. liepos 31 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos muziejuje bus įteikiama tradicinė Martyno Jankaus premija. Kasmetinė premija už Martyno Jankaus gyvenimo ir kūrybos populiarinimą bei Mažosios Lietuvos kultūros paveldo populiarinimą skiriama žurnalistams, kraštotyrininkams, muziejininkams, visiems tiems, kuriems rūpi Mažosios Lietuvos likimas. Premijos steigėja – mecenatė – lietuviškosios raštijos platintojo, visuomenininko Mažosios Lietuvos patriarcho (1858–1946) vaikaitė...