Po to, kai praliejant kraują 1861 metais buvo numalšinta patriotinė demonstracija Varšuvoje, Aleksandras Hercenas rašė carui Aleksandrui II: „Jūs tapote eiliniu žudiku, paprastu galvažudžiu.“ Jis taip pat apibūdino Rusijos spaudą kaip „begėdišką“ ir „nesąžiningą“.
Šiandien mes turime pakartoti šio didžio ruso žodžius ir adresuoti juos Vladimirui Putinui ir Rusijos propagandos mašinos patarnautojams, kurie be perstojo ir akiplėšiškai meluoja. Prieš kurį laiką mes girdėjome, kad Lenkija apmokė Ukrainos fašistų būrius, kurie terorizavo Maidaną. Po to mums buvo pranešta, kad putinistiniai Krymo užkariautojai savo ginklus ir uniformas pirko parduotuvėse ir Kremlius čia visiškai ne prie ko. Dabar mes ir vėl girdime apie Ukrainos valstybei tenkančią atsakomybę.
298 Malaizijos oro linijų skrydžio aukos yra padarinys negailestingos ir ciniškos Putino politikos. Juk tai buvo jo sprendimas apginkluoti taip vadinamus separatistus, kurie iš tikro yra Kremliaus šnipų tinklas ir Rusijos penktoji kolona Donbaso regione. Jie buvo apginkluoti Putinui viską žinant ir su jo pritarimu. Šie žmonės žudė atsitiktinius, nekaltus žmones.
Putinas, kuriam būdingas KGB pulkininko leitenanto mentalitetas, nenori leisti Ukrainai žygiuoti savo keliu link demokratijos ir Europos. Jis nori atkurti imperiją. Etninių konfliktų Latvijoje ir Estijoje kurstymas bei palaikymas padeda šiam tikslui, kaip padeda ir pamažu vykdomi bandymai sugriauti Moldovą, kaip padeda ir konfliktų aplink Aukštutinįjį Karabachą kurstymas. Iš tiesų ši didžiulė jėga, šis didis Rusijos šovinizmas yra paskutinioji komunizmo stadija. Ir Putinas pažangą supranta kaip palaipsnį šalia esančių valstybių aneksavimą.
Taip pat skaitykite
Prie taikos ir ramybės pratusi Europos Sąjunga neturi nė ryžto, nė supratimo stoti į akistatą su šiuo augančiu pavojumi. Kliše jau tapęs tikėjimas, kad įmanoma nuraminti žvėrį yra kartojamas vis iš naujo. Europos politinio ir verslo elito aklumas ir lojalumas suteikia pagrindo nerimauti. Tačiau mes, intelektualai, veikiantys kultūroje, moksle ir žiniasklaidoje, privalome aiškiai, be jokių nuolaidžiavimų kategoriškai pareikšti: tai yra labai pavojinga. Mes negalime demonstruoti naivumo, kokį kadaise Hitlerio ir Stalino atžvilgiu demonstravo intelektualai. Jau tuomet mes neturėjome užmerkti akių Austrijos, Čekoslovakijos ir Baltijos valstybių aneksijos akivaizdoje.
Mano draugas iš Maskvos sako, kad yra du scenarijai, pagal kuriuos Rusijos kariuomenė gali palikti Ukrainą. Vienas yra realistinis, kitas – stebuklingas. Pagal realistinį scenarijų Šv. Jurgis įjos ant drakono ir savo liepsnojančiu kalaviju išvaikys tuos niekšus. O koks gi yra stebuklingas scenarijus? Pagal šį scenarijų kariai Ukrainą paliks patys.
Nuolatinio nuolaidžiavimo politika niekur neveda. Putinas nėra europinio stiliaus politikas, jis yra politikas, nuolatos pasiryžęs kariauti. Daug ženklų byloja apie tai, kad džinas jau išleistas iš butelio – samdinių tuntai juda iš Rusijos į Ukrainą, juda būriai sentimentalių monarchistų, stačiatikių fašistų, nacionalbolševikų ir į juos panašių veikėjų. Apginkluoti šiuos banditus pirmos klasės ginklais yra tiesiog nusikaltimas. Labai gerai, kad dabartinė Lenkijos valdžia užėmė sąžiningą ir apgalvotą poziciją – ji nedemonstruoja savo raumenų, tačiau ir nepasiduoda veidmainiavimui.
Pagal „The New Republic“ parengė Donatas Puslys
