„Žinome, koks jautrus Lietuvos kraštas yra Vilnija, kokie opūs jos tautiniai, socialiniai, kultūriniai, politiniai reikalai. Todėl Vytauto Landsbergio fondas globoja ir remia Vilniaus krašto lietuvių mokyklas – nuo Šalčininkų Lietuvos 1000-mečio gimnazijos iki per kelis kaimus išsibarsčiusios Eitminiškių vidurinės mokyklos“,– sako Vytauto Landsbergio fondo valdybos pirmininkė profesorė Gražina Landsbergienė.
Po 1991 sausio 13-tosios Norvegija apdovanojo prof. Vytautą Landsbergį norvegų tautos taikos premija – beveik 3 milijonais Norvegijos kronų. Ši suma, V. Landsbergio dar suapvalinta, buvo padėta į Norvegijos banką ir tapo tų pačių 1991 metų rudenį įkurto Fondo pagrindu. Gaunamos palūkanos iki šiol atiduodamos Lietuvos vaikų reikmėms. Didžioji dalis skiriama jų sveikatai – stambiems medicinos projektams, ketvirtadalis – talentingų jaunųjų muzikantų rėmimui (stipendijoms, konkursams, stažuotėms). Laikantis šios nuostatos per 19 metų realizuota nemažai galingų programų, Fondo iždą papildė jo valdybos pirmininkės Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos profesorės pianistės ir koncertmeisterės G. Landsbergienės bei paties prof. V. Landsbergio surengtų labdaros koncertų metu suaukotos lėšos. Veiklai plečiantis tolydžio radosi nuoširdžių Fondo rėmėjų užsienyje ir pačioje Lietuvoje. Neretas iš jų skyrė Fondui tikslines aukas, pvz., gausių šeimų, našlaičių, studentų rėmimui, leidybai, moksleivių kompiuterinio raštingumo skatinimui. Julijos ir Emilio Sinkių (JAV) lėšomis nupirkti kompiuteriai teko ir Vilniaus krašto mokykloms. Laimutė ir Algirdas Stepaičiai (JAV) bei Albinas Markevičius (JAV) tradiciškai savo aukas skiria būtent švietėjiškai veiklai. Jų dėka Fondas galėjo žengti žingsnius dar viena kryptimi: jau surengė vieną studentų ir keturis moksleivių rašinių konkursus. Studentai buvo paraginti apmąstyti laisvės ir vienybės sąvokas – tai jie padarė stebėtinai brandžiai bei jautriai. O moksleivių rašinių temos buvo tokios: 2006 metais (vasaris-kovas) – „Kokią Lietuvą kurs mano karta?“, 2006 metais (spalis-lapkritis) – „Mano kraštas: prieš 15 metų, šiandien, rytoj“ (Rytų Lietuvai, Vilniaus kraštui), 2007 metais – „Mano kraštas prieš 17 metų, šiandien, rytoj“ (Vakarų Lietuvos regionui). Beje, dviejų pirmųjų moksleivių konkursų rašiniai buvo išleisti atskira knyga. Ketvirtąjį, šiemetinį, konkursą „Ką gera man suteikė Kovo 11-toji?“ prof. V. Landsbergio Fondas surengė keturiose Vilnijos lietuviškose mokyklose ir jį paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui.
Jau minėti ištikimieji rėmėjai iš JAV A. ir L. Stepaičiai bei A. Markevičius šį kartą Fondui paaukojo 10 000 USD. Bendru sutarimu jie paskirti jaunimo lavinimui, tautiškumo ir pilietiškumo ugdymui Vilniaus krašto lietuvių mokyklose. Dalį šių pinigų (3 040 Lt) savo projektų realizavimui dar pernai gavo Pabradės „Ryto“ gimnazija. Šiemet VLF valdybos posėdžiuose nutarta pritarti ir visiškai paremti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) lietuviškų Buivydiškių ir Lavoriškių pagrindinių mokyklų bei Eitminiškių vidurinės mokyklos tautinio, pilietinio, etnokultūrinio ugdymo programas bei skirti joms reikalingas lėšas – Buivydiškėms – apie 4 500 Lt, Lavoriškėms – apie 6 000 Lt, Eitminiškėms – apie 5 000 Lt. Už likusius pinigus šiose keturiose arti Vilniaus esančiose mokyklose ir buvo surengtas 2010 metų rašinių konkursas „Ką gera man suteikė Kovo 11-toji?“.
„Man pasisekė. Aš gimiau ir gyvenu laisvoje šalyje“, – tokius itin paprastus žodžius savo rašinyje konkursui parašė Andželika Gaidamovič. Ji mokosi lietuviškos Eitminiškių vidurinės mokyklos Sužionių skyriaus 8-toje klasėje. Šio rašinio tekste yra ir vingiuotesnių sakinių, labiau pakylėtų minčių apie Kovo 11-tąją, apie tai, ką ji davė Lietuvai ir asmeniškai Vilniaus krašto mergaitei Andželikai. Gražių, teisingų, kartais kiek patetiškų, literatūriškų, tačiau labai šiltų ir jaudinančių pamąstymų sklidini visi 27 Vytauto Landsbergio fondo (VLF) surengtam konkursui „Ką gera man suteikė Kovo 11-toji?“ pateiktieji Vilniaus krašto moksleivių rašiniai. Tačiau kaip vaikystės eilėraštuke – juos visus sudėjus į vieną puodelį ir labai gerai sumaišius – išsikristalizuos ta pati paprasta mintis: „Man pasisekė. Aš gimiau ir gyvenu laisvoje šalyje“.
Konkurse dalyvavo dvi autorių grupės: jaunesniųjų grupė – 7, 8, 9, 10-tų klasių (I–II gimnazijos klasių) mokiniai ir vyresniųjų grupė – 11-12 klasių (III-IV gimnazijos klasių) mokiniai.
Rašinius vertino pedagogės lituanistės: VAVA Juodšilių „Šilo“ gimnazijos mokytoja Jolanta Gumbrevičienė, Riešės gimnazijos mokytoja Vidutė Račkauskienė, Eitminiškių vidurinės mokyklos mokytoja Rima Launikonytė, Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos direktorė bei lietuvių kalbos mokytoja Laima Markauskienė, Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos mokytoja Vida Grigaliūnaitė ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis. Pasak pedagogių, maloniai nustebino savotiškas „atradimas“, kad daugeliui autorių autoritetas ir žinių šaltinis yra suaugęs žmogus: „mama sakė“, „tėčio istorija“, „klausinėjau senelės“, „mėgstu atsisėsti šalia mylimo senelio“ ir pan. V. V. Landsbergis išskyrė rašinius, kuriuose vaikas nebijo būti privatus, rašo savais, neišmoktiniais, nepasiskolintais žodžiais . „Gal tokie tekstai ir nėra pakankamai literatūriški, bet jie įtaigūs“, – sakė rašytojas. Komisijai įsiminė Eitminiškių vidurinės mokyklos Sužionių skyriaus devintokės Daivos Mežonytės be galo šiltai ir širdingai aprašytas kuklios darbščios šeimos gyvenimas vaizdingoje ežero pakrantėje, viltis, kad tėvelis vėl turės darbo, vėl bus lengviau, nes jie nori gyventi čia, Tėvynėje, kuri prasideda nuo gimtųjų namų slenksčio. Pastebėtas Buivydiškių pagrindinės mokyklos septintoko Luko Langvinio sugebėjimas žodžiais sukurti nuotaiką, Eitminiškių vidurinės mokyklos dvyliktokės Alinos Kondratovič emocingas pasakojimas, turtingas žodynas, dialogo valdymas. Vaikai vykusiai panaudojo istorijos žinias, suvokė Kovo 11-tosios svarbą ir jos atneštos laisvės dvasią. Nors daugumos autorių pavardės nelietuviškos, nors kai kurie patys rašo esą lenkai, ar namie šnekantys lenkiškai, vis dėlto jie mokosi lietuviškoje mokykloje, nes laiko savo pareiga gerai mokėti valstybinę kalbą, žinoti savo gimtosios šalies praeitį, kultūrines tradicijas, susivokti šiandienos realijose.
Konkurso nugalėtojais tapo:
Jaunesniųjų grupė:
Pirmoji vieta – laureato diplomas ir 300 Lt dovana atiteko Daivai Mežonytei (Eitminiškių vidurinė mokykla, Sužionių skyrius, 9 klasė, mokytoja Marijona Jazukevičienė).
Dvi antrosios vietos – laureatų diplomai ir po 200 Lt skirti Aurelijai Blažytei (Buivydiškių pagrindinė mokykla, 10 klasė, mokytoja Daiva Dovydaitienė) bei Kazimierui Šimkevičiui (Lavoriškių pagrindinė mokykla, 10 klasė, mokytojas Vaidotas Pakalniškis).
Trys trečiosios vietos- laureatų diplomai ir po 100 Lt – Lukui Langviniui (Buivydiškių pagrindinė mokykla, 7 klasė, mokytoja Nijolė Sirgedienė), Loretai Milto (Lavoriškių pagrindinė mokykla, 8 klasė, mokytojas Vaidotas Pakalniškis), Emilijai Zenko (Pabradės „Ryto“ gimnazija, II klasė, mokytoja Laima Markauskienė).
Paskatinimo diplomas ir 50 Lt dovana paskirta Miglei Gailiušaitei (Pabradės „Ryto“ gimnazija, II klasė, mokytoja Laima Markauskienė).
Vyresniųjų grupė:
Pirmoji vieta – laureato diplomas ir 300 Lt dovana skirta Alinai Kondratovič (Eitminiškių vidurinė mokykla, 12 klasė, mokytoja Rima Launikonytė)
.
Antroji vieta – laureato diplomas ir 200 Lt – Indrei Azarčenkaitei (Pabradės „Ryto“ gimnazija, IV klasė, mokytoja Asta Andrijauskienė).
Trečioji vieta – laureato diplomas ir 100 Lt – Donatui Šerėjui (Pabradės „Ryto“ gimnazija, IV klasė, mokytoja Asta Andrijauskienė).
Diplomais ir 50 Lt dovana paskatinti Aivaras Šerėjus (Pabradės „Ryto“ gimnazija, IV klasė, mokytoja Asta Andrijauskienė) ir Miroslav Tomaševskij (Eitminiškių vidurinė mokykla, 11 klasė, mokytoja Aušra Rudytė).
Pabradės „Ryto“ gimnazijoje Kovo 11-tosios išvakarėse vykęs laureatų paskelbimas bei apdovanojimas, jų mokytojų pagerbimas įsiliejo į gražią, šviesią, smagią ir įsimintiną moksleivišką šventę „Mano Lietuva“. Į ją atvyko Vytauto Landsbergio fondo valdybos pirmininkė prof. G. Landsbergienė, valdybos narės Gražina Vidūnienė ir Ina Drąsutienė, Fondo vadybininkė Ona Miliauskaitė, rašytojas, režisierius, dainų autorius ir atlikėjas Vytautas V. Landsbergis, buvo svečių iš Vilniaus ir apskrities. Profesorė G. Landsbergienė nuoširdžiai pasidžiaugė rašiniais, padėkojo autoriams ir jų mokytojams, papasakojo apie Fondo dėmesį Vilniaus kraštui, palinkėjo, kad išsipildytų visos rašiniuose išsakytos ir neišsakytos svajonės. Visi konkurso dalyviai apdovanoti diplomais, parašiusiems įdomiausius rašinius įteikti laureatų ar paskatinimo diplomai bei kuklios premijos, mokytojams – padėkos, knygos. Beje, kiekviena mokykla dar gavo dovanų po nemažą kalnelį vertingų knygų savo bibliotekoms, o jų mokiniai surengė jaudinantį, Tėvynės meile alsuojantį koncertą.
Užsigardžiavimui – trys sakiniai iš trumpučio Eitminiškių vidurinės mokyklos Visalaukės skyriaus aštuntoko Roberto Masevič rašinėlio: „Mokytojai mums sako, kad mes – Lietuvos ateitis. Kai pagalvoji, kad esi atsakingas, pasidaro truputį baugu. Tad eidamas namo dažnai iš pakelių renku šiukšles – kad būtų gražiau ir švariau mano Lietuvoj“.
Voruta. – 2010, bal. 10, nr. 7 (697), p. 1, 16.
