Gediminas PAVIRŽIS, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, Vilnius

Atsakas Seimo narei p. Vandai Kravčionok

Demokratinėse valstybėse žmonės atvirai ir viešai išsako tai, kas jiems skauda, kas taisytina, siūlo receptus kaip tai daryti. Visuose pasisakymuose, straipsniuose turi skambėti pagarba oponentui, tačiau jokiu būdu nepritarimu tam, kas dangstoma melu, išsigalvojimais, siekiant pagrįsti savo „tiesas“. Nepažįstu p. Vandos Kravčionok, tačiau priėmusi Seime priesaiką dorai tarnauti Lietuvai, turėtų elgtis kaip tikras tautos atstovas. Sakyti tai, kas tiesa, o ne tai, ko reikia partijai, kurią ji atstovauja.

Jau kuris laikas stengiausi būti šone nuo Lietuvos lenkų rinkimų akciijos (LLRA) veiklos vertinimų, kuriuos kai kas gretino net su santykių bloginimu tarp kaimyninių valstybių. Tačiau kai prabyla melas, kai išgirsti šantažo pliūpsnius, negali būti abejingas.

Kiekvienai išsakytai minčiai rasčiau argumentus bei atsakymus, tačiau noriu apsistoti ties vienu, kuris pastaruoju metu pradėtas dažnai eksploatuoti. Tai dėl išaugusio žmonių pasitikėjimo LLRA, ką jos gynėjų nuomone, parodo pastarieji įvairių lygių rinkimų rezultatai.

Deja, pamirštama, kad tie rezultatai lengvai pasiekiami Vyriausiosios rinkimų komisijos portale. Savo išsakomas mintis patvirtinu skaičiais. Antai, giriamasi ženkliais rezultatais, kurie pasiekti Vilniaus mieste. Taip, vadinama Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje gavo vienuolika mandatų, tačiau nutylima, kad dar 2002 m. rinkimuose, kai dalyvavo lenkų bei rusų partijos atskirai, kiekviena turėjo po šešis mandatus. Jei prieš aštuonis metus už šias partijas Vilniaus mieste balsavo 40,2 tūkst. rinkėjų, tai už apsijungusias 2011 m. tik 29 tūkst.

Panaši padėtis Vilniaus rajone. Antai, po 2007 metų savivaldos rinkimų dar nesusijungusi LLRA Vilniaus rajono savivaldybės taryboje turėjo 19 mandatų, tiesa, tiek turi ir po 2011m. rinkimų, tačiau pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo jau kaip susijungusi su Rusų aljansu – „Valdemaro Tomaševskio blokas“. Tikrai nemanau, kad Rusų aljansas nebuvo nieko vertas.

Pereinu prie 2012 m. Seimo rinkimų. Sunku lyginti šių rinkimų rezultatus su ankstesniais, nes 2008 m. LLRA neperžengė 5 proc. barjero. 2012 m. Seimo rinkimuose faktiškai dalyvavo koalicija sudaryta iš LLRA, Rusų aljanso ir Lietuvos liaudies partijos, nors pasinaudota „gudrybe“ – eita po LLRA vėliava, kad pakaktų 5 proc. numatyto barjero. Koks šiame aruode Rusų aljanso ir Lietuvos liaudies partijos indėlis dabar niekas negali pasakyti. Tačiau faktas, kad prieš tai Seimo rinkimuose dalyvavusia viena rusų partija pasitikėjo per 11 tūkst. rinkėjų. Matyt ir kitas koalicijos partneris kažkiek buvo vertas. Be jų, jei LLRA būtų ėjusi atskirai, ar neištiktų 2008 m. likimas? Taip, dabar LLRA jau turi frakciją Seime. Nieko tai nestebintų, jei būtų laikomasi rinkimų įstatyme numatyto koalicijai rinkimų barjero – 7 proc. Rinkimų prievaizdams šį kartą „gudrybė“ neužkliuvo.

Norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną faktą. Per visų lygių rinkimus dalyvavę LLRA sąraše kitų partijų atstovai buvo aktyvių LLRA agitatorių ir jiems paklusnių rinkėjų nureitinguoti žemyn. Tai lengva įsitikinti peržiūrėjus daugiamandačių apygardų rezultatus rinkimuose į minėtas atitinkamas valdžios institucijas. Seimo nare Irina Rozova, nors rinkiminiame sąraše buvo įrašyta antrąja, tapo tik dėka to, kad atsisakė mandato prieš ją LLRA galutiniame sąraše buvusieji.

Nežinau ar tenkins Rusų aljansą tokia padėtis ateityje.

Baigiant, eilinį kartą negaliu nepaminėti keistinų nuostatų rinkimų įstatymuose, ypač kai balsuojama paštu. Ar gali būti normalu, jei ženkli balsuotojų dalis balsuoja paštu už vieną partiją. Palyginimui skaičiai: Jei Vilniaus-Širvintų rinkiminėje apygardoje už LLRA apylinkėse balsavo 2,5 kart daugiau rinkėjų, nei už socialdemokratus, tai paštu net 6 kart daugiau. Vilniaus-Trakų apygardoje, atitinkamai 4 ir 12 kartų, Vilniaus-Šalčininkų apygardoje 15 ir 33 kartai. Deja, apie tai kalbama daug ir senai, bet vežimas stovi vietoje.

Pabaigai pamąstymui. LLRA pabrėžianti krikščioniškas vertybes partija. Aštuntą Dekalogo įstatymą Jūs p. V. Kravčionok pamynėte ne kartą.

Šarūno Mažeikos nuotr.

Nuotraukoje: V. Kravčionok

Voruta. – 2013, kov. 2, nr. 5 (769), p. 7.