A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje

A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba paminklo Prezidentui Antanui Smetonai atidengimo ceremonijoje.

Gerbiamas Palangos miesto mere,

Mieli ceremonijos dalyviai,

man nepaprastai malonu Jus pasveikinti šia gražia ir reikšminga proga. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia, į mylimą Palangą, simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas.

Nuo šiol apie Prezidentą Antaną Smetoną visiems palangiškiams ir miesto svečiams primins šis paminklas. Lyg atversta knyga jis kvies geriau susipažinti su žymiu lietuviško žodžio meistru, publicistu ir politiku, kuris greičiausiai būtent čia, Palangoje, pirmą kartą visa galva pasinėrė į draudžiamą lietuvišką spaudą ir buvo užvaldytas vadinamosios litvomanijos.

Štai taip, žingsnis po žingsnio, Lietuvoje reikšmingais ženklais įamžinama istorinė atmintis. Tai, kad šįkart pagerbiame būtent A. Smetoną, leidžia tikėtis, kad iš mūsų šalies palengva pasitrauks savotiškas varžymasis, jei ne baimė, atvirai kalbėti apie pirmojo Prezidento palikimą – ir jį visapusiškai vertinti.

Iš tiesų A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis.

Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų.

Iš tiesų A. Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų nedrąsių svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio. Ir mums jis visiems laikams paliko tvirtą tikėjimą nepriklausomos valstybės galimybe, kurio nepaneigė – negalėjo paneigti – ilgi sovietinės ir nacistinės okupacijų dešimtmečiai.

Tai, kad A. Smetona šiandien vertinamas nevienareikšmiškai, matyt, buvo neišvengiama. Iš tiesų jo, kaip modernios valstybės kūrėjo, bet kartu ir autoritarinio vadovo, palikimas pernelyg sudėtingas, kad jį galėtume lengvai aprėpti vienu žvilgsniu. Galbūt tai lėmė, kad A. Smetonos kritikams neretai pavykdavo pritaikyti jiems patogų rėmą ir viešai parodyti Prezidentą viso labo kaip dvimatę, seklią karikatūrą.

Tie, kurie iki šiol atkakliai priešinasi A. Smetonos pagerbimui ir įamžinimui, tai daro rinkdamiesi matyti tik vieną jo turtingo ir kaip reta turiningo gyvenimo dalį, apribotą karinio perversmo, pamintos Konstitucijos ir legendomis apipinto pasitraukimo iš šalies. Panašiai, kaip tai buvo daroma sovietinės okupacijos metais, kai viešai minėti Prezidentą buvo galima tik neigiamame kontekste.

Tačiau net ir tuo tamsiu laikotarpiu greta propagandos sukurto pirmojo Lietuvos Prezidento atvaizdo išliko kitoks požiūrio kampas. A. Smetona buvo tapęs įtaigiu simboliu tos kitos – laisvos ir nepriklausomos – Lietuvos. Valstybės, kuri gal ir buvo neideali, bet vis dėlto sava, ir dėl to brangi daugeliui, kas su ja augo ir ją brandino.

Toji valstybė net ir ilgiems nelaisvės dešimtmečiams slenkant išliko visiškai reali ir gyva tiems, kurie ją betarpiškai patyrė, buvo išmokslinti jos sukurtame mokyklų tinkle ir išugdyti patriotizmo dvasia. Todėl net ir tada, kai A. Smetoną karščiausiai buvo bandoma paneigti, jis ir toliau, Algirdo Juliaus Greimo žodžiais tariant, teigė Lietuvos nepriklausomybę.

Gerbiamieji,

Prezidentas A. Smetona yra sakęs, kad tauta yra ne tik dabartis, bet ir praeitis, todėl privalu šią savo praeitį tirti ir taisyti padarytas klaidas.

Aš norėčiau pridėti, kad tauta taip pat yra ir ateitis – būtent tokia ateitis, kurią mes kuriame šiandien, remdamiesi į pirmtakų anksčiau nuveiktus darbus. Taip pat, be jokios abejonės, – ir į A. Smetonos darbus.

Ir nors šį paminklo atidengimą galime laikyti ne tik Palangos pasiekimu, bet ir tam tikra Vilniaus netektimi, iš tiesų aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau iš klaidų bus pasimokyta, ir pirmojo Prezidento atminimas bus deramai įprasmintas ir mūsų valstybės sostinėje.

O šiandien man belieka dar kartą pasveikinti visus Palangos gyventojus ir palinkėti Jums savyje nešioti šalies saugumą ir visuomet bei visur savo darbu tvirtinti jos gerovę, kaip yra prisakęs Prezidentas Smetona. Nebėkime nuo savo praeities, priimkime ją su visomis spalvomis ir atspalviais, ir jausimės tvirčiau, žengdami pirmyn!

Prezidento komunikacijos grupė

Robertas Dačkus foto

Komentarų sekcija uždaryta.

Naujienos iš interneto