Pagrindinis puslapis Istorija Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuolių gyvenimus ir išgyvenimus

 

Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Karolis Tumelis

Karolis TUMELIS, Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus doktorantas, Vilnius, www.voruta.lt

Vargu, ar būtų galima ginčytis dėl vienuolijų svarbos Lietuvos istorijoje. Jų pėdsakai pastebimi nuo pat pirmųjų Lietuvos vardo paminėjimų šaltiniuose – antai, šv. Brunonas Kverfurtietis, kurio tragiškas likimas lėmė Lietuvos vardo paminėjimą Kvedlinburgo analuose, buvo benediktinas. Pagoniškai Lietuvai apsikrikštijus, skirtingos vienuolijos palengva ėmė kurtis įvairiose vietovėse, kur šiandien jų architektūrinis palikimas yra bene vienintelis kažkada ten klestėjusio pašvęstojo gyvenimo ženklas, primenantis neatsiejama istorinių bendruomenių dalimi buvusius vyrus ir moteris, pasirinkusius vienuolišką abitą.

Vis dėlto apie pačius vienuolius, aktyviai vykdžiusius sielovadinę, kultūrinę ir mokslinę veiklą, dažnu atveju praktiškai nieko nežinoma, nors skųstis tyrimų, skirtų vienuolijų istorijai, stygiumi tikrai negalima. Šiek tiek paradoksalu, kad pačios vienuolijos, kurių daugumos narių biografinės detalės mums nėra žinomos, skyrė daug laiko surinkti kuo daugiau informacijos apie būsimuosius, esamus ir jau mirusius savo narius – taip iki šių dienų mus pasiekė kapitulų aktai, narių katalogai, naujokų įžadų davimo, įvilktuvių knygos, nekrologai ir t. t. Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos archyvuose bei bibliotekose saugomų šaltinių informacijos gausa leidžia surinkti bent jau pagrindinius biografinius duomenis (vienuolinius ir pasaulietinius vardus, gimimo, mirties, stojimo į vienuoliją datas, užimtas pareigas vienuolynuose ir t. t.) apie daugumą istorinėje Lietuvoje gyvenusių ir veikusių vyrų katalikų vienuolių. Informacijos kiekis apie kiekvieną asmenį skiriasi – jei vienais atvejais neturime nieko daugiau nei vienuolinį vardą bei vienuolyną, kuriam konkrečiu metu priklausė vienuolis, kitais atvejais turime gana išsamias biogramas, kuriose galima rasti krikšto vardą, tėvų vardus, gimimo vietą, žinias apie išsilavinimą, pareigas vienuolynuose, sukurtus meno kūrinius ar mokslo traktatus ir t. t. Šiuos skirtumus nulemia konkrečios priežastys – paties vienuolio veikla ir aktyvumas bei šaltinių informatyvumas, priklausantis tiek nuo paties šaltinio pobūdžio, tiek nuo vienuolijos, kurios aplinkoje jis buvo sudarytas.

Ši perspektyva paskatino Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto bei Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto mokslininkus (dr. Martyną Jakulį, dr. Liudą Jovaišą, dr. Rafalą Vitkovskį (Rafał Witkowski) bei dokt. Karolį Tumelį) imtis šių šaltinių apdorojimo ir darbo rezultatus pateikti duomenų bazės forma. Nuo 2017 m. rugsėjo iki šių metų rudens trukusio Lietuvos mokslų tarybos finansuoto projekto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vienuoliai katalikai. Biogramų sąvadas metu buvo surinkta įvairi informacija apie daugiau nei 4 000 vienuolių katalikų. Tiesa, šis skaičius nėra galutinis. Dėl ribotos projekto trukmės bei mažos tyrėjų grupės, buvo nuspręsta apsiriboti būtent šiuo skaičiumi. Kita vertus, tai suteikė projektui tęstinumo galimybę. Ateityje biogramų skaičius augs, tikėtina, jose atsiras daugiau įvairesnės informacijos, ypač pasitelkiant daugiau pavienių istorinių šaltinių (teismų bylų, užrašymų ir t. t.), kurie projekto metu nebuvo naudoti. Su duomenų baze visuomenė galės susipažinti internete, adresu: <http://monasch.nazwa.pl/mw19-lt/index.php?title=Strona_g%C5%82%C3%B3wna>.

 

Šaltinis – Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta“, Nr. 4 (870), 2020 m. gruodis, p. 62.

 

Naujienos iš interneto