Eugenija PAKUTKIENĖ, punskas.pl

Privalome prisiminti garbius mūsų krašto ir Lietuvos žmones, taip pat savo senelius, prosenelius, kovojusius dėl lietuvybės išlikimo, gimtojo žodžio išsaugojimo ir jo perdavimo būsimoms kartoms, mylėjusius žemę ir ne savo valia išvykusius iš savų sodybų Lietuvon ar kitur.

Poeto Albino Žukausko krikštasūnis Genius Latvys sako:

– Pamenu, kaip sesers Česės vyras a. a. Petras Kuosa vėžindavo arkliais Albiną Žukauską į Trakiškių stotį. Daugelis per karą išvyko į Lietuvą, Bubelių Žukauskai taip pat. Albinas su broliu Juozu pasiliko gyvent Lietuvoje. O iš jų sesių tik mano mama parvyko ir ištekėjusi gyveno savam krašte. Turiu nemažai nuotraukų, kuriose esąs Albinas Žukauskas. Susirašinėdavom, atvažiuodavo į svečius ir pas gimines, ir pas draugus. Albinas paprašytas neatsakydavo pabūti piršliu. Buvo neblogas pokštininkas. Ir mes buvom nuvykę pas jį į Vilnių. Gavom nuotraukų iš dėdės Albino Žukausko laidotuvių. Jis mirė 1987 m. rugpjūčio 10 d. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse. Vėliau susirašinėjom su dėdės dukra Danute. O marčią Algimantą Žukauskienę matydavom Lietuvos televizijoje žinias skaitančią.

Juozo Vainos muziejuje Punske sukaupta daug medžiagos ir apie poetą Albiną Žukauską. Jiedu susirašinėjo. Štai 1980-XII-28 atvirlaišky Albinas Juozui rašė: „Mielas Juozai – su Naujais metais! Džiaugiuosi, kad sutvarkėte Punsko muziejėlį. Toks prašymas: ten atidaviau pluoštą savo nuotraukų. Kas atliko nuo ekspozicijos, būk geras, pasiųsk man apdraustu siuntiniu. Man būtinai reikia Literatūros muziejui. Būtinai, būtinai! Pasiunčiau savo portretą – prof. Gudaičio darbo (…) Alnuose pas lenkų pasienio viršininką. Būtinai atsiimkit, nes tai brangus darbas. Panaudokite arba savo ekspozicijai, arba pakabinkite licėjuje. Gerai? Būtinai parašyk, kaip su tuo portretu išėjo, man labai svarbu. Gal turi nuotraukų iš ekspozicijos, aš čia jas panaudočiau spaudoje. Gyvenu pusėtinai, gal net neblogai. Perduok linkėjimus draugams, bičiuliams! Apkabinu.“

Bubelių Pranciškaus ir Onos (Brazinskaitės) Žukauskų šeimoje 1912 m. sausio 25 d. gimė dvyniai Onutė (Seinų parapijos metrikų įrašas rusų kalba – krikšto liudijimas Nr. 23) ir Albinas (krikšto liudijimas Nr. 24, skelbiantis, kad Seinų bažnyčioje Albino vardu pakrikštytas Prano ir Onos Žukauskų sūnus; krikštatėviai – Karolis Liaukevičius ir Ona Žukauskienė). O šešeriais metais anksčiau, 1906-aisiais – pirmagimė dukra Marijona Aldona.

Iš Lietuvos į Prano ir Onos Žukauskų sodybą Bubeliuose iš gausios šeimos sugrįžo tik Albino Žukausko vyriausioji sesuo Marijona Aldona. Ji 1930 m. ištekėjo už Rimkežerių kaimo Juozo Latvio. Tai Geniaus Latvio mama, mirusi 1991 m. Neišgalėjus sumokėti duoklių už žemę, dalį žemės Bubeliuose valdžia nusavino. Latvių šeimoje buvo trys dukros ir penki sūnūs. Geniaus sesė Česė Latvytė ištekėjo už Petro Kuosos iš Agurkių. Kiek laiko pagyvenę Agurkiuose, sugrįžo į gimtus namus Rimkežeriuose bei atgavo iš valdžios Bubelius – gimtinę su 9 ha ir namais (mamos ir visų Žukauskų, taigi ir Albino, tėviškę).

Seinų valsčiuje ir bažnyčioje esančiuose metrikuose radau ir įrašus apie kitus Albino brolius. Štai Prano ir Onos (Brazinskaitės) Žukauskų vaikai: Vincentas, gimęs 1914 m. (liudijimas Nr. 174), miręs 1929-06-24 (liudijimas Nr. 83; čia rašoma, kad jis mirė Joniškės dvare, būdamas 14 metų ir 9 mėnesių), Juozas, gimęs 1920-08-23 (liudijimas Nr. 29), Jonas, gimęs 1924-02-23 (liudijimas Nr. 38), miręs 1925-06-28, būdamas pusantrų metukų.

Tėvas Pranciškus Žukauskas gimęs 1869 m. Juodeliškėje, Agnietės ir Jurgio Žukauskų šeimoje. Atėjo į Bubelius pas Brazinskus į žentus. Mirė 1933-12-24 Bubeliuose, būdamas 64 metų (liudijimas Nr. 121).

Iš giminaičių pasakojimų aiškėja, kad Albino tėvas atėjo iš Juodeliškės į Bubelius į žentus jau ne jaunuolis. Mat kai jam buvo 40 metų, gimė duktė Ona. Jis buvo apsišvietęs žmogus. O ir uošviai Brazinskai žinomi kaip giesmininkai ir dainininkai, turintys gerus balsus. Iš šių namų kilę Brazinskai gyvena Žagariuose ir Lumbiuose.

Žukauskų (anksčiau – Brazinskų) ūkyje Bubeliuose gyveno Geniaus mama, o paskui Geniaus sesers Česės ir Petro Kuosų dukra Onutė su vyru Jonu Kuosa. Jie kiek pataisė namą. Bet neilgai čia gyveno, išsikėlė į Vokietiją, sodyba liko tuščia. Gimtasis namas be kairiojo sparno, kur buvo įsisteigusi Bubelių kaimo mokykla. Trobesiai nenaudojami. Žemė išnuomota kaimynams Vydrams.

Albinas Žukauskas Klevuose pas krikštasūnį Genių lankėsi kas vasara. Ir su Čeplinsku Antanu sueidavo. Nuo 1960 m. jis kasmet atvykdavo per Gardiną, Sokulką į Klevus. Jį traukė miškas, ežeras. Mėgo ir žvejoti, ir grybauti. Senovišką kaimo skilandį tiesiog dievino. Mylėjo žmones ir mėgo su jais bendrauti. Gražiai poetas bendravo ir su Draugija. Atveždavo knygų. 1978 m. „Aušros“ 1 nr. 19 psl. išspausdintame plačiame straipsnyje „Mano įspūdžiai iš Suvalkijos“ jis rašė: „Atvažiavęs į Seinus turiu paprotį pirmiausia aplankyti mūsų poeto vysk. A. Baranausko kapą katedroje. Apsilankęs Seinuose pasijunti, kad esi jau pusiau Lietuvoje, lyg Vilniaus krašte…“

Poetas mylėjo gyvenimą, Tėvynę ir savo gimtinę: „Gyvenimas ir pilkas, ir skaisčia liepsna tviskantis. Visko jame yra. Žmogui pati svarbiausia – laiko tėkmė, kuri nemažai atneša, bet dar daugiau nusineša.“ „Ir viskas. Dar gerai, kad tu man išlikai, tėvyne Lietuva, vis ta pati ir ta pati, jauna, graži…“ Išsimokslinęs Vilniuje, Varšuvoje, dirbdamas redaktoriumi Lietuvoje, nepamiršo savųjų, atvykdavo į susitikimus su moksleiviais, lankė giminaičius. Visada jį traukte traukė tėviškė, kurioje iki šiolei stovi ta pati trobelė, kažkada buvusi prašmatniu mediniu gyvenamuoju namu, kurio kairiajame gale veikė Bubelių mokykla. Čia jis pradėjo mokytis.

Albinas Žukauskas laikomas ryškiausiu XX a. lietuvių pasakojamosios poezijos kūrėju. Jis 1974 m. „Poezijos pavasario“ laureatas. Eilėraščiuose apdainavo būties vertybes, tautos praeitį. Jo pasirodę rinkiniai: Laikai ir žmonės, Mūsų frontas, Ilgosios varsnos, Antivandenė, Sunkus džiaugsmas, Atodangos, Sangrąžos, Atabradai, Poringės, Benamė meilė (eilėraščiai), Senmotė (eilėraščiai, poemos), Debesų piemenė, Alaburdiškių Venera, Oro šulinys, Geri akmenys (apsakymai), Kai užaugo šešėlis (pasakos ir apsakymai), Kai uodas čiaudėjo, Ko verkė duona (apsakymai vaikams), Akistatų metlaikis (eilėraščiai vyresniajam mokykliniam amžiui).