Klaipėdos turizmo informacinio centro informacijos teikimo specialistė Lina Markauskienė mano, jog ekskursija į nuo II pasaulinio karo likusias baterijas bus paklausesnė rudenį.

„Manau, jog šis paveldas turėtų sudominti moksleivius bei jų mokytojus, o jie keliauti pradeda nuo rugsėjo“, – pasakojo L. Markauskienė, pažymėjusi, jog kol kas ekskursija į baterijas buvo užsakyta tik kelis kartus.

Istoriko Vyganto Vareikio suorganizuota ekskursija „Nuo Trečiojo Reicho iki Žvejybos uosto rajono“ sulaukė dar nematyto klaipėdiečių dėmesio. Susidomėjimo sulaukė ir spektaklis „Karas ir jūra“, sukurtas pagal vieno vokiečių kareivio atsiminimus ir pristatytas autentiškoje aplinkoje – Girulių gynybinėje baterijoje.

Pasak Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialisto Laisvūno Kavaliausko, paskutiniųjų kelerių metų istorikų ir tyrinėtojų entuziastų dėka dabar galima konstatuoti, kad Klaipėdos mieste ir maždaug 30 km spinduliu aplink jį esančiuose laukuose bei jūros ir marių pakrantėse išliko nemažai vokiečių gynybinių įtvirtinimų sistemos, kuri net 115 dienų sustabdė sovietų armiją, fragmentų.

Pasak pokalbininko, uostamiestyje likę keturių tipų pajūrio karinio-jūrinio paveldo objektų: pakrančių apsaugos ir priešlėktuvinės gynybos baterijos (fortai), baterijos, povandeninių laivų bazė, lauko fortifikacija.

Pirmosios gynybinės baterijos, išlikusios iki šiol, buvo pastatytos Smiltynėje ir Giruliuose. Pastarojoje maždaug prieš mėnesį, rengiantis minėtam spektakliui, rastas unikalus pabūklo vamzdis, kurį artimiausiu metu ketinama eksponuoti.

Bene geriausiai išsilaikė Kiaulės nugaros platformos, esančios Kuršių nerijoje – be išlikusių vokiškų užrašų, amunicijos bunkerio, čia galima pamatyti ir gelsvai žalių spalvų maskuotės elementų, gerai įžiūrimų ant vieno pabūklo. Neringoje taip pat galima pamatyti cemento maišus, kuriais buvo stengiamasi apsisaugoti nuo priešų.

Po garsiojo Smiltynės gaisro buvo aptikta nemažai likusių bunkerių konstrukcijų, vielos, buities daiktų, metalinių užtvaros stulpų. Pastarųjų, pasak L. Kavaliausko, gausu ne tik pajūro kopose, bet ir Girulių miškuose.

„Įdomu tai, jog vietiniai gyventojai juos sugeba įvairiai pritaikyti savo ūkyje, pavyzdžiui, aptveria daržus“ – šypsojosi L. Kavaliauskas.

Anot jo, Klaipėdos piliavietėje išliko kuro talpyklos, taip pat minininkų krantinė, kur dabar švartuojami maži laiveliai, ir dar nemažai kitų karinių objektų. Pačiame mieste yra daug nuo II pasaulinio karo likusių slėptuvių, tunelių, kurie slepiasi kvartalų gilumoje, po gatvėmis.

„Tikiu, jog šitie nuo II pasaulinio karo likę objektai gali privilioti daug klaipėdiečių bei miesto svečių ir visiems priminti apie sunkius, bet reikšmingus įvykius“, – sakė L. Kavaliauskas.