2019 gegužės

Kapų puošimo diena (Memorial Day) Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje
Įrašas

Kapų puošimo diena (Memorial Day) Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje

Seniausios lietuviškos kapinės Čikagoje – Tautinės Kapinės.  Nuotraukų autorė – LŠSI atsakingoji sekretorė Roma Bikulčius. Renginio akimirkos. www.voruta.lt Kapų puošimo diena (Memorial Day) yra švenčiame Amerikoje nuo Amerikos pilietinio karo laikų ir įteisinta kaip federalinė šventė nuo 1971 metų. Tą dieną amerikiečiai aplanko kapus ir memorialus, dalyvauja paraduose, pagerbdami vyrus ir moteris, kurie tarnavo JAV karinėse pajėgose. Tradiciškai pagerbimo ceremonija vyko Lietuvių tautinėse kapinėse, kurioje dalyvavo Čikagos šauliai, skautai, skautų atšakos „Miško broliai“ skautai, Dariaus ir Girėno veteranų posto #271 nariai, lietuvių Masonų klubas,  lietuvių tautinių kapinių taryba ir kitos organizacijos. Prelegentas JAV jūrų pėstininkų korpuso veteranas Peter Karlovics šventinėje kalboje priminė JAV prezidento J.F. Kennedy žodžius: „Ask not what your country can do for you – ask what you can do for your country“ (Neklausk, ką tavo šalis gali dėl tavęs padaryti, bet klausk, ką tu gali padaryti savo šaliai).  Per Antrąjį pasaulinį karą jis pasinaudojo savo tėvo ryšiais, kad patektų į Amerikos karinį laivyną. Už narsumą buvo apdovanotas aukščiausiu apdovanojimu. Šventėje taip pat buvo akcentuojama, kad 2019 metai LR Seimo paskelbti Lietuvos Šaulių Sąjungos 100-mečio ir Pasaulio lietuvių metais! Po šventės dalyviai aplankė artimųjų kapus, juos puošė gėlėmis ir lietuviškomis trispalvėmis. LŠSI informacija Lietuvių Tautinėse kapinėse tarp daugelio mūsų tėvynainių yra ir kuklus Klaipėdos sukilimo karinio...

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Reformacija vedė modernios ir europietiškos Lietuvos link
Įrašas

Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Reformacija vedė modernios ir europietiškos Lietuvos link

Profesorė Dainora Pociūtė Abukevičienė.  E Kurausko nuotr. www.voruta.lt Reformacija buvo pagrindinis impulsas, lėmęs ankstyvųjų naujųjų laikų kultūrinį perversmą, Lietuvos visuomenės modernėjimą. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė net du dešimtmečius skyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) Reformacijos tyrimams. Remdamasi naujais istoriniais duomenimis ji atkūrė pagrindinių Lietuvos Reformacijos veikėjų portretus ir ryšius su Europos protestantizmo židiniais,...

Priimta rezoliucija dėl Lietuvių chartos reikšmės
Įrašas

Priimta rezoliucija dėl Lietuvių chartos reikšmės

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr. Aut. Vygaudas Juozaitis www.voruta.lt Seimas, minėdamas Lietuvių chartos 70-metį, pasiūlė Vyriausybei užtikrinti Lietuvių chartos idealų ugdymą ir sklaidą šalies aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų programose ir jos atminimo įamžinimą, visapusiškai supažindinant visuomenę su šio istorinio dokumento svarba. Už tai numatančią Seimo rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP-3482) balsavo 75 Seimo nariai, susilaikė...

Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais
Įrašas

Arūnas Bubnys. Vilniaus kino teatras „Aušra“ 1940-1944 metais

Buvęs kino teatras „Aušra“, kuriame nuo 1940 m. sausio pirmą kartą Vilniuje buvo pradėti rodyti filmai su lietuviškais titrais („parašais“). Nuotraukos šaltinis – luni.lt  Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt Kino teatras „Aušra“ (tuometinis adresas Pylimo g. 54) Lenkijos valdymo laikotarpiu vadinosi „Jutrzenka“ (lenkiškai „Aušra“). Jis pradėjo veikti pačioje 1938 m. pradžioje. Lietuvai atgavus Vilnių, kino teatro...

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos
Įrašas

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr. Danas NAGELĖ, www.respublika.lt Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu (straipsnis www.respublika.lt buvo publikuotas gegužės 24 d. – red.pastaba), dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai....

Vytautas Karalius – rašytojas, vertėjas, pedagogas. 1931 – 2019
Įrašas

Vytautas Karalius – rašytojas, vertėjas, pedagogas. 1931 – 2019

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, www.voruta.lt Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ praneša, kad gegužės 15 d. staiga mirė poetas, prozininkas, vertėjas, pedagogas Vytautas Karalius. Kraštietis V. Karalius gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje, tėvai gyveno Puodžių gatvėje. Mokėsi Tauragės ir Telšių apskrityse, Priekulės mokyklose. Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą ( buv. J. G. Herderio gimnazija) baigė 1950m.,...

Kęstutis Trečiakauskas: “Iš Kėdainių geto pas tėvelius ateidavo žydai pasirinkti maisto”
Įrašas

Kęstutis Trečiakauskas: “Iš Kėdainių geto pas tėvelius ateidavo žydai pasirinkti maisto”

Kęstutis TREČIAKAUSKAS, www.voruta.lt Niekada nekilo mintis pasisakyti tokiu opiu klausimu, kaip holokaustas. Mano vaikiška atmintis siekia tik tuos laikus, kai iš Kėdainių geto pas tėvelius ateidavo žydai pasirinkti maisto. Kas juos išleisdavo, kodėl jie ateidavo pas mamą, nežinau. Bet tai nestebino, nes maisto surinkdavo ir dėdės Juozo, ir garsaus šviesuolio Gaspero Seliavos šeima, o Lipliūnuose...

Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d.
Įrašas

Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d.

www.voruta.lt Maloniai kviečiame į parodos „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16 – birželio 26 d.“ atidarymą! Atidarymas vyks gegužės 24 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Parodos rengėjai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus. Paroda skirta 1954 m. gegužės 16...

Sofija Daubaraitė. Pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas

Pasaulio lietuvių rašytojai  prie Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. Autorės nuotr. Sofija DAUBARAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Ir vėl  gegužės mėnesį, su didžiuoju žydėjimu, Lietuvoje į viešumą žengia meninis žodis. Savo kelionę po mažus kiemelius, dideles aikštes, po vienuolynų ir bažnyčių skliautais, mokyklose ir bibliotekose, baruose – Lietuvoje ir toli už jos ribų -Lenkijoje, Airijoje, Austrijoje JAV,...

Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.
Įrašas

Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.

www.voruta.lt 1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, kilo dešimtmetį trukęs partizaninis karas, kuriuo siekta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Pirmosios sovietinės okupacijos patirtis, represijos ir teroras, prievartinė mobilizacija į Raudonąją armiją, patriotizmas ir meilė Tėvynei, tikėjimas Vakarų pagalba lėmė, kad ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviais tapo tūkstančiai žmonių. Dauguma partizanų buvo vyrai, tačiau prie Laisvės kovų prisidėjo ir...

Vytautas Guliokas. Tremties upė Mana – vakar ir šiandien
Įrašas

Vytautas Guliokas. Tremties upė Mana – vakar ir šiandien

Iš buvusio Partizansko miško pramonės ūkio, kur lietuviai – tremtiniai kasmet pagamindavo iki 250 tūkst. kb. m medienos, beliko tik lentpjūvė. Petro Misevičiaus 2009 m. nuotr.  Vytautas GULIOKAS, Kaunas, www.voruta.lt Pirmieji tremtiniai iš Lietuvos Sibire atsirado dar XIX amžiaus viduryje, caro valdžiai malšinant 1863 metų sukilimą. Vėliau jų gretas papildydavo knygnešiai. Neliko žinių apie daugumos jų...

In memoriam. Žurnalistas, redaktorius Algimantas Semaška
Įrašas

In memoriam. Žurnalistas, redaktorius Algimantas Semaška

www.voruta.lt Gegužės 16 dieną Vilniuje mirė žurnalistas, redaktorius, leidėjas Algimantas Semaška. Algimantas Semaška gimė 1941 m. rugpjūčio 8 d. Kėdainiuose. Augo Kaune. 1966 m. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete jis baigė žurnalistiką. 1960-1969 m. jis buvo laikraščio „Komjaunimo tiesa“ korespondentas. “Liūdna, skaudi žinia. Su Algimantu pažįstami nuo 1959-jų. O bičiuliais tapome prieš 55 metus....

Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas
Įrašas

Stasys Barzdukas – visuomenininkas ir lituanistas

Redakcijos posėdis. Lietuvių išeivijos institute saugomo Vytauto Kamanto archyvo nuotraukos. Dalia KUIZINIENĖ,  pasauliolietuvis.lt, „Pasaulio lietuviai ir Lietuva“  Vienas iš žinomiausių po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių yra visuomenininkas, kalbininkas, pedagogas Stasys Barzdukas (1906–1981). Be galo sunku trumpai pristatyti šio asmens veiklą, nes nuveikta tiek darbų, kiek greičiausiai galėtų nuveikti ne vienas, o dešimtys žmonių.  ...

Sofija Daubaraitė. Pirmieji  rinkimai Lietuvoje
Įrašas

Sofija Daubaraitė. Pirmieji rinkimai Lietuvoje

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1921 m. gegužės 15 d. Fotoateljė „Menas“ | Lietuvos centrinis valstybės archyvas. P-12520  Sofija DAUBARAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt Gegužės viduryje LR Seime buvo surengta apskritojo stalo diskusija ,,Kiekvieno piliečio prievolė: pirmiesiems demokratiniams rinkimams – 100.“ Renginys buvo skirtas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-mečiui paminėti....

J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Vladas Mikėnas – pasaulinės reikšmės Lietuvos šachmatininkas
Įrašas

J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Vladas Mikėnas – pasaulinės reikšmės Lietuvos šachmatininkas

Juozas PRASAUSKAS, Virginija Elena BOTKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kada šachmatai atsirado Lietuvoje? Deja, tikslių žinių apie tai neturime. Žinoma tik tai, kad atliekant archeologinius tyrinėjimus, Trakų pilyje 1956-1957 m. buvo rastos kaulinės šachmatų figūros. Manoma, kad jos yra XIV amžiaus. Pasak istoriko Jono Dlugošo, laisvalaikio akimirką jais mėgo žaisti ir Lietuvos Karalius Vytautas. Lietuvai esant Rusijos sudėtyje,...

Ignas Meškauskas. Šaulių vėliava tebelaukia reabilitacijos
Įrašas

Ignas Meškauskas. Šaulių vėliava tebelaukia reabilitacijos

1923-IEJI. Lietuvos premjeras Ernestas Galvanauskas apeina kariuomenės rikiuotę Klaipėdos Turgaus (dabar – Teatro) aikštėje. Jį lydi Lietuvos kariuomenės vadas Juozas Stanaitis. Makso EHRHARDTO (Lietuvos centrinio valstybės archyvo) nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, šaulys, www.voruta.lt Amžiaus žygdarbiui nei ordinų nei fanfarų Tauta daug šimtmečių kantriai laukė, kol artojų tauta šiaudinėse pastogėse pagimdys amžiaus riterius, kurie, išmušus palankiai valandai,...

In memoriam. Poetas, vertėjas, prozininkas Vytautas Karalius (1931 – 2019)
Įrašas

In memoriam. Poetas, vertėjas, prozininkas Vytautas Karalius (1931 – 2019)

Vytautas Karalius. Bernardo Aleknavičiaus nuotr. www.voruta.lt Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. gegužės 15 d. mirė poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius. Vytautas Karalius gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1954–1958 m. jame dėstė anglų kalbą. Nuo 1966 m....

Algis Kalušis. Mūsų portretas rinkimuose
Įrašas

Algis Kalušis. Mūsų portretas rinkimuose

Rinkimai. News18.com asociatyvi nuotr. Algis KALUŠIS, www.voruta.lt 2019 05 12 Lietuvoje vyko prezidento rinkimai. Kandidatų visa paletė. Pasižiūrėjus į jų siūlomą programą ir pasiklausius požiūrių į įvairias aktualias valstybės programas virš šio lygumų, ežerų ir miškų krašto nušvito įvairiausių spalvų vaivorykštė. Tiek vilties ir apgaulės, tiek savo privačių interesų ir rūpesčio visuomene, tiek sąžinės ir užslėptų gudrybių,...

Sigitas Birgelis. Vyskupas Antanas Baranauskas tautinių konfliktų sūkuryje
Įrašas

Sigitas Birgelis. Vyskupas Antanas Baranauskas tautinių konfliktų sūkuryje

Vyskupai: M. L. Paliulionis, K. Beresnevičius, A. Baranauskas. Nuotrauka iš Kauno arkivyskupijos kurijos archyvo Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Apie Seinų vyskupą parašyta daug mokslinių darbų, jo veikla ir kūryba detaliai išnagrinėtos. Lietuvių literatūros šedevras „Anykščių šilelis“ išspausdintas keliolika kartų, išverstas į rusų, lenkų, latvių ir anglų kalbas. Šiame straipsnyje noriu pakalbėti apie Seinų vyskupo Antano Baranausko...

Iškyla Rytų Prūsijos dvare
Įrašas

Iškyla Rytų Prūsijos dvare

www.voruta.lt 2019 m. gegužės 18 d. 18.30 – 22.00 val. IŠKYLA KILMINGAJAME RYTŲ PRŪSIJOS DVARE, KAI BALTAIS ŽIEDAIS SNINGA Tęsdamas tradiciją, Šilutės Hugo Šojaus muziejus antrus metus Tarptautinės muziejų dienos proga organizuoja iškylą kilmingajame Rytų Prūsijos dvare. Teatralizuotoje koncertinėje vakaro programoje Jūsų lauks profesionalių meno atlikėjų pasirodymai: Gros instrumentinės muzikos atlikėjas Alvydas Vozgirdas su šeima;...

Algirdas Grigaravičius. Vinkšnabrasčio kaimas ir dvaras tarpukariu
Įrašas

Algirdas Grigaravičius. Vinkšnabrasčio kaimas ir dvaras tarpukariu

Vinkšnabrasčio kaimą žymintis ženklas prie kelio Vindeikiai–Vinkšnabrastis. J. Vercinkevičiaus nuotr. Algirdas GRIGARAVIČIUS, www.voruta.lt Pradžioje trumpai skaičiais apie Ukmergės apskrityje prie demarkacijos linijos buvusį Musninkų valsčių, kuriam priklausė Vinkšnabrastis, tarpukaryje. Lenkai buvo atplėšę šiuos kaimus: Kernuvką, Europą, Medžionis, Pakelnius, Padvarius, Miliūnus, Papernę, Užublandžius, Žirnavagius, Jauniunus, Rokiškius, Draučius. Palyginus nedideliame valsčiuje 1937 m. kovo 22 d. žiniomis...

Vasario 16 –osios Akto signatarai. Jonas Vileišis ūkininkauja Girstaitiškyje
Įrašas

Vasario 16 –osios Akto signatarai. Jonas Vileišis ūkininkauja Girstaitiškyje

Vasario 16-osios Akto signataras Jonas Vileišis Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Šioje istorijoje svarbus faktas, kad signataras 1922 m. gruodžio 7 d. pakeitė lapkričio 17 d. iš I seimo pasitraukusią mokytojauti rašytoją Gabrielę Petkevičaitę.[1] Mykolas Riomeris 1922 m. spalio 21 d. dienoraštyje fiksavo: „Pastaruoju metu krikščionys demokratai ir socialistai liaudininkai derasi dėl kompromiso. Kalbama, kad pastarieji siūlo...

Edvardas Gudavičius. Šiaulių mūšis problematiškas, kadangi jį smulkiai aprašo vienintelis šaltinis – Livonijos eiliuotoji kronika
Įrašas

Edvardas Gudavičius. Šiaulių mūšis problematiškas, kadangi jį smulkiai aprašo vienintelis šaltinis – Livonijos eiliuotoji kronika

„Saulės mūšis“. Dailininkas Pranas Daugintis. 2007 metai. Drobė, aliejus. Habil.dr.Edvardas GUDAVIČIUS, www.voruta.lt Jau seniai įpratome sakyti Saulės mūšis, tačiau istoriografų jau pakankamai padaryta, kad vietovardžio vieta būtų patikimai lokalizuota. „Soule“ ar „Saulė“ – tai, neabejotinai yra Šiauliai. Ir todėl, manau, jau dabar galime drąsiai sakyti – Šiaulių mūšis. Šiaulių mūšis yra labai problematiškas, kadangi jį...

Vasario 16 –osios Akto signatarai. Stanislovas Narutavičius Brėvikiuose
Įrašas

Vasario 16 –osios Akto signatarai. Stanislovas Narutavičius Brėvikiuose

Algirdas GRIGARAVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt             1922 m. gruodžio 12 d. Mykolas Riomeris savo dienoraštyje fiksavo: „Labai įdomių žinių turiu iš Lenkijos, kurioje vyko valstybės Prezidento rinkimai. Buvo išrinktas … Gabrielius Narutavičius. Pilsudskis savo kandidatūrą, regis, atsiėmė. Narutavičius priklauso kairiesiems – Pilsudskio stovyklai. Pastaruoju metu jis buvo Lenkijos užsienio reikalų ministras. Narutavičius inžinierius, dirbo profesoriumi Šveicarijoje,...

„Alternatyva Vokietijai“  paneigė LRT paskleistą dezinformaciją
Įrašas

„Alternatyva Vokietijai“ paneigė LRT paskleistą dezinformaciją

A. Juozaitis Bundestage. J. Vaiškūno nuotr. www.voruta.lt Gegužės 7 d. Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“ (Alternative für Deutschland, AfD) oficialiu raštu kategoriškai paneigė Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) paskleistą informaciją, esą, ši partija su kurią palaiko ryšius kandidatas į Lietuvos Prezidentus Arvydas Juozaitis, yra prorusiška ir pripažįsta Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ar kaip nors pasisako už...

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičiai – vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje organizatorių
Įrašas

Dr. Irma Randakevičienė. Bartuševičiai – vieni 1863 m. sukilimo Trakų apskrityje organizatorių

Adomas Dominykas Bartuševičius iš Marijos Konopkos knygos apie jį Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt   Apie Bartuševičių šaknis iš Jiezno Jeigu reikėtų įvardinti šeimas, kurios labiausiai nukentėjo nuo visų trijų 1794 m., 1831 m. ir 1863 m. sukilimų Trakų apskrityje, tarp jų patektų ir Bartuševičiai (taip pat gali būti verčiama Bartoševičiai, Bartusevičiai), valdę Panemunio dvarą XIX...

Lemonte (JAV) A. Ramanauskui – Vanagui po mirties suteiktas LŠSI garbės šaulio vardas
Įrašas

Lemonte (JAV) A. Ramanauskui – Vanagui po mirties suteiktas LŠSI garbės šaulio vardas

Ernesto Lukoševičiaus nuotraukos Ernestas LUKOŠEVIČIUS, Lietuvos Šaulių Sąjungos Išeivijoje centrinės valdybos narys, Čikaga, Lemontas, www.voruta.lt LŠSI Kovojančios Lietuvos Prezidentui A.Ramanauskui – Vanagui po mirties suteikė LŠSI garbės šaulio vardą. Apdovanojimą Lemonte, Sielos galerijoje LŠSI vadas J.R. Butkus ir LŠSI atsakingoji sekretorė R. Bikulčius įteikė A.Ramanausko Vanago dukrai A. Ramanauskaitei -Skokauskienei.

Juozas Kuckailis. Pasienio policija nepriklausomybės metais
Įrašas

Juozas Kuckailis. Pasienio policija nepriklausomybės metais

Pasienio policininkai žengia rikiuotėje. vdkm.limis.lt nuotr. Juozas KUCKAILIS, Vilnius, www.voruta.lt Šiek tiek faktų iš Lietuvos pasienio policijos Seinų-Marijampolės baro, kurio paskirtis buvo budėti prie administracinės linijos su Lenkija, istorijos. „Pasienio policijos uždavinys yra saugoti valstybės sienas nuo visokių netikėtumų, užkirsti kelią bet kuriam nelegaliam žmonių ir kontrabandos judėjimui per sieną, ir ištikus pavojui, atremti bent...

Šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.
Įrašas

Šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.

Kauno Sąjūdžio nuotraukos www.voruta.lt 2019 m. gegužės 6 d.  Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas. Minėjimas prasidėjo malda, kurią sukalbėjo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM. Lietuvos Sąjūdžio  Kauno tarybos  pirmininkas, nuolatinis šio minėjimo organizatorius, dr. Raimundas Kaminskas renginio dalyviams priminė  1929 m....

Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas švenčia 94-ąjį gimtadienį
Įrašas

Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas švenčia 94-ąjį gimtadienį

  Mons. Vytautas Pranciškus Rūkas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Trakų bazilikos emeritas mons. Vytautas Pranciškus Rūkas švenčia 94-ąjį gimtadienį. Gimęs prie Garliavos, Pagirių kaime. Yra baigęs Kauno kunigų seminariją bei Panevėžio muzikos mokyklą. Pastoracinį darbą dirbo Švenčionyse, Ignalinoje, Vidiškėse, Šumske, o 1966 metų rudenį atvyko į Trakus. Ir taip liko iki šios dienos. Visus monsinjoro darbus...