Ateities vaistininko profesijos iššūkiai – technologijos ir glaudesnis darbas su gydytojais

Ateities vaistininko profesijos iššūkiai – technologijos ir glaudesnis darbas su gydytojais

Skaičiuojant dienas iki stojimų į aukštąsias mokyklas, vis didesnis dėmesys skiriamas daugiau prestižo įgaunančiai vaistininko profesijai. Nors šios profesijos reikšmę išauginusi pandemija prislopo, ateityje vaistininkų laukia dar ne vienas iššūkis.

LSMU Farmacijos fakulteto prodekanoprof. Valdo Jakšto teigimu, farmacija yra pakankamai plati sritis, kurioje save atrasti gali įvairūs žmonės.

„Kadangi dauguma farmacinių veiklų yra orientuotos į pacientą, todėl tikslinga savyje paieškoti tokių savybių, kurios galėtų paskatinti motyvaciją padėti žmonėms, komunikuoti, o taip pat tikslingai siekti  savo tikslo, pavyzdžiui, svajonės sukurti geresnius vaistus ar spręsti mokslines problemas“, – sako jis.

Tarp farmacijos iššūkių – technologijų diegimas

Ateities farmacijos iššūkiai apims naujų mokslo spendimų paieškas, o taip pat į pacientą orientuotų technologijų diegimą siekiant pagerinti sveikatinimo sprendimų patogumą, skiriant išskirtinį dėmesį nuolatiniam įsitraukimui į pacientų edukaciją, o kartu ir į visuomenės švietimą.

„Ateityje vaistininkai išliks nepamainomais vaistų ekspertais, tačiau turės prisitaikyti prie besitransformuojančios farmacinės aplinkos, kuri bus susijusi su inovacijų diegimu ir farmacinių paslaugų reorganizavimu“, – tvirtina prof. V. Jakštas.

Kalbėdamas apie mokslo pažangos skatinamas inovacijas jis sako, kad individualizuotos medicinos produktai, pažangiosios vaistų technologijų sistemos jau atkeliauja į vaistines kartu su IT sprendimais.

„Pandemijos laikotarpiu įvairiose šalyse išsiplėtė vaistininkų vaidmuo. Vaistininkai karantino laikotarpiu ir po jo aktyviai įsitraukė į imunizaciją, vykdė COVID-19 tyrimus, praktiškai konsultavo pacientus ir vykdė dar daugiau naujų funkcijų. Šie pokyčiai tęsis ir ateityje“, – teigia profesorius.

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė primena, kad artimoje ateityje planuojama, jog vaistininkai galės pratęsti ir vaistų receptus, o tam turės ne tik naujų kompentencijų įgyti vaistininkai, bet ir vaistinės privalės pasiruošti technologiškai.

„Net nereikia žiūrėti toli ateitį, kad pamatytume, kaip keičiasi ir plečiasi vaistininkų funkcijos, technologiškai tobulėja vaistinės ir progresuoja šalies sveikatos sistema“, – sako ji.

Farmacijos fakulteto prodekanas pažymi, kad universitetinės studijos sieja mokslo žinias, praktinius gebėjimus bei priemones, kurie pirmiausia gali būti pritaikomi saugių ir veiksmingų vaistų kūrimui bei gamybai, tyrimui, tinkamam jų laikymui, tiekimui, išdavimui pacientui, pritaikymui gydant ar apsaugant nuo ligų, visuomenės konsultavimui apie vaistus bei farmacinės rūpybos vykdymą.

„Kadangi vaistai yra ypatingos reikšmės ir aukštos kvalifikacijos bei mokslinių žinių iš būsimo specialisto reikalaujantis sveikatinimo produktas, universitetinės studijos aprėpia ne tik farmacijos ir klinikinius, bet ir socialinių bei gamtos mokslų dalykus. Pavyzdžiui, studijas LSMU studentai pradeda nuo pamatus padedančio įvado, vėliau mokomasi suprasti žmogaus organizmo sandarą, gamtoje vykstančius procesus, per psichologijos ir komunikacijos paskaitas studentai įsijaučia į įvairias darbo situacijas, kuriose tenka nuraminti klientą ir tinkamai suvaldyti situaciją vaistinėje“, – aiškina prof. V. Jakštas.

Vėliau būsimieji farmacijos specialistai studijuoja vaistų technologijas, farmakognoziją, vaistų chemiją, imunologiją, vidaus ligas, farmakologiją, ligų valdymą, socialinę farmaciją ir rinkodarą.

Be žinių apie vaistus – psichologija ir vadyba

Pasak LSMU prodekano, universitete skiriamas dėmesys psichologijos ir profesinės komunikacijos studijoms, o taip pat ir farmacinės vadybos žinioms. Tokių žinių reikia, nes vaistininko veikla yra labai plati, jis taip pat turi sugebėti bendrauti, suprantamai paaiškinti pacientui apie vaistą ir jo vartojimą.  

„Vaistininkas nėra tik vaistų pardavėjas. Jo pagrindinė užduotis – veiklos, susijusios su visuomenės aprūpinimu vaistais ir būtinomis sveikatinimo priemonėmis. Įgijus sveikatos mokslų magistrą bei vaistininko profesinę kvalifikaciją, galima dirbti viešosiose ar gydymo įstaigų vaistinėse, didmeninėse vaistų prekybos ir tiekimo įmonėse, farmacijos pramonės įmonėse bei jų atstovybėse, farmacijos mokslinius tyrimus vykdančiose laboratorijose ir farmacijos mokslo paslaugas teikiančiose įmonėse, valstybinėse įstaigose, reguliuojančiose su farmacija siejamas veiklas, taip pat galima dirbti farmacijos specialistais ligoninėse“, – vardija jis.

Profesorius tęsia sakydamas, kad šiandien universitetai privalo kreipti dėmesį į tai, kas vyksta realiame gyvenime, todėl nuolat atsižvelgiama į tarptautinių ekspertų ir socialinių partnerių pastabas bei į tarptautines ir nacionalines farmacijos mokslo tendencijas.

„Didžiausias fakulteto turtas – farmacijos srityje kvalifikuoti ir mokslo pasaulyje žinomi dėstytojai, kurių dauguma yra būtent vaistininkai. Be to, labai skatiname studentų įsitraukimą į laboratorijose vykdomus mokslinius tyrimus, skiriame didelį dėmesį asmeninei mokslinių tyrimų vykdymo patirčiai rengiant individualius, eksperimentais grįstus, baigiamuosius darbus. Be to, studentai praktinių įgūdžių, darbo vaistinėje patirties įgyja pačiame fakultete veikiančioje gamybinėje universiteto vaistinėje“, – komentuoja prof. V. Jakštas.

Anot jo, simuliaciniai mokymo metodai, naudojant artimą realiai aplinką imituojančias mokymo priemones, yra viena iš šiuolaikinių sveikatos krypčių dalykų studijavimo metodologinės plėtros krypčių.

„LSMU simuliacinės vaistinės tikslas – supažindinti studentus su vaistininko darbo aplinka ir taikomomis naujovėmis. Šiuolaikiška simuliacinė aplinka puikiai išnaudojama dėstant įvairius specialybės studijų dalykus bei objektyvaus struktūrizuoto klinikinio baigiamojo egzamino metu“, – aiškina profesorius.

Siekiamybė – vaistininko ir gydytojo bendradarbiavimas

Tarptautiniu mastu diskutuojama, kad glaudesnis ir įvairiapusiškesnis bendravimas tarp vaistininko ir gydytojo leistų pagerinti vaistų suvartojimo valdymą, o taip pat efektyviau valdyti lėtines ligas.

„Glaudūs vaistininkų ir gydytojų darbo santykiai yra būtini siekiant optimizuoti kiekvieno paciento sveikatos priežiūrą. Akivaizdu, kad rytojaus specialistui svarbu suvokti, jog siekiant efektyvinti rezultatus teks dirbti sveikatos komandose, kurias sudarys įvairūs specialistai, bet pirmiausia – vaistininkas ir gydytojas. Todėl bendradarbiavimas studijuojant tarp skirtingas sveikatos mokslų programas studijuojančių studentų yra viena iš tikslinių patirčių“, – pabrėžia prof. V. Jakštas.

Jam antrina ir LVA pirmininkė sakydama, kad vienintelis būdas progresuoti sveikatos sistemai yra vaistininkų ir medikų darbas išvien dėl bendro tikslo – geresnės visuomenės sveikatos.

„Kaip žinia, viena didžiausių sveikatos sistemos problemų – netinkamas vaistų vartojimas, kurį įveikti galima tik  gydytojams ir vaistininkams dirbant kartu, ir rūpinantis paciento sveikata“, – reziumuoja K. Nemaniūtė-Gagė.