Pagrindinis puslapis Europa Antanas Guoga: nuo „profkės“ iki modernios specialistų praktikų kalvės

Antanas Guoga: nuo „profkės“ iki modernios specialistų praktikų kalvės

„Profkė“ – gana neigiama etiketė, nuo seno prilipdyta amato vaikus mokančioms mokykloms. Per daugybę metų nusistovėjo toks keistas požiūris, jei jau vaikui nesiseka mokslai, tai tada – nors į „profkę“. Ir dažnai Lietuvoje nesi rimtai vertinamas, jei neturi „aukštojo“. Na tai kas, kad tas tavo aukštasis iš kažkelinto šalies universiteto vadybos krypties. Svarbu universiteto išduotas diplomas. O be reikalo.

Profesinė mokykla gali būti ta mokykla, kurioje žmogus įgyja praktinių pasirinktos specialybės žinių. Čia turi būti rengiami specialistai, kurių šiandien reikia verslui. Profesinėse mokyklose amato turi mokytis ne tie, kurie „niekur kitur neįstojo“, o tie, kurie mato save sėkmingais praktikais. Kad Lietuvoje šis požiūris keistųsi prisidėsiu asmeniškai.   

Lietuvos darbo rinkos kuriozai

Paklausite, kodėl man parūpo profesinio mokslo kokybė? Atsakymas paprastas. Todėl, kad tikiu, jog būtent ši švietimo sistemos grandis gali padėti atsikratyti darbo rinkoje atsiradusius dviejų, atrodo, nesuderinamų reiškinių. Lietuvoje trūksta ir darbo vietų, ir darbuotojų. Kyla logiškas klausimas. Ar tie, kurie niekaip negali rasti darbo, negalėtų įsidarbinti tose įmonėse, kurios niekaip neranda darbuotojų? Pasirodo, ne.

Pernai 1500 universitetų absolventų Lietuvoje, gavę universitetų diplomus, įstojo į profesines mokyklas. Po universiteto – į profesinę? Kam, kodėl? Todėl, kad gavę universitetinį išsilavinimą, žmonės dažniausiai neįgyja jokių praktinių žinių. O tik su teorijomis, jei neketini siekti akademinės karjeros, darbo rinkoje toli nenuvažiuosi.

Geriausias dvidešimto amžiaus pasaulio investuotojas Warren Edward Buffett mėgo sakyti: „Rizika atsiranda iš to, kad nežinai ką darai“. Jokie mokslai nepadės, jeigu tu nežinai, kaip naudotis įgytomis žiniomis. Ne diplomas yra tikrasis turtas kuriant savo profesinę ateitį ar verslą, o žinios, gautos praktikoje.

Iš visų kampų girdisi: trūksta IT, inžinerinių tinklų ar kitų technologijų sričių specialistų… Visi emigravo, nebėra kam Lietuvoje dirbti. Aišku, emigracijos įtakos mūsų darbo rinkai nenuneigsi. Bet tai, kad nesugebame paruošti naujų technologijų profesionalų, yra akmuo tiek į valstybės švietimo politikos, tiek į verslo daržą. Valstybė turi matyti realią padėti ir rodyti paramą intensyviam privataus ir viešo sektorių bendradarbiavimui, technologinės pakraipos praktinių studijų stiprinimui. O verslas turėtų atverti savo duris ir priimti praktikuotis žmones, besimokančius profesijos. Dar daugiau. Verslas turėtų būti suinteresuotas, kad profesinių mokyklų techninė bazė būtų šiuolaikiška. Verslo pareiga ne tik sėdėti profesinių mokyklų tarybose, bet ir realiai prisidėti prie jų techninių galimybių gerinimo.

Aukštyn kojom

Mūsų švietimo sistema stovi aukštyn kojom. Turime gerokai per daug magistrų, bakalaurų ir gerokai per mažai amato profesinėse mokyklose išmokusių specialistų. Į tokią keistą poziciją atsistojome dėl to noro visiems būtinai turėti „aukštąjį“. Kita vertus, nors turime tikrai gerų profesinių mokyklų, dalis jų visoje šalyje stagnuoja. Todėl gabūs jaunuoliai mieliau renkasi šiuo metu didesnį prestižą visuomenėje turinčius mokslus.

Pavyzdžiui, Vokietijoje beveik 60 procentų jaunuolių įgyja profesiją profesinėje mokykloje ir tik 18 procentų universitete. Šveicarijoje baigusių profesines mokyklas procentas dar aukštesnis – beveik 80 procentų. Kas antras bankininkas ten studijavo būtent profesinėje mokykloje. Lietuvoje gi 70 procentų vidurines baigusiųjų sustoja į „aukštąsias“. O tyrimai rodo, kad darbo rinkoje net 60 proc. darbų, kuriems atlikti reikalingi profesinių mokyklų absolventai. Todėl ir turime situaciją, kai dažnai prekybos centro kasoje sėdi teisininkė, o plyteles butuose kloja pedagogas.

Dėl tokios iškreiptos situacijos mums baksnoja ir Europos Sąjunga. Lietuvoje neseniai viešėjęs Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis interviu Lietuvos žiniasklaidai aiškiai pasakė: „Ilgalaikiam konkurencingumui būtina gerai veikianti švietimo sistema. Lietuva turi sumažinti atotrūkį tarp profesinių gebėjimų ir darbo rinkos poreikių bei pagerinti gebėjimų pasiūlą. Reikėtų sukurti patrauklią profesinio mokymo sistemą, kokybiškas pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje galimybes“.

Kada pagaliau suprasime, kad  koncentruoti, laike neištęsti, į praktiką orientuoti mokslai yra tai, ko šiandien reikia. Iš profesinės mokyklos turi išeiti pilnai darbui pasiruošę specialistai, galintys tuoj pat pradėti efektyviai dirbti.

Koja kojon su laiku žengiantys IT specialistai

Skaitmeninė ekonomika tampa vis svarbesne verslo ir, apskritai, viso gyvenimo dalimi. Lietuva, siekdama būti sėkminga, konkurencinga pasaulinės ekonomikos žaidėja ir tvariai augti, turi orientuotis į skaitmeninę ekonomiką, kaip vieną iš prioritetinių veiklos sričių. Kad būtų galima rezultatyviai veikti šioje sferoje, privalu turėti pakankamai profesionalių, modernias tendencijas išmanančių IT specialistų. Turėdamas tai galvoje, ėmiausi minties padėti vienai iš IT specialistus ruošiančių mokyklų, pasivyti laiką ir tapti šiuolaikines technologijas išmanančių ir praktikoje su jomis dirbti galinčių IT specialistų kalve.

Su Kauno informacinių technologijų mokykla sutarėme, kad prisidėsiu prie mokyklos techninės bazės atnaujinimo, prie galimybių rasti moksleiviams praktikos vietas sėkmingose IT sektoriaus įmonėse, įsteigsiu geriausiam studentui stipendiją ir kitaip prisidėsiu žengiant link modernesnio profesinio ugdymo. Mokykla, savo ruožtu, skatins mokytojus tobulėti, ieškos naujų aktualių mokymosi programų, semsis patirties iš tarptautinių partnerių. Tai jau antroji profesinė mokykla, su kuria bendradarbiauju. 2014 m. tapau Elektrėnų profesinio mokymo centro dalininku.

Verslo interesai

Remdamas Kauno informacinių technologijų mokyklą, siekiu nušauti du zuikius. Pirmiausia, tikrai tikiu, kad galima gana greitai, turint aiškią viziją ir priemones, pasiekti geresnės kokybės, rengiant IT specialistus. O juk jų taip trūksta mūsų šiandieninėje darbo rinkoje. Antra, noriu savo pavyzdžiu užkrėsti verslininkus. Svarbu, kad kuo platesnis ratas įmonių suvoktų, jog ruošti „kietus“ profesionalius darbuotojus yra labiausiai pačių įmonių interesas. Juk tai jiems reikia gerų specialistų tam, kad verslas judėtų priekin.

Valstybinės mokyklos niekada neturės tiek finansinių galimybių, kad apsirūpintų modernia technika ir technologijomis, reikalingomis specialistams rengti. Europoje seniausiai norma yra tai, kad techniką gaminančios įmonės pirmiausia ja aprūpina profesines mokyklas. Įmonės, diegiančios naujausias technologijas, pasirūpina praktikos galimybėmis potencialiems ateities darbuotojams, t. y. moksleiviams ir studentams.

Dar vienas momentas – užmokesčio už darbą dydis. Kol adekvačiai nevertinsime gerų specialistų, tol šis užburtas ratas tarp tuščių darbo vietų ir daugybės bedarbių nebus nutrauktas. Geras atlygis už mėgstamą darbą – tai geriausia priemonė skatinti jaunus žmones rinktis „žemiškas“, darbo rinkoje paklausias specialybes. Gal tuomet, kai imsime labiau vertinti praktinių žinių turinčius profesionalus, stojančiųjų konkursai į profesines mokyklas bus didesni, nei į filosofijos studijas universitetuose.

Naujienos iš interneto