Atsakymai į klausimą, kaip užtikrinti Putino ir Lukašenkos baudžiamąją atsakomybę už agresiją Ukrainoje

Atsakymai į klausimą, kaip užtikrinti Putino ir Lukašenkos baudžiamąją atsakomybę už agresiją Ukrainoje

Gegužės 6 d. Teisingumo ministerija kartu su Teisės ir demokratijos centru surengė tarptautinę konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“, kurioje buvo diskutuojama, ar egzistuojantys tarptautinės teisės teisiniai mechanizmai gali užtikrinti Putino, Lukašenkos ir jų vadovaujančio lygmens bendrininkų individualią baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir ar yra erdvės Specialiam tribunolui.

Konferencijoje nuotoliniu būdu pasisakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Gordon Brown. Nuotoliniu būdu diskusijose dalyvaus Ukrainos teisingumo ministras Denis Malyuska. I renginį atvyko pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastian Kaleta, buvęs Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Londono universiteto koledžo profesorius Philippe Sands, Leideno universiteto Tarptautinės institucinės teisės profesorius Niels Blokker, kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, Europos valstybių vyriausybių atstovai, akademikai, pilietinės visuomenės atstovai, teisininkai ir plačiosios visuomenės atstovai.

Konferencijoje buvo diskutuojama šiomis temomis: 

  • tarptautinis agresijos nusikaltimas: kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės;
  • agresyvi Rusijos politika: kilmė, tikslai ir turinys, ideologinis agresijos karo pagrindimas;
  • teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste: ar yra erdvės Specialaus Tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje svarba ir sėkmės perspektyvos?
  • Specialaus Tribunolo teisinis pagrindimas, galima jo jurisdikcija, sudėtis, funkcionavimas ir procesas (kaltinamasis aktas, imunitetai, teismas už akių, vykdymas).

Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė (Ukraina, Lenkija, Lietuva) karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.

2022 m. kovo 4 d. didelis skaičius tarptautinės viešosios teisės juristų, viešųjų asmenų ir žmogaus teisių gynėjų iš įvairių šalių paskelbė pareiškimą, raginantį steigti Specialųjį Tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.

2022 m. balandžio 8 d. Baltijos šalys įstoji į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.

Gegužės 6 d. Lietuva inicijuoja politikų, teisininkų ir akademikų atvirą diskusiją apie egzistuojančius ir galimus teisinius mechanizmus, kurie leistų įgyvendinti Rusijos ir Baltarusijos režimų baudžiamąją atsakomybę už agresiją prieš Ukrainą, aptarti šių mechanizmų privalumus ir trūkumus.

Konferencijos šeimininkai – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas. Konferencijos globėja – Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Renginio partneris – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Teisingumo ministerijos inf.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.

Susiję straipsniai