Aukštaitijos partizanų šeima. Minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines

Aukštaitijos partizanų šeima. Minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines

Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis

Šiemet minime Lietuvos laisvės kovotojo Juozapo Streikaus-Stumbro 100-ąsias gimimo metines. J. Streikus gimė 1923 m. gegužės 30 d. Zarasų apskrities Antazavės valsčiaus Maniuliškių kaime Antano ir Marijonos (kai kuriuose dokumentuose vardas nurodomas Marcelė, Marcijona) Streikų šeimoje.

Tėvas Antanas Streikus dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose, apdovanotas Vyčio kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos Nepriklausomybės medaliais. Buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą, drauge su sūnum Juozapu dalyvavo Birželio sukilime, nuo sovietų valdžios išlaisvino Antazavės miestelį.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą įsitraukė visa Streikų šeima. A. Streikus-Tamošiukas įkūrė Žalgirio partizanų būrį, kurio nariais tapo jo sūnūs Juozapas Streikus-Stumbras, Petras Streikus ir Izidorius Streikus-Girėnas bei dukra Ona Streikutė (slap. Nera, Gėlė), žmona M. Streikienė buvo partizanų rėmėja. Jauniausioji dukra Valerija (Valė)-Piemenaitė būrio nare tapo 1949–1950 m. Žalgirio būrys vėliau prisijungė prie Vytauto apygardos Lokio rinktinės ir veikė kaip Vyties kuopa.

Marijona Streikienė ir Petras Streikus 1944 m. lapkričio mėn. buvo suimti Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Zarasų apskrities skyriaus, nubausti laisvės atėmimu ir įkalinti GULAG’o lageriuose. P. Streikus 1947 m. birželio 28 d. mirė (tikėtina, kad žuvo) Uchtižemlage (Komijos ASSR). M. Streikienė, kalėjo Sevželdorlage (Komijos ASSR), 1956 m. grįžo į Lietuvą, kur mirė 1964 m.

1945 m. rugsėjo 28 d. Antanas Streikus, Raudinės-Šarlotės miškuose netoli Lietuvos ir Latvijos pasienio vykusiame mūšyje, nenorėdamas okupantams pasiduoti gyvas, susisprogdino granata.

Ona Streikutė 1949 m. spalio 12 d. sunkiai susirgo, todėl svetima pavarde buvo paguldyta į Rokiškio ligoninę. Sovietų saugumas ją susekė ir 1949 m. gruodžio 31 d. suėmė. O. Streikutė buvo tardoma Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Rokiškio apskrities skyriuje. Dėl pablogėjusios sveikatos 1950 m. sausio 7 d. tardymas buvo nutrauktas, o 1950 m. sausio 9 d. O. Streikutė mirė. Dokumentuose nurodyta mirties priežastis – tuberkuliozinis peritonitas.

Valė (Valerija) Streikutė 1956 m. legalizavosi. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyrius 1962 m. balandžio 25 d., atsižvelgdamas į tai, kad būdama partizane, V. Sreikutė „asmeniškai teroristinių aktų nevykdė“, o po legalizacijos dirbo „visuomenei naudingą darbą“, nutarė netraukti jos baudžiamojon atsakomybėn.

Juozapas Streikus, po tėvo žūties, tapo Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos vado pavaduotoju, 1947 m. rugsėjo mėn. buvo paskirtas kuopos vadu, o 1949 m. sausio 7 d. – Lokio rinktinės Džiugo tėvūnijos vadu. Ne kartą dalyvavo ginkluotuose susirėmimuose su sovietų saugumo daliniais Lietuvos ir Latvijos teritorijose.

1958 m. liepos mėn. J. Streikus drauge su broliu Izidoriumi ir partizanu Vladu Krasausku-Kukučiu legalizavosi. Neliečiamumą jiems garantavo Lietuvos SSR saugumo vado Kazimieras Liaudis, tačiau sovietų valdžia brolius Streikus ir V. Krasauską apgavo. 1961 m. spalio mėn. jie buvo suimti ir teisiami. Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas J. Streikų nubaudė mirties bausme, I. Streikus nubaustas 15 m. laisvės atėmimu, V. Krasauskas – 10 m. laisvės atėmimu. J. Streikus 1962 m. rugpjūčio 17 d. buvo sušaudytas Vilniuje.

J. Streikus kalėjo lageriuose Mordovijos ASSR ir Permės srityje. Į Lietuvą grįžo 1976 m. spalio mėn. Po sunkios ligos 1997 m. gruodžio 4 d. mirė.

1998 m. J. Streikui ir I. Streikui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties), A. Streikui, M. Streikienei, P. Streikui, O. Streikutei – laisvės kovų dalyvio statusas (po mirties).

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1999 m. gegužės 13 d. įsakymu, J. Streikui suteiktas kapitono, A. Streikui ir I. Streikui – vyresniojo puskarininkio kariniai laipsniai (po mirties).

Lietuvos Respublikos Prezidento 2001 m. gegužės 15 d. dekretu, A. Streikus (antrą kartą), J. Streikus ir I. Streikus apdovanoti Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais (po mirties).

Valerijai Streikutei-Daukienei 1998 m. vasario 10 d. pripažintas laisvės kovų dalyvio statusas. Ji mirė 2012 m.

2006 m. spalio 1 d. Streikų šeimos atminimui Zarasų rajone Antazavėje atidengtas stogastulpis (autorius Jonas Nemanis, meistras Saulius Savickas).

2019 m. lapkričio mėn. Vilniaus Antakalnio kapinių teritorijoje esančiose Našlaičių kapinėse buvo rasti sušaudyto J. Streikaus palaikai, kurie 2020 m. rugpjūčio 16 d. iškilmingai palaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Su paroda galima susipažinti Lietuvos archyvų virtualių parodų portale https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/aukstaitijos-partizanu-seima-lya/exh-339/aukstaitijos-partizanu-seima-lya/case-1806 arba paskyroje Facebook socialiniame tinkle  https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/

 

Naujienos iš interneto