2019 liepos

Česlovas Iškauskas. Kaip išplaunamas patriotizmas?
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kaip išplaunamas patriotizmas?

pixabay.com asociatyvi nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Įsisiūbavus diskusijai apie generolą Vėtrą, Kazį Škirpą, jų atminimo įamžinimą, paminklų likimą ir vietinių politikų atsakomybę, kažkaip nuošalyje lieka, atrodytų, toks vertingas visuomeninis nusiteikimas kaip patriotizmas. O juk jis yra svarbus valstybės atsparumo, netgi nacionalinio saugumo, tautinės tapatybės dėmuo. Apie tai ne kartą rašiau. Bet štai šiandien akivaizdu, kad...

Jovita Niūniavaitė – Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos
Įrašas

Jovita Niūniavaitė – Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos

Medininkų žudynių vieta. 2018 m. vasara. Autorės nuotr. Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Daugiau kaip prieš 27-ius metus 1991 m. liepos 31 dieną ginkluoti nusikaltėliai užpuolė Medininkų pasienio postą ir nužudė ten budėjusius Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės darbuotojus. Lietuvoje 1991 m. vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos padaliniai,...

Prof. Aleksandras Vitkus. Prie gražuolės Ventos prisišliejęs Žilių kaimas
Įrašas

Prof. Aleksandras Vitkus. Prie gražuolės Ventos prisišliejęs Žilių kaimas

Autoriaus asmeninio albumo nuotraukos Prof. Aleksandras VITKUS, Žiliai, www.voruta.lt Labai gražiai yra parašęs žygeivis, vienas iš pogrindžio žurnalo „Pastogė“ leidėjų ir autorių  Juozas Prapiestis: „Mūsų kultūros lopšys – sodžius. Su visu krašto vaizdu, vardais, papročiais ir gyvenimais. To beveik nerasime metraščiuose. Didžioji pasaulio istorija tarsi praeina aplenkdama mūsų kaimus ir jų žmones, nors savo buvimu...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Anykščių miesto šventė ‒ kuriantiems, pramogaujantiems, gerbiantiems atmintį
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Anykščių miesto šventė ‒ kuriantiems, pramogaujantiems, gerbiantiems atmintį

Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Anykščiai,  www.voruta.lt Liepos 26-28 d. Aukštaitijos perlu, literatūros sostine vadinamuose Anykščiuose vyko tradicinė miesto šventė ir IX Pasaulio anykštėnų bendrijos suvažiavimas. Šiais metais Anykščiai atvykusiuosius pasitiko šūkiu „Čia žmonės kuria“. Ir išties tris dienas šurmuliavusių renginių gausa ir įvairovė liudijo išskirtinį anykštėnų kūrybingumą ir entuziazmą. Pirmąją šventės dieną į A. Baranausko...

Kviečiame skaityti naująjį RAMBYNO žurnalo numerį
Įrašas

Kviečiame skaityti naująjį RAMBYNO žurnalo numerį

www.voruta.lt Mieli Vorutos skaitytojai ir Mažosios Lietuvos mylėtojai, kviečiame skaityti naująjį Rambyno žurnalo numerį! Paspaudus šią nuorodą: RAMBYNAS NR.1, visas publikacijas matysite PDF formatu. Jis patogus, galima ir reikia pasididinti mastelį pagal poreikį.   Projektą „Rambynas-Mažosios Lietuvos etnoregiono savitumo išsaugojimui-2019“ SRTRF remia 3,5 tūkst. eurų. Esame labai dėkingi fondui už galimybę skleisti žinią apie Mažąją Lietuvą.

Vilma Dečkutė Žukauskienė. Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė
Įrašas

Vilma Dečkutė Žukauskienė. Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė

Medininkų pilis Vilma DEČKUTĖ ŽUKAUSKIENĖ, www.voruta.lt Pasitaikius progai aplankyti Lietuvos senuosius istorinius pilių ir dvarų pastatus, verta atkreipti dėmesį į kiekvieno išskirtinumą, savitas detales, stilių. Tai juk vis kažkurio didiko, pilies ar dvaro valdytojo skonio ir ambicijų išraiška, architekto kūrybos rezultatai, įkūnyta saviraiška, meniniai impulsai ir siekis atskleisti tuo metu vyravusio architektūrinio stiliaus estetiką. Istorinių...

Įrašas

Vaikai turės kur mokytis lietuvių kalba? Aptarta ugdymo prieinamumo situacija Vilniaus mieste ir rajone

  www.voruta.lt Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau nuo ateinančių naujų mokslo metų numato atidaryti naują mokyklos priestatą Vilniaus rajone, Ažulaukėje, išplėsti mokyklą Buivydiškėse, kur liko laisvos patalpos išsikėlus Vilniaus kolegijai, ir taip padidinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo vietų, klasių skaičių netoli sostinės įsikūrusiose gyvenvietėse. Taip pat ministerija numato perduoti Vilniaus miesto savivaldybei nenaudojamą profesinės mokyklos...

Svetlana Jašinskienė: Dėkoju visiems, kurie dirbo, kūrė, buvo kartu visą mano darbingą laiką
Įrašas

Svetlana Jašinskienė: Dėkoju visiems, kurie dirbo, kūrė, buvo kartu visą mano darbingą laiką

  Svelana Jašinskienė. Asmeninio albumo nuotr. Svetlana JAŠINSKIENĖ, Pagėgiai, www.voruta.lt Jei iki šiol gyvenime stengeisi vien imti, laimės nepatirsi, kol neatiduosi visko, ką esi paėmęs. Net ir skolas sugrąžinęs nesiliauk dalytis tuo, ką turi, nes tik dalinantis laimė nustoja nuo mūsų slėptis /Tėvas Valerijus/   Mieli, kultūrą kuriantys, kultūra gyvenantys kraštiečiai,               Šiandieną...

Apie Aleksandrą Kriaučiūną, Švenčionėlių bažnyčios statybos projekto autorių
Įrašas

Apie Aleksandrą Kriaučiūną, Švenčionėlių bažnyčios statybos projekto autorių

Jonas KRIAUČIŪNAS, Aleksandro Kriaučiūno sūnus, www.voruta.lt 1959 m. liepos 22 d. sovietinė Švenčionėliù vykdomojo komiteto valstybinė statybos objektų priėmimo komisija priėmė eksploatacijai Švenčionėliù bažnyčią. Užsakovo (statybos komiteto) vardu valstybinės komisijos aktą pasirašė kun. Bronislovas Laurinavičius ir Aleksandras Kriaučiūnas, vykdęs statybos architektūros ir techninę priežiūrą. Už šiuos abu vyrus liepos 14 d. klebonas Dr. Valdas Giirdziušas...

Adomas Šernas, tarnavęs Tėvynei ir Tautai
Įrašas

Adomas Šernas, tarnavęs Tėvynei ir Tautai

Kunigas Adomas Šernas Irena ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, www.voruta.lt Šiais metais minime 135 – ąsias Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios superintendento, kunigo, poeto, publicisto, vertėjo, poligloto, pedagogo, politiko, visuomenininko Adomo Šerno, visu savo gyvenimu ir darbais liudijusio krikščioniškąją dvasią, gimimo metines. A. Šernui teko gyventi sudėtingoje epochoje – jis išgyveno du pasaulinius karus, XX a....

Politinis susidorojimas su Vilniaus universiteto rektoriumi 1958–1959 m.
Įrašas

Politinis susidorojimas su Vilniaus universiteto rektoriumi 1958–1959 m.

www.voruta.lt Sovietinės okupacijos metais Vilniaus universitetas buvo vienas svarbiausių Lietuvos intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centrų, mėginusių išsaugoti europietišką universitetinę kultūrą, palaikyti lietuvybę ir ugdyti kritiškas, pasauliui atviras asmenybes. Rektoriaus Juozo Bulavo 1956–1958 m. vykdytų pertvarkymų metu bandyta išsivaduoti iš komunistų politinės kontrolės, sulietuvinti Universitetą ir atgaivinti akademines tradicijas. Lietuvos komunistų partijos vadovybė 1958–1959 m. susidorojo...

Naujoje zarasiškio Vasilijaus Baranovskio knygoje – sentikių istorija, jų tradicijos
Įrašas

Naujoje zarasiškio Vasilijaus Baranovskio knygoje – sentikių istorija, jų tradicijos

Zarasų krašto garbės pilietis, rašytojas Vasilijus Baranovskis. Autoriaus nuotr. Petras IVANOVAS, Zarasai, www.voruta.lt Visai neseniai teko Zarasuose susitikiti su šio krašto garbės piliečiu Vasilijumi Baranovskiu. Šio trumpo, bet nuoširdaus susitikimo metu publicistas ir rašytojas man padovanojo savo paskutinę knygą „Tėvų priesakos – dvasinis palikimas“ (Отчие  заветы – духовное наследство). Tai jau keturioliktoji šio rašytojo knyga....

Kviečiame į Baltijos kelio 30-metį
Įrašas

Kviečiame į Baltijos kelio 30-metį

Leonas Stasiūnas dalyvavo Baltijos kelyje 1989 m. ties Viesomis (Širvintų r.), kur susitiko Širvintų ir Kaišiadorių rajonų dalyviai. Kalba Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. Kairėje – prelatas Jonas Jonys. Prie mašinos – „Galvės“ žurnalistė Sigita Nemeikaitė, 1989 m. rugpjūčio 23 d. Leono Stasiūno nuotr. 2019 m. rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų, kai surengtas Baltijos kelias...

Lietuviai Augsburge
Įrašas

Lietuviai Augsburge

Kunigas-kapelionas Romualdas LIACHAVIČIUS,  Augsburgas, Vokietija, www.voruta.lt Išgirdęs Augsburgo miesto pavadinimą, neretas kilstels antakius ir pasidomės, kuriame Vokietijos gale jis yra. Bavarijos žemėse, – atsakau, – visai šalia Miuncheno. Bet jei pasakyčiau, jog tai miestas, kurį 1738–1812 metais valdė Lietuvos-Lenkijos karalių Augusto II ir Augusto III palikuonis, t.y. karališkos linijos princas – vyskupas Klemensas Venceslavas Augustas...

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Kelionė į šiandieninį Gardiną ‒ rekonstruojamos atminties, meilės ir vaiduoklių miestą
Įrašas

Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Kelionė į šiandieninį Gardiną ‒ rekonstruojamos atminties, meilės ir vaiduoklių miestą

Meilės laiptai Gardine. Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, Gardinas, Baltarusija, www.voruta.lt Vytauto Didžiojo, Stepono Batoro, seimų miestu vadinamas Gardinas pastaruoju metu sulaukia vis daugiau keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų istoriją mylinčių ir norinčių ją nuodugniau pažinti Europos kraštų. Paskata aplankyti Baltarusijai priklausantį miestą-muziejų, matyt, nėra sietina vien tik su beviziu įvažiavimu ‒...

Albertas Ruginis. Lukiškių kalėjimą prisimenant
Įrašas

Albertas Ruginis. Lukiškių kalėjimą prisimenant

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Šių metų liepos mėnesio pradžioje Vilniuje iš Lukiškių kalėjimo išvežti paskutiniai kaliniai, ir kalėjimas uždarytas. Atmintyje iškilo tolimi jaunystės prisiminimai … 1949 m. birželio 26 d. buvau suimtas MGB (sovietinio saugumo). Pradžioje laikė Mažeikiuose, vėliau Šiaulių kalėjime, o tų pačių metų lapkričio mėnesį buvau atgabentas į Vilnių, kaliniams vežti pritaikytu „Stolypino“...

Netekome buvusios tremtinės, generolo Stasio Raštikio dukros Meilutės Marijos Raštikytės-Alksnienės (1937– 2019)
Įrašas

Netekome buvusios tremtinės, generolo Stasio Raštikio dukros Meilutės Marijos Raštikytės-Alksnienės (1937– 2019)

Meilutė Marija Raštikytė-Alksnienė www.voruta.lt Skaudi žinia pasiekė Jonavos rajono visuomenę: netekome buvusios tremtinės, generolo Stasio Raštikio dukros jonavietės Meilutės Marijos Raštikytės-Alksnienės (1937-02-05 – 2019-07-07-16). Meilutė Marija Raštikytė gimė 1937 m. ir, kaip pati sakydavo, vaikystė jai iki 4 metų buvo labai linksma. Deja, šita vaikystė truko labai trumpai… Per pirmą trėmimą 1941 m. birželį Meilutė...

Vytas Tamošiūnas. Versti lietuvius užmiršti senus vietovardžius tai tas pats, kas versti žmogų užmiršti mirusį jam artimą žmogų
Įrašas

Vytas Tamošiūnas. Versti lietuvius užmiršti senus vietovardžius tai tas pats, kas versti žmogų užmiršti mirusį jam artimą žmogų

Karaliaučius Vytas TAMOŠIŪNAS, Klaipėda, www.voruta.lt Liepos 3 d. „Klaipėdoje“ buvo atspausdintas labai kategoriškas Bronislovo Ciunio straipsnis, smerkiantis tuos lietuvius, kurie dar ir dabar drįsta kokį Kaliningradą ar belorusių Grodną pavadinti Karaliaučiumi ar Gardinu ir pan. Tas pilietis griežtai pasisako prieš kai kurių užsienyje atsidūrusių vietovardžių lietuvišką formą ir tuo pačiu nori save pateikti kaip lietuvių...

Dalia Savickaitė. Vasario 16-os gimnazija iki šiol gaubiama beveik neliečiamos mistiškai šlovingos aureolės, nors visi pasaulio rūpesčiai paliečia ir ją
Įrašas

Dalia Savickaitė. Vasario 16-os gimnazija iki šiol gaubiama beveik neliečiamos mistiškai šlovingos aureolės, nors visi pasaulio rūpesčiai paliečia ir ją

Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde, Vokietijoje. Pagrindinis gimnazijos pastatas ir gamtos mokslų korpusas. Justino Gečo nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Lietuvių vienybės dienai   Liepos 17-oji – būtent tam skirta diena. Dar birželio 26 d. buvo numatyta paskirstyti 2,5 mil. eurų, kurie 2020-21 m. būtų naudojami kaimyninių šalių lietuvių bendruomenių poreikių, susijusių su tautinės tapatybės išsaugojimu ir ryšių...

Ryšard Maceikianec. Laiškas Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai
Įrašas

Ryšard Maceikianec. Laiškas Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai

Ryšard MACEIKIANEC, www.pogon.lt Autor: Ryšard Maceikianec   Poniedziałek, 15 lipca 2019 Vilnius, 2019 m.  liepos 12 d. Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai Pilieti Prezidente, visuomenės informavimo priemonės praneša, kad Jūsų pirmuoju užsienio vizitu taps Lenkija ir kad lyg tai Lenkijoje pranešit, kad tiems Lietuvos piliečiams, kurie kalba panašia į lenkų kalbą, vardai ir pavardės bus oficialiai...

„Lietuvių charta“ ir kiti Pasaulio lietuvių bendruomenės dokumentai Lietuvos centriniame valstybės archyve
Įrašas

„Lietuvių charta“ ir kiti Pasaulio lietuvių bendruomenės dokumentai Lietuvos centriniame valstybės archyve

Augsburgo lietuvių išeivių stovykloje leistame savaitraštyje „Žiburiai“ publikuota 1949 m. birželio 14 d. „Lietuvių charta“ ir Laikinieji Pasaulio lietuvių bendruomenės santvarkos nuostatai. Nr. 58 (253). 1949 m. liepos 2 d. LCVA, f. 656, ap, 2, b. 714, l. 3, 3 a. p. www.voruta.lt 2019-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Pasaulio lietuvių metais. Šiais metais minėjome ir vieno svarbiausių...

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Vilkijos getas 1941 metais
Įrašas

Aleksandras Vitkus, Chaimas Bargmanas. Vilkijos getas 1941 metais

www.voruta.lt Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją....

Ignas Meškauskas. Pilėnus gynė visi
Įrašas

Ignas Meškauskas. Pilėnus gynė visi

LŠS nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, šaulys, www.voruta.lt Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti  laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas. Mūsų Konstitucija įpareigoja kiekvieną pilietį užpuolimo metu  ginti valstybę. Pagal  Nacionalinių saugumo  pagrindų įstatymą, saugumą užtikrina rengimasis visuotinam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. Yra priimtas Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo įstatymas.        Vienintelė...

Česlovas Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų…
Įrašas

Česlovas Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų…

Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Domėdamasis sovietiniais vadinamojo Liaudies seimo rinkimais, vykusiais 1940 m. liepos 14 d., užkliuvau už keisto portalo, pavadinto pretenzingu “Lietuvos diena” vardu. Portalas talpina kažkokio “Kibirkšties” parengta tuometinio marionetinio Lietuvos prezidento Justo Paleckio kalbą pirmajame Liaudies seimo posėdyje, kuris vyko po savaitės (J. Paleckis. Ieškojome kelių tikrų. V., 1987)....

Advokatas, kraštotyrininkas ir sakytojas Jonas Jurgis Gocentas
Įrašas

Advokatas, kraštotyrininkas ir sakytojas Jonas Jurgis Gocentas

Ant tiltelio per Tenenį Gardame, 1928 m. Iš dešinės: Jonas Jurgis Gocentas, svainis Kristupas Juška iš Rimženčių ir seserys Elzė, Katrė ir Marta Gocentaitės. Nuotrauka iš Algirdo M. Žemaitaičio šeimos albumo www.8diena.lt 1974 m. liepos 8 d. Klaipėdoje mirė Jonas Jurgis Gocentas, teisininkas, literatas, kraštotyrininkas, bibliofilas, Dievo žodžio sakytojas. Jonas Jurgis Gocentas gimė 1897 m. gruodžio 23...

Įrašas

Dainora Kaniavienė. Literatūros inkliuzai prieškario Palangoje

Vila „Anapilis“, Palanga. Iš A d i k l i e n ė  E. J. Basanavičiaus gatvė: aplankas. – [Palanga, 1978-1984]. – [36] lap.: iliustr.- Saugoma Palangos viešosios bibliotekos skyriaus kraštotyros fonde Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Grafai Tiškevičiai, kurdami Palangos kurortą, architektūroje paliko daug užkoduotų literatūros inkliuzų: šiandien mažai ką besakantis vilų vardynas anaiptol nėra beprasmis....

Aurimas Abukauskas – tremtinys, inžinierius, literatas
Įrašas

Aurimas Abukauskas – tremtinys, inžinierius, literatas

A. Abukauskas ir prof. L. Sajienė. Autoriaus asmeninio archyvo nuotraukos Vytautas GULIOKAS, Kaunas, www.voruta.lt Kauno radviliškėnų, gyvenančių Kaune bendrijos pirmininkė, VDU profesorė, hab. m. dr. Laima Sajienė ir Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinys birželio mėnesio viduryje pravedė renginį „Akmenimis sugrįžome iš kelionės“. Renginyje buvo pristatyta tremtinio Aurimo Abukausko kūryba „Tremties vaikų žaidimai“ ir „Nauji...

SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdyta naikinimo operacija prieš lenkų ir lietuvių partizanus
Įrašas

SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdyta naikinimo operacija prieš lenkų ir lietuvių partizanus

www.voruta.lt Maloniai kviečiame į dokumentų rinkinio „Miotla Stalina“ („Stalino šluota“) pristatymą apie 1945 m. liepos mėn. Augustavo apylinkėse (Lenkija) SSRS Raudonosios armijos ir NKVD kariuomenės vykdytą naikinimo operaciją prieš lenkų ir lietuvių partizanus. Knygą parengė Lenkijos mokslų akademijos Politinių mokslų instituto darbuotojai. Knygos pristatymas vyks liepos 15 d. 17 val. Tuskulėnų memorialinio parko konferencijų salėje(Žirmūnų g....

Apie Prezidentą Antaną Smetoną ir Kaišiadoris
Įrašas

Apie Prezidentą Antaną Smetoną ir Kaišiadoris

Renginio „Prezidentas Antanas Smetona ir Kaišiadorys“ akimirka. N. Adukonienės nuotr. Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius yra paskelbęs Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Šia iškilia proga Kaišiadorių muziejus per Šv. Antaną – 2019 m. birželio 13 d. – kaišiadoriečius ir miesto svečius maloniai pakvietė į renginį „Prezidentas...

Šarūno Toliušio „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“
Įrašas

Šarūno Toliušio „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939“

Jonas ČESNAVIČIUS, www.voruta.lt 2018 m. rudenį pasirodė Klaipėdoje spausdinta bibliografinio turinio Šarūno Toliušio MAŽOSIOS LIETUVOS PERIODINĖ SPAUDA 1811-1939 (212 psl.). Šiame informaciniame leidinyje abėcėline tvarka pateikti 404 periodiniai leidiniai lietuvių ir vokiečių kalbomis, o taip pat chronologine tvarka Mažosios Lietuvos periodinė spauda nuo 1811 iki 1939 metų. Periodinių leidinių lentelėje nurodoma leidimo vieta ir spausdinimo laikotarpis. Prie...