LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt

„Gėdos dienoje“ pasakojama ne tik Simo Kudirkos, bet ir Lietuvos istorija bei tragedija, „Amerikos balso“ žurnalistui Jurgiui Blekaičiui 1970 m. kalbėjo knygos autorius Algis Rukšėnas. „Čia Kudirka ne vien Kudirka – jis ir mūsų tautos simbolis. Įpyniau ir jo teismą, Lietuvą […]. Taigi, sakyčiau, ne vien apie Kudirką čia rašoma, bet apie visą mūsų tautos tragediją“, – pasakojo A. Rukšėnas.

– Pone Rukšėnai, ką tik išėjo Jūsų knyga „Day of Shame“ („Gėdos diena“) apie Simo Kudirkos tragediją. Kada pradėjote ją rašyti? Kokia tos knygos istorija?

– Aš ją pradėjau rašyti maždaug vasario mėnesį 1971 m. pradžioje. Dirbau UPI („United Press International“) agentūroje korespondentu ir, kai tas įvykis nutiko, mane labai sujaudino, todėl norėjau ką nors daugiau apie tai padaryti. Vieną naktį, kai budėjau agentūroje, paskambino iš Bostono, kad yra toks komitetas, kuris nori knygą išleisti, ir pasikvietė į Bostoną. Man reikėjo mesti darbą, bet maniau, kad čia rizika, kurios verta imtis.

– Teko mesti darbą? Nebuvo galima suderinti?

– Ne, nebuvo galima – mečiau darbą. Nuvažiavęs pradėjau ieškoti kuo daugiau informacijos. Asmeniškai kalbėjau su visais pagrindiniais dalyviais: su admirolu, kuris davė įsakymą, su Vašingtono pareigūnais, su įgulos nariais, laivo kapitonu. Kiek esu girdėjęs atgarsių, žmonės sako, kad gana taikliai, nuosekliai, gana giliai aprašyta. Aš tuo labai džiaugiuosi.

– Jūs, be abejo, skaitėte visa, kas buvo spaudoje, ir paskui pats atlikote tyrimą?

– Taip, apie tą įvykį rašiau nuo pradžių, nes norėjau pagauti visus niuansus. Ta tragedija mums visiems buvo žinoma, bet yra daug naujų duomenų, kurie iki šiol buvo nežinomi, pavyzdžiui, aplinkybės, kodėl buvo duotas įsakymas Kudirką atiduoti.

– Ar paliečiate ir tai, kad Kudirka vėliau buvo teisiamas, nuteistas, kalbėjo teisme? Ar kalbate tik apie patį įvykį, kaip jis bandė pasitraukti į laisvę ir jį jėga grąžino rusams?

– Aš įpyniau viską: ne vien įvykį, bet ir Lietuvos istoriją, Lietuvos tragediją. Čia Kudirka ne vien Kudirka – jis ir mūsų tautos simbolis. Įpyniau ir jo teismą, Lietuvą, Brazinskus paminėjau […]. Taigi, sakyčiau, ne vien apie Kudirką čia rašoma, bet apie visą mūsų tautos tragediją.

– Jūs ėmėte platesnį kontekstą?

– Taip, yra maždaug trys pagrindinės temos: pati Kudirkos tragedija, jo likimas, tam tikras valdžios biurokratizmas, kuris nulėmė tokį įsakymą, ir Lietuvos tragedija.

– Knyga nemaža – apie 500 puslapių?

– Beveik 400 puslapių ir 16 puslapių fotografijų.

– Kiek laiko rašėte?

– Rašiau maždaug 2,5 metų, o visas projektas truko trejus metus. Nuo pačios pradžios iki knygos iki išleidimo.

– Pats techninis darbas turbūt amerikoniškose leidyklose per ilgai neužtrunka?

– Kiekviena knyga užtrunka maždaug devynis mėnesius. Sako, jau čia toks normalus laikotarpis.

– O kaip platinama toji knyga, ar ją gaus universitetai, viešosios bibliotekos ir pan.?

– Taip, pati kompanija gana garsi, žinoma. Tai – David McKay kompanija. Ji išleidžia savo lėšomis ir turi savo krautuvių tinklą per visą Ameriką ir Kanadą, duoda bibliotekoms, televizijos stotims. Jau vakar, gegužės 25 dieną, knyga buvo išleista oficialiai ir vakar man teko pasirodyti televizijoje ir vienoje radijo programoje.

– Tas buvo Klivlande?

– Taip. Tikimės, kad bus progos pasirodyti Amerikos visuomenei, ne vien lietuvių, ir kituose miestuose.

– Platinant didelę reikšmę turi ir palankūs kritikų atsiliepimai. Kaip tai daroma? Ar leidykla pasirūpina?

– Taip pat rūpinasi leidykla. Be to, aš jau turėjau tris recenzijas iš Niujorko. Ir gana teigiamai jie atsiliepė. […]

– Papasakokite apie save, kur ir kada gimėte, kokį mokslą ėjote, kaip atėjote į žurnalistiką?

– Aš gimiau Kaune 1942 m., o čia atvažiavau su tėveliais 1949 m. Gyvenau Klivlande beveik visą tą laikotarpį. Lankiau vietines mokyklas, į universitetą ėjau ten pat Klivlande, įgijau bakalauro politinių mokslų laipsnį. Paskui gavau magistro laipsnį Ilinojaus universitete (taip pat politinių mokslų). Po to mokiau Klivlando rajonuose. Dirbau viename vietiniame laikraštyje korespondentu.

– Vidaus ar užsienio politikos?

– Vidaus – miesto ir apskrities – politikos. Paskui, kaip minėjau, nuėjau į „United Press International“ agentūrą, kur dirbau daugiau nei dvejus metus. Dabar dirbu Klivlando miesto valdyboje, esu „project director“.

– Ką tai turi bendra su politikos mokslais?

– Aš rašau kalbas. Šį lapkritį bus rinkimai, tai man teks vieną kitą kalbą parašyti merui ir pan. Aš vis tiek esu žurnalistus, mano darbas susijęs su žurnalistika.

– Tai pirmasis stambus veikalas?

– Pirmas, taip. Prieš tai esu parašęs vieną kitą straipsnį Amerikos spaudai, kai dirbau „United Press International“, bet tas veikalas yra pirmas. Nors aš turiu idėjų dar vienam kitam.

– Paslaptis ar ne?

– Keletą idėjų turiu. Viena – išnagrinėti etninį faktorių miestuose, ypač Klivlande, nes ten yra daug visų tautybių mažumų: t. y. kaip jie nulemia vietinius rinkimus, kaip reiškiasi vietinėje politikoje. Norėčiau tai išnagrinėti ir šį rudenį bus proga, nes vyks rinkimai.

– Miesto rinkimai?

– Taip, savivaldybės. Bus proga pažiūrėti, kaip ten lietuviai sukinėjasi, nes jie irgi turi nemažą svorį pačiame Klivlande.

– Beletristika Jūsų nedomina?

– Magistro laipsnį gavau už darbą apie Lietuvos rezistenciją, partizaninį veikimą 1940–1952 m. […] ko gero, gal išeitų knyga panašiomis temomis.

– Anglų kalba?

– Taip. Nežinau, kaip išeis, bet norėčiau ir beletristinį veikalą ta pačia tema, apie partizaninį laikotarpį, parašyti. Dar – apie karo laikotarpį Lietuvoje ir kaip nors susieti mūsų istoriją su tuo dalyku. Bet nežinau, čia spekuliacijos.