Kompozitorius Julius Juzeliūnas (1916–2001 m.). Arūno Baltėno / LMIC nuotr.
www.voruta.lt
2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko apskritojo stalo diskusija ,,Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę”, skirta kompozitoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nario J. Juzeliūno 100 – osioms gimimo metinėms paminėti. Diskusijai pirmininkavo Seimo nariai, istorikai dr. A. Anušauskas ir prof. dr. A. Gumuliauskas. Renginį pradėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Tardama sveikinimo žodį R. Baškienė pabrėžė tautos istorinės atminties svarbą ugdant visuomenę ir skatino prisiminti J. Juzeliūno indėlį ją puoselėjant. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja išreiškė susižavėjimą ne tik J. Juzeliūno visuomenine veikla, bet ir moralės samprata. Pasak jos, J. Juzeliūnas – tai ,,vienas įspūdingiausių piliečio pavyzdžių”, skatinusių dorovės ir dvasingumo jausmą lietuvių sąmonėje. Po R. Baškienės sveikinimo žodžio pranešimą ,,Julius Juzeliūnas ir modernėjantis lietuviškumas” skaitė kompozitorius, 2007 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, J. Juzeliūno studentas Š. Nakas. Kompozitorius aptarė J. Juzeliūno kūrybos bruožus ir raidą bei pabrėžė jo nuopelnus ugdant daugybę kitų garsių šalies kompozitorių. Savo pranešimo pabaigoje Š. Nakas kvietė prisiminti J. Juzeliūno ,,mokėjimą apeiti sovietinės sistemos barjerus ir panaudoti sovietinę demagogiją saviems tikslams bei prieš sovietinę valdžią”. Apskritojo stalo diskusijos metu prisiminimais apie J. Juzeliūną taip pat pasidalino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas dr. R. Pakalnis. Pranešimo ,,Julius Juzeliūnas ir Sąjūdis” metu dr. R. Pakalnis kalbėjo apie J. Juzeliūno vaidmenį siekiant Lietuvos išsivadavimo iš sovietinių gniaužtų ir svarstė, kaip bendražygis vertintų melo įsigalėjimą tarptautiniuose santykiuose XXI a. Pranešėjas pabrėžė J. Juzeliūno įžvalgų kaip tvirtu moralės kodeksu besivadovavusio žmogaus svarbą ir teigė, jog Lietuvai jo dovanota gyvenimiška patirtis, kuri buvo labai reikalinga valstybei žengiant savarankiškus žingsnius, turėtų kiekvieną paskatinti puoselėti J. Juzeliūno atminimą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė, buvusi Sąjūdžio komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti narė T. B. Burauskaitė taip pat gyrė J. Juzeliūno įžvalgumą ir moralės pojūtį. Skaitydama pranešimą ,,Sąjūdžio komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti veikla, ypatumai ir reikšmė” T. B. Burauskaitė aptarė J. Juzeliūno pastangas grąžinti represijas patyrusiems lietuviams pilietines teises bei orumą. J. Juzeliūno veikla Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje sulaukė dėmesio ir A. Rupšytės pranešimo ,,Už Sąjūdį – už Lietuvą: Sąjūdžio pergalė 1989 m. kovo 26 d. rinkimuose” metu. Apskritojo stalo diskusiją vainikavo J. Juzeliūno bendražygių, kurie gyrė kolegos drąsą, dvasingumą, išmintį bei talentą, prisiminimai.
