Argentinoje paminėtos 105 -osios Lietuvos nepriklausomybės metinės

Argentinoje paminėtos 105 -osios Lietuvos nepriklausomybės metinės

Vasario 16-toji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Argentinoje, Berisso mieste įvyko 105 -sis Lietuvos nepriklausomybės metinių minėjimas. Lietuvos ir Argentinos himnų pagerbimu prasidėjo minėjimo ceremonija.

Sveikinimo kalbas pasakė, istoriniais faktais pasidalino, bei išreiškė susirūpinimą šių dienų aktualijomis Ukrainoje praktikantės iš Lietuvos Agnė Čižiūtė ir Aistė Bakanauskaitė. Vokietijos, Vasario 16-osios gimnazijos atstovė Laima Lipšytė savo kalboje akcentavo ne tik tautos laisvę, bet ir asmens vidinę laisvę ir kokia svarbi situacija Ukrainoje šiuo klausimu. Ukrainos kultūros asociacijos “Prosvita” atstovas Eugenio Twerdy ukrainiečių bendruomenės vardu padėkojo lietuvių tautai Lietuvoje ir lietuvių bendruomenei Argentinoje už palaikymą ir pagalbą Ukrainos tautai karo akivaizdoje.

Berisso savivaldybės atstovas, ryšiams su visuomene Juan Pablo Holubyez pasveikino lietuvių bendruomenės narius su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Ceremonijoje dalyvavo Berisso savivaldybės atstovas, ryšiams su visuomene Juan Pablo Holubyez, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos Pietų Amerikos atstovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Lietuvių kultūros ir savišalpos draugijos “Nemunas” valdybos pirmininkas Alfredo Dulke,  lietuvių draugijos “Mindaugas” valdybos pirmininkė Miriam Griszka, Ukrainiečių kultūros asociacijos “Prosvita” valdybos pirmininkas Eugenio Twerdy, Ukrainiečių kultūros asociacijos “Renacimiento”  (Prisikėlimas) valdybos pirmininkas Gabriel Pervanchuk, Buenos Aires provincijos kultūros ambasadorius Emanuel Giacoia, lietuvių bendruomenės kultūros atstovė Laima Griszka ir antroji lietuvių bendruomenės kultūros atstovė Luisina Allevato Saramskas.

Renginį organizavo Lietuvių kultūros ir savišalpos draugija “Nemunas” ir lietuvių bendruomenė “Mindaugas”.

Olimpinis Argentinos futbolo stadionas sužibo Lietuvos vėliavos spalvomis

Vasario 16-osios vakarą Lietuvos vėliavos spalvomis Argentinoje, Kordobos mieste, sušvito antras pagal dydį šalyje futbolo stadionas. Tai vienas iš trijų miesto objektų, kurie šią ypatingą Lietuvai dieną argentiniečiams ir čia gyvenančiai lietuvių bendruomenei priminė apie prieš 105-erius metus atkurtą Lietuvos valstybę.

57 tūkst. žiūrovų talpinantis Mario Alberto Kempes stadionas pastatytas 1976 metais, ruošiantis pasaulio futbolo čempionatui Argentinoje. Šiandien stadione vyksta ne tik svarbiausios futbolo rungtynės, bet ir muzikos garsenybių koncertai: čia pasirodė Bon Jovi (1993), „Aerosmith“ (1994), Madonna (2012), Paul McCartney (2016), taip pat garsiausi Argentinos ir Lotynų Amerikos muzikantai.

Šalies mastu reikšmingas olimpinis stadionas yra sušvitęs įvairiomis spalvomis ir skirtingomis progomis, tačiau Vasario 16-osios vakarą pirmą kartą įžiebtose spalvose atsispindėjo būtent Lietuvos, švenčiančios valstybingumo atkūrimą, vėliava.

Kitas geltona, žalia ir raudona spalvomis apšviestas miesto objektas vadinamas Švyturiu. Kaip Televizijos bokštas Vilniuje, taip ir Švyturys Kordoboje šv. Kalėdų laikotarpiu virsta miesto eglute. Pastatytas 2011 metais, minint Argentinos 200 metų nepriklausomybę, šis iš daugelio miesto vietų matomas monumentas Lietuvos trispalve žibėjo pernai. Šių metų Vasario 16-ąja Švyturys, stovintis gausiai žmonių lankomame parke, vėl suspindo ir savo spalvų kombinacija traukė kordobiečių akis. Kitoje miesto vietoje Lietuvos vėliava nusidažė modernus ir šiuolaikiškas Kordobos provincijos įstatymų leidžiamosios valdžios pastatas – La Legislatura de la Provincia de Córdoba.

„Trijose skirtingose ir vienoje nuo kitos nutolusiose Kordobos vietose Lietuvos vėliavos spalvomis sušvitę objektai – tai priminimas mums visiems apie Lietuvos drąsą, siekiant neramiais laikais, Pirmojo pasaulinio karo metu, susigrąžinti valstybingumą. Mums gi, dabar gyvenantiems Argentinoje, tai duoklė mūsų protėviams, kadaise taip pat kūrusiems Lietuvą – kaip ir čia, kaip ir ten. Galiausiai, trispalve sušvitę pastatai tai ir mūsų bendruomenės bei jos narių įdedamų pastangų, garsinant Lietuvos vardą užsienyje, blyksnis“, – teigia Kordobos lietuvių asociacijos pirmininkė Marcela Neselis.

Kordobos lietuviai: virsmas iš bendruomenės į asociaciją

Lietuvių migracija į Argentiną prasidėjo XX a. pradžioje, o intensyviausias šios migracijos momentas buvo apie 1925–1930 metus. Skaičiuojama, kad per šį laikotarpį Argentinos žemėje išsilaipino 35 tūkst. lietuvių. Dalis iš jų įsikūrė Kordoboje (dabar antrame pagal dydį šalies mieste), čia jie dirbo padieniais darbininkais, amatininkais, darbavosi geležinkelių ir pramonės sektoriuose.

1929 m. Kordoboje buvo įkurta Lietuvių savitarpio pagalbos draugija „Neptūnas“, tačiau dalis jos narių 1944 m. įkūrė kitą savitarpio pagalbos draugiją. Abi organizacijos gyvavo iki 8 dešimtmečio pabaigos, tačiau galiausiai sunyko. Nepaisant to, lietuvių palikuonys dėjo pastangas išlaikyti lietuvybę, labiausiai mokydamiesi kalbos. Tęstinę veiklą bendruomenei pavyko atnaujinti 2015 metais, susibūrus bendraminčiams.

„Pamenu, 2015 metų rugpjūčio 21 dieną susibūrėme dėl vieno tikslo – Kordobos lietuvių bendruomenės vardu suvienyti mylimus lietuvius ir jų palikuonis… Praėjo septyneri metai nenutrūkstamo darbo, atsidavimo ir augimo – dėstome lietuvių kalbą, mokome tautinių šokių, dalyvaujame įvairiose bendruomenių šventėse, kur pristatome Lietuvą. Šių metų pradžioje, sausį, nusprendėme taip ilgai puoselėtai veiklai suteikti teisinę formą ir tapome Kordobos lietuvių asociacija. Tokiu būdu mes švenčiame komandinį darbą, jau įdėtas pastangas ir naujus tikslus, kurių tikimės pasiekti“, – pasakojo asociacijos pirmininkė M. Neselis.

Kordobos lietuvių bendruomenė, kaip sako jos pirmininkė, šiemet pradeda naują etapą, tačiau jau turėdama valdybą ir įstatus. Didžiausias bendruomenės noras, kad kiekvienas Kordobos lietuvis, lietuvių šeimos ar jų draugų palikuoniai, taip pat ir tie, kas turi Lietuvą širdy, būtų šios asociacijos dalimi.

Argentinos Lietuvių Draugijos Nemunas ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos informacija ir nuotraukos

Naujienos iš interneto