Voruta

Semeliškių miestelyje, Trakų rajone, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų stovi dabartinė medinė šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 ar 1786 m.), garsi šv. Roko atlaidais. Šiuo metu klebonauja kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas. Čia parapijiečių aukomis nuo 2002 metų leidžiamas mėnesinis religinis, iliustruotas 12 puslapių laikraštis. Šiame 2008 m. liepos mėnesio Nr. 7 (60)...

Koks vis dėlto tai dar, deja, sovietinis monstras… ta šiandieninė Klaipėda. Nykus miesto siluetas, kurį sudaro vien tik „fabrikų“ kaminų bokštai, pilkos betoninių namų dėžutės. Sovietinis skurdas įamžintas akmenyje ir visur kitur, kur tik jie „sugebėjo“ įsiterpti. Tik tada, kai kurį laiką čia pagyveni, pavaikštai ir pamatai dvasinio skurdo paženklintą aplinką, pradedi suvokti kokią žalą visai...

Kas galėjo patikėti, kad šiais metais Minske bus išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas. Kadangi jau nuo studijų laikų esu parašęs kelias dešimtis straipsnių lietuvių tautos kilmės klausimais, o taip pat 1990 m. išleidęs knygą „Lietuvių tautos kilmė“, turėjau galimybę susidaryti gana išsamią nuomonę apie mūsų tautos priešaušrį. Todėl juo labiau stebiuosi, kad lemiamas...

Eišiškių apskritis ir Eišiškių valsčius   Eišiškių apskritis buvo dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje, į pietus nuo Vilniaus. Plotas 2224 km², 77920 gyventojų (1942 m.), centras Eišiškės. Apskritis buvo sudaryta 1791 metais iš dalies Lydos apskrities žemių. Iki 1795 metų priklausė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vilniaus vaivadijai, 1795 metais prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos...

Poilsio diena Joninės – įstatymu įtvirtinta duoklė krikščionims, Jonams ir Janinoms. Dauguma lietuvių vasaros saulėgrįžą švenčia neva pagal pagonišką baltų tradiciją. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros mokslininko Rimanto Balsio nuomone, šiandien ši šventė – praradusi ne tik savo pavadinimą, bet ir kai kurias pikantiškas apeigas, susijusias su vaisingumu. Pasak etnologės...

Birželio 27 d. 19 val. Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 3A) Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai talkinant rengiamas susitikimas su lenkų tarptautinio kultūrinio projekto „Jogailaičių kelias“ („Szlak Jagielloński“) organizatoriais ir dalyviais, iki liepos 7 d. keliausiančiais tarptautiniu istoriniu keliu Vilnius-Liublinas-Krokuva. Kaip teigia vienas projekto sumanytojų, Liublino (Lenkija)...

Lenkijos organizacijos ryšiams su užsienio lenkais „Wspolnota Polska“ pranešimas apie tautiečių padėtį Lietuvoje piktina neobjektyvumu. Lenkų teisių padėtis mūsų šalyje kritikuojama, teigiama, kad nusižengiama dvišalei sutarčiai ir tarptautinei konvencijai. Lenkijos organizacijos manymu, jie įrodė lietuvių klastą ir lenkų sąžiningumą. Deja, lenkai, kaip ir prieš aštuoniolika metų vėl užlipo ant to paties grėblio ir šį kartą...

Skeptikai pranašavo, kad Joninės ant Rambyno kalno be linksmybių, alaus ir pobūvių muzikantų sunyks. Tačiau dvasingesnės, labiau panašios į Vydūno ir Martyno Jankaus laikų renginius, sėkmingai sugrįžta ant žilojo Rambyno.   Sunkmetis neišgąsdino Šventę organizavę Pagėgių savivaldybės kultūros centro darbuotojai pripažino, kad užėjus ekonominiam sunkmečiui svarstyta, ar neatsisakyti ir Joninių ant Rambyno kalno. Vis dėlto...

Tapytojas Saulius Kruopis 1993 m. baigė Vilniaus Dailės akademijos Tapybos fakultetą, 30 metų praktikavo Indijos filosofiją, keletą kartų ten buvo išvykęs, mokėsi miniatiūrų tapybos vienuolynuose. Nuo 1995 m. rengia tarptautinius tapybos plenerus Nidoje „Nidos ekspresija“ . Yra Nidos Menininkų asociacijos „Tiltas“ pirmininkas, surengė 80 Nidos tapybos kolekcijos parodų Lietuvoje ir užsienyje bei daugiau nei 50 personalinių...

Juozas Bakšys gimė 1884 m. rugsėjo 4 d. Utenos apskrityje Kuktiškių valsčiuje Asmalų kaime, ūkininkų Jurgio ir Cecilijos Bakšių šeimoje. Be jo šeimoje augo dar dvi seserys ir brolis. Tėvai iš Asmalų sodžiaus prieš 1898 m. persikėlė į Suolelius (Utenos parapijoje), kuriuose įsigijo apie 50 ha žemės. Prieš 1908 m. tėvas nusipirko Paraudės vienkiemį su...

Henrikas Lizdenis gimė 1927 m. Mažeikių apskrityje, Sedos mieste tarnautojų šeimoje: tėvas buvo buhalteris, motina – mokytoja. Pradinę mokyklą ir gimnaziją lankė Mažeikiuose, o nuo 1946 m. dirbo pedagoginį darbą Buknaičių pradinėje mokykloje, Žemalės progimnazijoje ir Karpėnų septynmetėje mokykloje. 1950 m. įstojo į Klaipėdos mokytojų institutą, kuriame kartu dirbo pedagogikos kabineto vyresniuoju laborantu bei dėstė...

Pirmą kartą Lietuvos vardas raštu buvo paminėtas 1009 m. Kvedlinburgo vienuolyno (Vokietija) analuose – pametiniame metraštyje ryšium su šv. Brunono Bonifaco žūtimi. Suprantama, žinutę įrašęs vienuolis (vienuolė) to vardo pats nesugalvojo. Tasai vardas jau prieš tai buvo vartojamas. Nuo kada jis atsirado? Tai sunkus klausimas. Lengviau pasakyti, kada jis jau tikrai turėtas. Kazimieras Būga tvirtino...

Trečiadienį, liepos 1 d. (Liublinas). Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus atvyko su darbo vizitu į Lenkiją ir dalyvavo Liubline minimose 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos – Liublino Unijos 440-ųjų metinių iškilmėse. Vizito metu Lietuvos vadovas kartu su Lenkijos Respublikos Prezidentu Lechu Kačynskiu (Lech Kazcynski) ir Ukrainos Prezidentu Vladimiru Juščenka Liubline dalyvavo šv. Mišiose,...

Vilniaus  istorikai, norėdami patenkinti Lietuvos valdžios ambicijas ir sudaryti gerą įspūdį kaimyninėms valstybėms, nuslepia ir perrašo nemalonius lietuvių tautos istorijos faktus. Mūsų šalies „firminis ženklas“ ir svarbi  tarptautinio įvaizdžio dalis yra Lietuvos vardo paminėjimo 1 000-mečio jubiliejus. Nors jis bus švenčiamas tik po dvejų metų, tam rengiamasi ir didžiulės lėšos skiriamos jau gerą dešimtmetį. Tačiau Lietuvos...

Šių metų liepos 24-tą dieną sueina 100 metų nuo šviesaus Daugėliškio krašto žmogaus, žinomo etnografo, istoriko, rašytojo Jeronimo Cicėno gimimo. Jo gimtinė – Garšvinės trijų sodybų gyvenvietė, esanti dabartiniame Ignalinos rajone, šalia Gedžiūnėlių draustinio ir Dysnos upės, yra Lietuvos pakraštyje. Daugėliškio kraštas nėra plačiai žinomas Lietuvoje. Jo kalvotas žemės paviršius be didesnių vandens telkinių pašaliečiui...

Tik vienerius metus Trakuose klebonavo kunigas Mečislovas Malyničius-Malickis, tačiau net šis trumpas jo veiklos laikotarpis vertas detektyvinės apysakos. O ir visas žinomas kunigiškas jo gyvenimėlis už genį margesnis: niekada nenutrūkę ginčai su valdžios įstaigomis bei atskirais pareigūnais, kitais kunigais, bylos teismuose ir t. t. ir t. t. Visų kunigui reikštų kaltinimų net suminėti neįmanoma. Per...

1925-1932 metais Trakuose vikariavo kun. Petras Velička. P. Velička gimė Sibire, tuometinės Tomsko gubernijos Marijinsko mieste (dabar Kemerovo sritis). Tik gimimo data skirtinguose dokumentuose rašyta nevienodai: pasak pažymos, pateiktos 1922 m. stojant į Vilniaus kunigų seminariją (Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius, fondas 342, byla 14433; toliau – MAB, o skaičiai reikš fondo ir bylos...

Liepos pradžia visuomet verčia prisiminti Lietuvos istoriją: Liepos 6-ąją pažymime Mindaugo karūnaciją, 15-ąją – Žalgirio mūšį. Tačiau šių dviejų datų šešėlyje slepiasi dar vienas išskirtinės reikšmės įvykis: 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės ežero (dab. Latvijoje) žemaičiai sutriuškino jungtines Vokiečių ordino pajėgas iš Livonijos ir Prūsijos.   Šis mūšis – tai ne šiaip antroji...