2019 rugsėjo

„Talka“ prieš 100 metų rašė: „Kadangi sviestas esti brangus produktas, jis visuomet įvairiais būdais falsifikuojamas“
Įrašas

„Talka“ prieš 100 metų rašė: „Kadangi sviestas esti brangus produktas, jis visuomet įvairiais būdais falsifikuojamas“

www.voruta.lt Žurnalui Talka – 100 metų   Kooperacijos žurnalui Talka šiemet sukanka 100 metų. Jis be pertraukų įvairiu dažnumu ėjo Kaune nuo 1919 m. spalio iki 1940 m. liepos. 1919 m. Talką leido Pakaunės kooperacijos bendrovių sąjunga, 1920–1925 m. – Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjunga, o po 1925 m. – Lietuvos kooperatyvų taryba. 1919–1940 m. iš...

Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio ir jo vaikaičio Romo Šležo pagerbimas
Įrašas

Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio ir jo vaikaičio Romo Šležo pagerbimas

Svetlanos Jašinskienės nuotraukos  Svetlana JAŠINSKIENĖ, Pagėgiai, www.voruta.lt Rugsėjo 28 dieną Pagėgių krašte viešėjo Mažosios Lietuvos visuomenės kultūros ir politikos veikėjo, spaudos bendradarbio, Tilžės akto signataro Jono Vanagaičio anūkė Marytė Kavaliauskaitė – Merphy, provaikaičiai, Romo Šležo vaikai Danutė, Saulius ir žmona Birutė Vaičjurgytė –Šležienė, deja, bet dar vieno signataro anūko šioje brangioje Pagėgių krašto bendruomenei draugijoje jau nebuvo,...

Nuo Pamusių pakrančių iki Gelvonų bažnyčios
Įrašas

Nuo Pamusių pakrančių iki Gelvonų bažnyčios

  Mokytoja Vanda Karalienė, Gelvonai, 2007 m. Jono Lučiūno nuotr. Šaltinis – Jonas Lučiūnas, „Širvintų krašto žmonės“, [albumas], Vilnius, 2019, p. 54   1960 m. birželį Musninkų vidurinę mokyklą (Širvintų r.) baigė dvidešimt keturi abiturientai, vienas iš jų ir šių eilučių autorius. Po gražių išleistuvių visi išsisklaidė su savo svajonėmis ir viltimis, pradėjo savarankišką gyvenimą....

Tautinis drabužis – ne laikina mada, o ilgaamžis stilius
Įrašas

Tautinis drabužis – ne laikina mada, o ilgaamžis stilius

Dzūkijos krašto kostiumu pasipuošęs Jonas Nainys. Mariaus Jovaišos nuotr. www.voruta.lt Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su „Neregėtos Lietuvos“ autoriumi ir leidėju Mariumi Jovaiša pradeda tautinio kostiumo populiarinimo kampaniją #taudrabuzis. Projekto tikslas – atkreipti jaunimo dėmesį socialiniuose tinkluose ir paskatinti domėjimąsi tradiciniais drabužiais. Instagramo ir feisbuko garsenybės dalyvaus fotosesijose ir dalysis nuotraukomis bei trumpais vaizdo siužetais...

Prieš 75 -erius metus Tuskulėnuose užkastos pirmosios aukos
Įrašas

Prieš 75 -erius metus Tuskulėnuose užkastos pirmosios aukos

Vyskupas Vincentas Borisevičius nužudytas, nes atsisakė tapti KGB agentu. Nuotraukos iš LGGRTC it LYA archyvų www.voruta.lt Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų lavonų ir suversti į iš anksto...

Česlovas Iškauskas. Kai patriotus keičia globalistai
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kai patriotus keičia globalistai

Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo. Tvirtinome, kad jis tampa menkaverte detale, dažnai niekinama ar netgi tapatinama su juodžiausiais nacionalizmo pasireiškimais. Savavališki...

Kazachstane įamžinti Kengyro sukilėliai lietuviai
Įrašas

Kazachstane įamžinti Kengyro sukilėliai lietuviai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotraukos www.voruta.lt Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. 1954 m. gegužės 16 d. Kengyro ypatingojo režimo lageryje (Kazachstanas) prasidėjo politinių kalinių...

Giedrė Mičiūnienė. Smalvų bažnyčios istorija
Įrašas

Giedrė Mičiūnienė. Smalvų bažnyčios istorija

Autorės nuotraukos Giedrė MIČIŪNIENĖ, Zarasai, www.voruta.lt Šiandien – Smalvų Bažnyčios ilgis 25,2 m, plotis 17,6 m, aukštis apie 15 m., liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 1789). Šventorius tvora akmenų mūro. Šventoriuje stovi 3 tarpsnių medinė varpinė. Bažnyčios planas stačiakampis, vidaus erdvė trinavė. Bažnyčios priekiniame fasade yra unikalus trijų...

Zigmas Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę
Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę

Nuotraukų autoriai – Aldona Grigaitienė ir Vladas Sungaila Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius. Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016...

Dr. Arūnas Bubnys. Vilniaus getas
Įrašas

Dr. Arūnas Bubnys. Vilniaus getas

Vilniaus geto gatvė. Nuotrauka iš Lietuvos žydų muziejaus archyvo Dr. Arūnas Bubnys, www.voruta.lt Vokiečių kariuomenė Vilnių užėmė 1941 m. birželio 24 d. ir nuo pirmųjų nacistinės okupacijos dienų prasidėjo įvairiapusiškas mieste pasilikusių žydų persekiojimas: dar iki geto įsteigimo buvo nužudyta keli tūkstančiai Vilniaus žydų. Vilniaus getas įsteigtas Vilniaus miesto komisaro Hanso Hingsto iniciatyva 1941 m....

Vytautas Rubavičius. Prezidentas Antanas Smetona: politinė ir simbolinė svarba šių dienų Lietuvai
Įrašas

Vytautas Rubavičius. Prezidentas Antanas Smetona: politinė ir simbolinė svarba šių dienų Lietuvai

Vytautas RUBAVIČIUS, Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko premijos laureatas, www.voruta.lt Gyvename įvairiausių ideologinių, rinkodarinių apžavų burbulų metą. Pro tuos burbulus sunku net įžvelgti, kaip gyvename, juolab kelti klausimą o kodėl taip skurdžiai, varganai ir netalentingai gyvename, kad po trisdešimties nepriklausomos valstybės egzistavimo metų susivokta kurti vadinamąją “gerovės valstybę”? Išsilaisvinę iš sovietinės okupacijos galvojome, kad visiems...

Virginija Ruškienė. Vydūnas ir Vaižgantas – tautinio atgimimo skleidėjai
Įrašas

Virginija Ruškienė. Vydūnas ir Vaižgantas – tautinio atgimimo skleidėjai

Vydūno pagerbimas Vaižganto bute. Sėdi (iš kairės): M. Biržiška, S. Kymantaitė-Čiurlionienė, Vydūnas. A. Dambrauskas-Jakštas ir J. Tumas-Vaižgantas. Stovi (iš kairės): V. Bičiūnas, M. Vaitkus, V. Mykolaitis-Putinas, F. Kirša, L. Gira ir V. Krėvė-Mickevičius. Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt 2018 metais minėjome Vydūno 150 metų jubiliejų, o šiais 2019 metais – Vaižganto 150 -ąsias sukakties metines. Šios dvi ryškiausios XX amžiaus asmenybės skleidė lietuvybę, ugdė visuomenėje...

Zanavykijos kryždirbys – Petras Tamašauskas
Įrašas

Zanavykijos kryždirbys – Petras Tamašauskas

Petras Tamašauskas su žmona Eugenija, apie 1962 m. Nuotrauka iš Zanavykų muziejaus fondų Teol. lic. Vida ENDRIUKAITYTĖ, Zanavykų muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt Lietuvoje kryždirbystės tradicija turi gilias šaknis, kurioje persipina ir krikščioniškoji teologija, ir liaudies pamaldumo simbolika. Lietuviškoji kryždirbystė (2001 m. pripažinta nematerialiuoju Žmonijos paveldu) yra liaudies kultūros reiškinys, kuris apima tradicinius medžio paminklo darbus, pradedant...

Vytautas Landsbergis. Pergalė bet kuria kaina! – skelbiama visai pamirštant, kad didžiausia pergalė yra taika
Įrašas

Vytautas Landsbergis. Pergalė bet kuria kaina! – skelbiama visai pamirštant, kad didžiausia pergalė yra taika

Vytautas LANDSBERGIS, www.voruta.lt Demokratijų forumui    Vytauto Landsbergio kalba tarptautiniame Parlamentinių Demokratijų Forume Vilniuje 2019-09-16             Ne pirmi metai konstatuojama, kad demokratijos kaip bendruomenių sandaros ir valdymosi būdo reitingai krenta. Tai stebima pasaulio mastu, deja, ir Europoje.             Demokratija nusiviliama, žmonės nepatenkinti ir pavargę. Tai signalas, dėl kurio verta sunerimti. Demokratija gali būti prarasta ir...

Drėlingo byla prieš Lietuvą nebus perduota Didžiajai kolegijai
Įrašas

Drėlingo byla prieš Lietuvą nebus perduota Didžiajai kolegijai

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės www.punskas.pl Rugsėjo 10 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, jog S. Drėlingo byla prieš Lietuvą nebus perduota Didžiajai kolegijai. EŽTT konstatavo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, kad S. Drėlingas vykdė genocidą prieš partizanus, buvo pagrįsta. Tai didžiulė Lietuvos pergalė, svarbi ne tik Lietuvai. S. Drėlingas Lietuvos teismų buvo...

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti
Įrašas

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti

URM nuotr. www.voruta.lt Rugsėjo 14 dieną Džeskasgane, Kazachstane, buvo atidarytas rekonstruotas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti. Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą. „Kartu išgyventos represijos, įskaitant Kengyro sukilimą, virto mažais...

Valdas Vasiliauskas: KGB klastočių renesansas Vilniuje
Įrašas

Valdas Vasiliauskas: KGB klastočių renesansas Vilniuje

Valdas Vasiliauskas. FB nuotr. Valdas VASILIAUSKAS, www.kaunoforumas.com Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su R. Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Gardine planuojama įkurti Krokuvos požemiams prilygstantį muziejų
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Gardine planuojama įkurti Krokuvos požemiams prilygstantį muziejų

Garsusis Krokuvos muziejus po Turgaus aikšte Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Krokuvos centre po Turgaus aikšte įrengtas požeminis muziejus yra viena lankomiausių Lenkijos istorinės sostinės vietų. 2005 m. archeologinių kasinėjimų metu buvo rasti požeminiai tuneliai, kuriuose 2010 m. buvo atidarytas 4000 kv. m. užimantis, vienu metu iki 300 lankytojų talpinantis muziejus. Jame eksponuojami viduramžių gyvenviečių pastatų fragmentai,...

Įrašas

Arūnas Bubnys. Vilniaus ypatingasis būrys ir masinės žydų žudynės Paneriuose (1941–1943 m.)

Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą Panerių miške buvo metami lavonai. XX a. 5 deš. http://www.jmuseum.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo vienas iš svarbiausių Europos žydų kultūros, mokslo, švietimo ir rabiniškojo mokslingumo centrų. Nacių-sovietų karo išvakarėse Vilniuje gyveno apie 58 tūkstančius žydų. Karo ir nacių...

Živilė Gurauskienė. Prie Buckingham fontano Čikagoje skambėjo Baltijos kelio himnas
Įrašas

Živilė Gurauskienė. Prie Buckingham fontano Čikagoje skambėjo Baltijos kelio himnas

Grant parke rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių dalyvių. Živilės Gurauskienės nuotr. Živilė GURAUSKIENĖ, Čikaga, JAV, www.voruta.lt Rugpjūčio 25 dieną Čikagoje, Grant parke, prie legendinio Buckingham fontano, rankomis susikibo per 1000 į renginį atvykusių lietuvių, latvių ir estų prisiminti prieš 80 metų, 1939 m. rugpjūčio 23 dieną, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atstovams, vykdant Hitlerio ir...

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?
Įrašas

Kodėl Mykolas Römeris negalėjo susikalbėti su Józefu Pilsudskiu?

Dr. Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos instituto direktorius, www.voruta.lt Pranešimas perskaitytas 150-ųjų Juzefo Pilsudskio gimimo metinių bei Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga Vilniuje 2017 m. gruodžio 5-6 d. surengtoje mokslinėje konferencijoje „Be emocijų. Lenkų-lietuvių dialogas apie Juzefą Pilsudskį“. Organizatoriai: Lenkijos tautos atminties institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Lenkijos institutas Vilniuje. Konferencijos...

Bolševikų buvo įvykdytas ir kitas tarptautinis nusikaltimas – lietuvių ir prūsų žemių etnocidas: visi aistiški-baltiški vietovardžiai pakeisti išgalvotais
Įrašas

Bolševikų buvo įvykdytas ir kitas tarptautinis nusikaltimas – lietuvių ir prūsų žemių etnocidas: visi aistiški-baltiški vietovardžiai pakeisti išgalvotais

LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas SKRIDLA susirinkusiems pristato dr. Algirdo MATULEVIČIAUS knygą Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje. (iš kairės pirmas dr. A. Matulevičius). Straipsnio autoriaus nuotraukos Jonas ČESNAVIČIUS, www.voruta.lt Po trumpos pertraukos, pasibaigus vasarai, pasidalinti atostogų metu patirtais įspūdžiais ir nuveiktais darbais rugsėjo 4 d. vėl susirinko Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai. Kaip...

Įsigaliojo EŽTT sprendimas – Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu
Įrašas

Įsigaliojo EŽTT sprendimas – Lietuvos partizanų naikinimas pripažintas genocidu

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Kęstučio apygardos partizanas Antanas Seneckis-Žaibas su prisijaukintu balandžiu. Lietuvos genocido aukų muziejaus nuotr. www.alkas.lt Rugsėjo 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad 2019 m. penkių Didžiosios kolegijos teisėjų atrankos komisija (Komisija) atmetė pareiškėjo Stanislovo Drėlingo prašymą perduoti jo bylą svarstyti Didžiajai kolegijai. Pareiškėjas skundėsi EŽTT, kad Lietuvos teismai konstatavę,...

Aleksandras Sakas. Paskutinė “Darbininko” redakcija
Įrašas

Aleksandras Sakas. Paskutinė “Darbininko” redakcija

“Darbininkas” – Lietuvos darbo federacijos (katalikiškų profsąjungų) savaitinis laikraštis, leistas nuo 1919 metų Kaune. Aleksandras SAKAS, resfamiliaris.blogspot.com Šį rugsėjį seniausiai mūsų profsąjungai – Lietuvos darbo federacijai – sukanka 100 metų. Tiek pat būtų ir jos savaitraščiui „Darbininkas“, kurio leidyba Lietuvoje buvo nutraukta nelemtais 1940 metais. Būdamas Vikipedijos straipsnelio apie “Darbininką” autoriumi, galiu be skrupulų pradžiai iš...

Daiva Červokienė. Kai gerbtas žmogus tampa „liaudies priešu“ ir „tėvynės išdaviku“
Įrašas

Daiva Červokienė. Kai gerbtas žmogus tampa „liaudies priešu“ ir „tėvynės išdaviku“

Augustinas Voldemaras Ordžonikidzės vidaus kalėjime Šiaurės Osetijos ASSR. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo Daiva ČERVOKIENĖ Tekstas, originaliu pavadinimu „Kai gerbtas žmogus tampa „liaudies priešu“ ir „tėvynės išdaviku“. Reprezentaciniame fotoalbume – pirmųjų Lietuvos vyriausybių narių likimai“, perpublikuojamas iš laikraščio „XXI amžius.“ Vilniuje, Signatarų namų salėje, pristatytas albumas „Represuoti 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrų kabinetų nariai“, skirtas...

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis
Įrašas

Ramunė Čebručenko. Švenčionėlių siaurasis geležinkelis

  Švenčionėlių siaurojo geležinkelio garvežių ir vagonų dirbtuvės. web.1mab.lt nuotr. Ramunė ČEBRUČENKO, www.voruta.lt Karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio (1846–1917), kilusio iš kaimyninio Saldutiškio miestelio, įsteigta Pirmoji Rusijos  privažiuojamų kelių bendrovė, 1894 m. birželio 27 d. gavusi carinės Rusijos valdžios leidimą, ėmė tiesti  215 km ilgio ir 750 mm pločio vėžės siaurąjį geležinkelį Panevėžys–Švenčionėliai-Pastovys  (Baltarusija). Geležinkelio ...

Pristatoma Liongino Virbalo SJ knyga „Šventoji Žemė“
Įrašas

Pristatoma Liongino Virbalo SJ knyga „Šventoji Žemė“

  Rugsėjo 14 d. 14 val. Šiluvoje, Piligrimų informaciniame centre (M. Jurgaičio g. 17A, Šiluva), vyks arkivyskupo Liongino Virbalo SJ knygos „Šventoji Žemė. Dvasinis vadovas piligrimams“ pristatymas. Dalyvauja: knygos autorius Lionginas Virbalas SJ ir Jono Pauliaus II piligrimų centro vadovas Mantas Kuraitis. Išgirsite išskirtines jų patirtis ir sužinosite apie svarbiausias piligrimystės po Šventąją Žemę vietas....

Turime teisę savo valstybės istoriją rašyti patys
Įrašas

Turime teisę savo valstybės istoriją rašyti patys

Užrašas: Šiuose rūmuose 1945-1946 metais dirbo žymus rezistentas, Štutgofo koncentracijos stovyklos kalinys, Lietuvių Tautinės Tarybos ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų organizatorius ir vadas Jonas Noreika- Generolas Vėtra www.pozicija.org Ketvirtadienį Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, įvyko mitingas, kuriame susirinkę Jono Noreikos – Generolo Vėtros gerbėjai išreiškė susirūpinimą valstybės atminties politika. Mitingo dalyviai daugiausiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu...

Visuomenininkai, po mitingo prie Prezidentūros, atidengė naują atminimo lentą J. Noreikai
Įrašas

Visuomenininkai, po mitingo prie Prezidentūros, atidengė naują atminimo lentą J. Noreikai

Atidengta nauja atminimo lenta J. Noreikai | Alkas.lt, K. Tamašausko nuotr. Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt Rugsėjo 5 d. pavakarę, Simono Daukanto aikštėje, Vilniuje patriotinės organizacijos surengė mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“.  Susirinko keli šimtai žmonių. O kol prie Prezidentūros vyko mitingas,  kelios dešimtys žmonių su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, susirinkę prie...

Rasa Čepaitienė. Savos istorijos politikos būtinybė
Įrašas

Rasa Čepaitienė. Savos istorijos politikos būtinybė

kaunoforumas.com nuotr. Rasa ČEPAITIENĖ, www.propatria.lt   Kalba, pasakyta mitinge 2019 m. rugsėjo 5 d. Simono Daukanto aikštėje. Mieli lietuviai ir Lietuvos draugai, Kaip pavadinti žmogų, kuris neturi atminties? Veikiausiai amnezijos kamuojamu ligoniu. Kaip pavadinti tą, kurio atmintis buvo sąmoningai ištrinta ir perrašyta? Mankurtu? O gal zombiu? O kaip pavadinti tautą, kuri pati lengvabūdiškai atsisako savo...