I husarų pulko vadas mjr. Povilas Plechavičius ir pulko gydytojas mjr. Antanas Petraitis pietauja gamtoje pratybų metu. 1923 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr. Greta KUČINSKAITĖ, www.voruta.lt Vasario 1 d. minimos spalvingos asmenybės, garsios kario bruožais ir atliktais žygiais, ryškų pėdsaką Lietuvos karybos istorijoje palikusio generolo Povilo Plechavičiaus 130-osios gimimo metinės. Vytauto Didžiojo karo muziejaus...
Liudvikas Narcizas Rasimas. propatria.lt nuotr. www.propatria.lt Išsilavinęs žmogus negali pilnaverčiai gyventi nežinodamas istorijos, nes ten beveik visada glūdi dabartinių problemų šaknys. Einamieji reikalai – nėra istorija, kaip ir dalykai, neturintieji bent trijų kartų perspektyvos. Sąžiningi istorikai jų netyrinėja, kaip ir neužsiima ateities spėlionėms, palikdami tai politologams ir politikams. Politikuojantis istorikas – tai jau ne objektyvus...
www.voruta.lt Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV. Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų...
Pirmasis laikraščio „Varpas“ numeris. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotrauka www.voruta.lt „Pradėjome išduoti laikraštį prie mažų spėkų, prie menkų turtų, bet turėdami didę viltį, kad skaitlius mūsų sądarbininkų greit pasididins, kad mūsų darbas neliks tuščias, bet ras atsišaukimą tarp visų Lietuvių, trokštančių Lietuviais būti ir tėvynei savo tarnauti“, – taip pristatomas „Varpas“ pirmojo numerio įžanginiame...
Dr. Alvydas Butkus. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Alvydas Butkus, www.lzdraugija.lt, www.alkas.lt Galima vadinti tai paralelėmis, galima – medalio pusėmis, tačiau krinta į akis tai, kad istorikai, politologai ir kiti -logai sąmoningai nutyli tą kitą pusę, kad nenublanktų jų pateiktoji „tiesa“, o ją išgirdusieji manytų, jog ji vienintelė, tikroji. Kaltė dėl holokausto Šiomis savaitėmis ir net...
Knygų mugės Kultūros centrų salėje savo veiklą pristatys Priekulės kultūros centras. Rengėjų nuotr. www.voruta.lt Vasario 20–23 d. centriniuose „Litexpo“ rūmuose įsikūrusi Lietuvos kultūros centrų salė kvies susipažinti su aktyvia regionų kultūrine veikla, pamatyti įdomių pasirodymų, pasiklausyti teminių diskusijų, ryškiausius kultūros festivalius, koncertus, parodas ir kitas regionuose vykstančias veiklas pristatys net dvidešimt Lietuvos kultūros centrų. Daug...
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis iš Petro Cidziko ir Aivaro Lileikos archyvų Parengė Dalius Stancikas ir Gediminas Kajėnas, žurnalas „Kelionė“ Petras Cidzikas (1944–2019) turbūt buvo pats mistiškiausias mūsų laikų politikas – valstybės vyras, draugų kartais lygintas su Oskaru Milašiumi. Jo politinės akcijos žadinant Lietuvą, jo Lietuvos vizijos ir tam skirtos dvasinės apeigos buvo išskirtinės ne tik forma ar...
2004 m. Kaniūkuose atidengtas atminimo žudynių aukoms, kryžius Prieš 76 metus raudonieji partizanai išžudė daugiausia lietuvišką Šalčininkų raj. Jašiūnų valsčiaus Kaniūkų kaimą. Š.m. sausio 29 d. (trečiadienį) 17.30 val. Vilniaus Arkikatedroje bus aukojamos šventosios mišios už Kaniūkų kaimo aukas. Kviečiame dalyvauti. „Vilnijos“ draugija Rimantas ZIZAS, www.genocid.lt Raudonųjų partizanų ir Pietryčių Lietuvos kaimų savisaugininkų ginkluotame konflikte...
www.voruta.lt Sausio 27 d. grupė Lietuvos internetinės žiniasklaidos priemonių atstovų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius, prašydami nepritarti Seime svarstomoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas (ŽRF). Kreipimosi autoriai atkreipė Seimo narių dėmesį į tai, kad minėtoms įstatymo pataisoms pritarianti „Interneto žiniasklaidos asociacija“ neturi įgaliojimų atstovauti visos internetinės žiniasklaidos...
EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
www.voruta.lt Rugsėjo 6-ąją profesoriui Edvardui Gudavičiui būtų sukakę 91-eri. Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sakė, kad velionis profesorius buvo „išskirtinis Istorikas ir Mokytojas, savo laikysena ir žodžiu skatinęs kritiškai mąstyti praeitį ir dabartį, atvirai žiūrėti į pasaulį ir siekti naujų tikslų“. „Jau įkopęs į ketvirtą dešimtmetį, laisvalaikiu nuo gamybinio inžinieriaus darbo baigęs neakivaizdines istoriko studijas,...
Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. 1945 m. www.voruta.lt Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli Krokuvos...
Larisos Dmuchovskajos nuotraukos www.voruta.lt 2020 m. sausio 21 d. Lietuvos centriniam valstybės archyvui buvo perduoti Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Antano Bačkio dokumentai. Lietuvos istorijai ir kultūrai svarbius dokumentus perdavė diplomato sūnus Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Bačkių šeima išskirtinė, paskyrusi savo gyvenimus Dievui ir Lietuvai. Tai atsispindi ir archyvui perduotuose dokumentuose – diplomatinėje ir...
www.voruta.lt Trakų – kultūros sostinės 2020 – ambasadorės, menininkės Lilijos Valatkienės mišria technika atliktų kūrinių paroda „Mistiškas vanduo“ Lietuvos Respublikos Seime pristato šių metų kultūros sostinę ir jos kultūrinį potencialą. Parodos atidarymas sausio 30 d. 13:00 val. Seimo II-ųjų rūmų antrojo aukšto parodinėje erdvėje. Autorės foto refleksijose atsispindi mistiškas senosios sostinės vanduo ir su juo...
Andrius NAVICKAS, 8diena.lt Žodis „Stasi“ (tariama – štazi) iki šiol verčia sudrebėti didelę dalį Vokietijos gyventojų. Bent jau tų, kurie gimė dar prieš Berlyno sienos griūtį ir gyveno Rytinėje jos pusėje. Vokietijos Demokratinės Respublikos saugumo tarnyba buvo įsteigta 1950 m. Ji sumanyta išskirtinai kaip Vokietijos vieningos socialistinės partijos ginklas. Tiesą pasakius, skirtingai nei „motininė organizacija“ sovietinis MGB...
P.Malūko nuotr. www.voruta.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) dešimtmečio jubiliejui skirtoje konferencijoje. Prieš dešimt metų, institutui pradedant veiklą Vilniuje, Prezidentė perkirpo simbolinę atidarymo juostelę. Lietuva ir tada, ir dabar didžiuojasi, kad EIGE buvo pirmoji europinė institucija, įsteigta Baltijos šalyse. Tai tapo geriausiu įrodymu, kad lyčių lygybės klausimas iškilo į europinę politinę...
Bronius Karbočius © Genocido aukų muziejus Ignas MEŠKAUSKAS, Kėdainiai, www.voruta.lt -Turėjau tik vieną brolį – Bronių Karbočių. Kartu augom, kartu lankėm pradinę mokyklą. Tą pačią mokyklą lankė ir Močiūnų kaimo vaikai –tame tarpe vietiniai rusai. Jie dažniausiai blogai mokėsi, buvo netvarkingi, mokytoja dažnai bardavo juos už neplautas ausis ir rodydavo brolį kaip pavyzdį. Todėl jie brolio...
Karaimų gatvės lentelės karaimų kalba atidengimas 2016-10-14. Centre Vilniaus meras Remigijus Šimašius su karaimų bendruomenės nariais (Vilniaus miesto savivaldybės archyvas) Dr.Halina KOBECKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt Karaimai, dėl savo neskaitlingumo ir išlikusios kultūrinės patirties būdami ypatinga tautinė bendrija, daugiakultūriniame Vilniaus mieste, deja, yra beveik nematomi. Gal net yra manančių, kad su karaimais yra susijusi tik Trakų istorija,...
Palangos savivaldybės nuotr. www.voruta.lt Palangos simbolis – Kurhauzas – jau neturkus atsivers visu savo grožiu. Medinę šio kultūros paveldo objekto dalį restauruojantys specialistai teigia, jog, esant finansavimui, pastato išorė baigta tvarkyti būtų jau iki šv. Velykų, vidaus darbai baigti taip pat galėtų būti dar šiais metais. Medinė Kurhauzo dalis restauruoti pradėta pernai birželį. Per trumpą...
www.voruta.lt Lietuvos centriniame valstybės archyve šiandien lankysis Jo Eminencija Kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Vizito metu Kardinolas Archyvui perduos savo tėvo Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Antano Bačkio dokumentus. Perduodami dokumentai papildys Lietuvos centriniame valstybės archyve jau saugomus Lietuvos diplomatinių atstovybių fondus. Dokumentai apima laikotarpį nuo 1925 iki 1999 metų. Didžiąją perduodamų dokumentų dalį sudaro dokumentai, susiję...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Specialistai sako, kad somatiniai susirgimai ar ilgalaikiai negalavimai, ypač vėžinės ligos, uždeda juodą antspaudą ant visos asmenybės elgsenos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Premjerui Sauliui Skverneliui mes linkėjome ir linkime pasveikti. Aš manau, kad tai nuoširdu, žmogiška ir krikščioniška. Bet premjeras, matyt, dėl tų pačių priežasčių vis pažeria tam...
Profesorės Onos Voverienės žodis. Nuotraukų autorė – Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, Kudirkaičių organizacijos Garbės narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas, www.voruta.lt Prieš septynerius metus – sausio 16 dieną Vilniuje į Viešpaties namus iškeliavo daug kam žinomas blaivaus gyvenimo būdo skleidėjas, didelis Lietuvos patriotas ir tikinčiųjų teisių gynėjas kunigas Algimantas Keina. Ta proga mokytojos...
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius ir Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Alkas.lt koliažas Anatolijus LAPINSKAS, www.alkas.lt Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius (Jacek Czaputowicz) viešėdamas Vilniuje vėl trenkė antausį Lietuvai. Kalbėdamas apie lenkų švietimą Lietuvoje, kur jis suformuotas nuo lenkiškų lopšelių iki lenkiško universiteto, dvigubo lenkiškų gimnazijų skaičiaus, lyginant su lietuviškomis, susilpninto lietuvių kalbos...
Laureatė G.V.Petrošienė ir mecenatas LR Seimo narys K.Starkevičius. S.Daubaraitės nuotr. Sofija DAUBARAITĖ, Kaunas, www.voruta.lt Jau per du dešimtmečius Lietuvos žurnalistų draugija sausio mėnesį tarp Trijų Karalių ir sausio tryliktosios teikia savo kasmetinę Stasio Lozoraičio vardo premiją ,,Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Šiais metais vertinimo komisija ši garbingą apdovanojimą skyrė žurnalistei Gražinai Viktorijai Petrošienei. Sausio 9.d į Istorinę Lietuvos...
Kun. dr. A.Žygas Punske. 1988 m. Irena PETRAITIENĖ, XXI amžius Minint Lietuvos „Ateities“ federacijos atkūrimo 30-ąsias metines, iškyla iš JAV atvykusio dr. kun. Arvydo Žygo (1958 06 06–2000 06 29–2011 05 07) dvasios siluetas. Jis, išeivijos lietuvių ateitininkų vadintas didžiuoju kun. prof. Stasio Ylos (1908 01 05–1932 05 21–1983 03 24) bendradarbiu, Mokytojo idėjas ir...
SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d., leidyklos „Briedis“ nuotr. www.voruta.lt Trečiadienį Europos Parlamente (EP) surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir Antrojo pasaulinio karo atminimą. Joje kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius. Prieš...
A.Virvičienės nuotr. www.voruta.lt Visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir paprašė jo inicijuoti LR Švietimo įstatymo pakeitimus taip, kad Lietuvos tautinių bendrijų bendrojo lavinimo mokyklose būtų pereita prie mokymo lietuvių kalba. Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ rašte teigiama, kad Lietuvos tautinių bendrijų mokyklose tebetęsiama sovietmečiu įdiegta ydinga kalbinės izoliacijos politika, dėl kurios jų absolventai...
Prancūzai laive 1920 m. Nemune ties Rusnės tiltu. Hugo Šojaus muziejaus nuotr. Aidas GINIOTIS, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas-istorikas, www.voruta.lt Pirmojo pasaulinio karo metais, puoselėdami viltis sukurti nepriklausomą Lietuvą, lietuviai neįsivaizdavo savo valstybės be natūralaus uosto – Klaipėdos. Vadinamojoje Gintarinėje deklaracijoje, kurią Rusijos Dūmos deputatas Martynas Yčas įteikė Rusijos Vyriausybei, buvo išreikšta viltis, kad po pergalingo karo...
kpd.lt nuotr. www.voruta.lt Pažintinis-informacinis leidinys „Lietuvos karaimų šventovės – kenesos“ pristato Trakų ir Vilniaus karaimų sakralinio paveldo objektus. Abi kenesos – svarbus karaimų bendruomenės Lietuvoje paveldas, jos yra saugomi Lietuvos architektūros paminklai. Šiuo metu Lietuvoje tik Trakų ir Vilniaus kenesos yra išlikusios: Panevėžyje stovėjusi buvo nugriauta 1970 metais (jos vietą dabar žymi tik paminklinis akmuo),...
Profesorius Joachimas Lelevelis. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ . Antrąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/irma-randakeviciene-ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene-ii-dalis/ . XIX a. pradžios Vilnius iš tiesų buvo traukiantis europietiškas miestas. Ant minėto amžiaus...