1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos laureatas Vytautas Dailidka. Jono Česnavičiaus nuotr. Irma STADALNYKAITĖ, www.voruta.lt 1918 m. vasario 16 d. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Šioje Lietuvos nacionalinio muziejaus globojamoje valstybingumo istorijai svarbioje vietoje šeštadienio rytą rinkosi ne tik muziejaus...
2019 kovo
Imperijai tarnavę, Lietuvą mylėję. Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeima
Piotras Veriovkinas Kauno ir Vilniaus gubernatorius miręs 1946 m. Nuotraukos šaltinis – Lietuva senose fotografijose. Atsiuntė: Laimonas Umbrasas. Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Piotro Veriovkino šeimos istorija Po viduramžių tobulėjant civilizacijai vis daugiau ėmė rastis draugijų pagal profesijas ir interesus, humanistų, kurie steigė labdaros organizacijas. Poreikis gauti pašalpą ar pagalbą nelaimės, ligos atveju...
Petrui Čeliauskui – tik 90!
Petras Čeliauskas Povilas JEGOROVAS, Lietuvos esperantininkų sąjungos Valdybos pirmininkas, www.voruta.lt Kovo 18 d. žymiam Lietuvos pedagogui, kraštotyrininkui, muziejininkui, esperantininkui, žodynininkui, vertėjui, redaktoriui, istorikui, publicistui Petrui ČELIAUSKUI sukanka 90 metų. Petras ČELIAUSKAS yra legendinė asmenybė. Šioje trumpoje publikacijoje tik trumpai apžvelgsime vieną iš jo veiklos sričių, t.y. esperantiškąją. Petras ČELIAUSKAS gimė 1929 m. kovo 18 d....
Prof. V. Sinkevičius: Kovo 11-osios Aktas – visos Lietuvos Aktas
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vygaudo Juozaičio nuotrauka www.voruta.lt Artėjant Kovo 11-ajai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvęs Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjas prof. Vytautas Sinkevičius skaitė paskaitą „Kaip buvo rengiamas Kovo 11-osios aktas?“ Profesorius dalinosi prisiminimais apie akto rengimą ir supažindino su išskirtiniais dokumentais. Skubiai patvirtinti dokumentai – šansas laisvai Lietuvos ateičiai Jau devintojo dešimtmečio pradžioje buvo aišku,...
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Kovo 11-osios proga
Brangieji, sveikinu visus su Kovo 11-ąja! Tai šventė, kurioje visada girdime dainuojančią revoliuciją, įkvėptą atgimimo vilties. Tai diena, kai jaučiame pasididžiavimą savo tauta ir Lietuva. Ši pergalė, iškovota prieš beveik tris dešimtmečius, mums kas kartą primena, kad sutelkę ryžtą ir bendrą valią galime siekti aukščiausių tikslų. Perduokime šį įsitikinimą, šią nepaprastą patirtį kiekvienai naujai...
Akad. Zigmas Zinkevičius. Apie Lietuvai daug nusipelniusį islandų kalbininką Jorundurą Hilmarssoną
Jorunduras Hilmarsonas. Nuotrauka iš šeimos archyvo Akad. habil. dr. prof. Zigmas ZINKEVIČIUS, www.voruta.lt Prasidėjus 1988 m. Lietuvoje Atgimimui užsienio baltistai savo šalyse atliko svarbų darbą atgimstančios Lietuvos naudai. Antai žymusis rusų baltistas Vladimiras Toporovas atsisakė valstybinės premijos, kuri jam turėjo būti įteikta tuoj po sausio 13-osios įvykių, pareiškęs, kad negalįs jos priimti iš kruvinų rankų...
Vertinga žurnalisto Domo Šniuko knyga „Žurnalistikos lankose“
Prof. dr. Vytas URBONAS, Vilnius, www.voruta.lt Tai ne pirmoji žinomo žurnalisto, redaktoriaus, spaudos istoriko išleista knyga. Dar 1958 metais pasirodė jo publicistikos knyga „Ežerų vilnimis“, vėliau – „Žalioji tėviškės vasara“ (parašyta kartu su Algiu Šiekštele 1974 m.), monografija „Juozas Olinardas Penčyla: šaržų karalius“ (2004 m.). Jis parengė spaudai Prano Palukaičio knygą „Lietuvių periodika Vakarų Europoje...
Česlovas Iškauskas. Nacionalizmas, patriotizmas, tautiškumas – atgyvenusios sąvokos?
Kovo 11-osios patriotinė eisena Gedimino prospekte ir gausi policijos palyda | T.Baranausko Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Jeigu Jūsų paklaustų, ar esate patriotas, ką atsakytute? Įsižeistute, sutriktute, atsakytute nedvejodami? Šis klausimas paliečia Jūsų įsitikinimus, tokį modus vivendi, vidinę asmenybės būklę. Į viską galima numoti ranka, gyventi kurmio gyvenimą, nesikišti į politiką, neiti į rinkimus, nediskutuoti viešojoje erdvėje, bet –...
Kada ir kaip rusėnų kalba įsitvirtino Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje*
Prof. habil. dr. S. Temčinas Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos vaidmuo senosios rusų kalbos istorijoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net...
Į „Tėvų liniją“ pasitarti įvairiais vaikų auklėjimo klausimais jau galima skambinti ne tik vakarais, bet ir dieną
www.voruta.lt Į „Tėvų liniją“ pasitarti įvairiais vaikų auklėjimo klausimais jau galima skambinti ne tik vakarais, bet ir dieną – nuo 11 iki 13 val. Tad nemokamos anoniminės psichologų pagalbos visoje Lietuvoje sulauks daugiau tėvų, globėjų ir senelių. „Kaip bandomasis projektas prieš pusantrų metų startavusi „Tėvų linija“ parodė, kad profesionalių psichologo konsultacijų poreikis – labai didelis....
„Žemaitijos valdovo“ P. Plechavičiaus pastangomis su šaknimis buvo išrautos bolševizmo užuomazgos
Gen. Povilas Plechavičius. partizanai. org nuotr. Kazys BLAŽEVIČIUS, buvęs Vietinės rinktinės kariūnas, www.xxiamzius.lt Generolas P. Plechavičius buvo nepaprasta asmenybė pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenėje. Pagarsėjo ypatinga drąsa, neapykanta Lietuvos priešams ir didžiule meile tėvynei. Tautos istorijoje jis įsitvirtino trimis žygdarbiais: nepriklausomybės pradžioje, 1918-1919 metais, likvidavo bolševizmo užuomazgas Žemaitijoje; taikiu būdu įvykdė 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą;...
Tarasas Ševčenka ir Vilnius
Paminklas Vilniuje ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai. Zenekos nuotr. Dr. Aldona Vasiliauskienė, www.voruta.lt 1988 m. įsikūrusi Vilniaus ukrainiečių bendrija (pirmininkė Natalija Šertvytienė) tyrinėja ir Lietuvoje garsina žymių Ukrainos rašytojų bei poetų veiklą: Tarasą Ševčenką (1814-1861), Jakovą Golovackį (1814-1888), Lesią Ukrainką (1871-1913), Meletijų Smotrickį (1578-1633) ir kt. Primintina, kad apie Vilniaus ukrainiečių bendriją, jos 20-mečio veiklos jubiliejui...
Paminėtos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko 150-osios gimimo metinės
Trakų r. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos pradinukai kartu su mokytojomis aplankė signataro, kurio palaikai ilsisi Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje, kapavietę. Prisiminė biografijos faktus, padėjo gėlių puokštę, uždegė atminimo žvakutę ir nusifotografavo prie paminklo. Onuškio Donato Malinausko gimnazijos informacija
Lietuvos Vietinė rinktinė
LVR kariai dėvėjo vokiškas uniformas, tačiau jos buvo paženklintos išskirtiniu lietuvišku antsiuvu www.voruta.lt Lietuvos Vietinė rinktinė vok. „Litauische Sonderverbande“ – 1944 m. vasario 16 d. generolo Povilo Plechavičiaus įkurta sukarinta organizacija Lietuvos valstybei atkurti ir jos sienoms ginti. Vietinės rinktinės sukūrimas Nacistinė valdžia, 1942 m. pablogėjus padėčiai Rytų fronte, panoro organizuoti lietuviškąjį SS dalinį, analogišką sukurtiems...
Amerikos lietuviai finansiškai remia Pietryčių Lietuvos mokyklas
Vaikai džiaugiasi Amerikos lietuvių dovanomis. Tetėnų ,,Šalčios” pradinio ugdymo skyriaus nuotraukos www.voruta.lt Mes, Tetėnų ,,Šalčios” pradinio ugdymo skyriaus mokytojai, mokiniai bei tėveliai, nuoširdžiai dėkojame Amerikos lietuviams už finansinę paramą. Mūsų mokykla buvo įkurta 1992 metais tiesioginio valdymo metu buvusio vaikų darželio patalpose. Tuo metu Lietuvos valdžia mūsų krašte kūrė daug mokyklų lietuvių kalba. Šios mokyklos...
Albertas Ruginis. Pasipriešinimo gretų eilinis Adomas Lukošius
Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Žemaičių apygardos Alkos rinktinės kovotojas Adomas Lukošius gimė 1920 metais Rupiekių kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje, valstiečių šeimoje. 1946 m. sausio mėn. NKGB jį sulaikė, užverbavo, suteikė slapyvardį ,,Inkaras“ ir paleido. Saugumui jis nedirbo, pasitraukė į pogrindį ir kovojo beveik 7 –erius metus. Žemalės...
Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio minėjimas
www.voruta.lt Vyriausybė patvirtino Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio minėjimo 2019–2020 metais planą. Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo, pilietiškumą skatinančiais renginiais ir veiklomis, konferencijomis ir leidyba bus pažymimas svarbus Lietuvos valstybės atkūrimo įvykis – 1920 m. balandžio 14–15 dienomis visuotiniuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas – pirmasis moderniųjų laikų Lietuvos parlamentas, gegužės 15...
Apie giljotiną LDK bajorai galėjo tik pasvajoti
Paryžiaus fotografas užfiksavo 1929 m. viešai giljotinuoti vedamą žmogžudį. Corbis/Scanpix nuotrauka Jūratė MIČIULIENĖ, www.lzinios.lt Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų buvo ir kriminalinių nusikaltėlių, kurie mušėsi ir plėšikavo ne blogiau už valstiečius. „Garbingiausia mirties bausmė kilmingajam buvo galvos nukirsdinimas“, – pasakojo istorikas Domininkas Burba. „Tik bėda, kad Lietuva niekada neturėjo giljotinos, akimirksniu pasiunčiančios nuteistąjį į aną...
Pačiame Pietų Lietuvos pakraštėly Igno Plioraičio „Kapčiamiesčio parapijos“ lapus besklaidant
Juozas KUCKAILIS, www.voruta.lt Ten, kur beskubėdami į Nemuną susilieja Baltosios Ančios ir Niedos upelio vandenys, visiškai netoli Gudijos ir Lenkijos sienų, supamas didžiulių miškų plotų, yra įsikūręs Kapčiamiesčio miestelis. Jo istorija siekia bemaž penkis šimtus metų. Seni padavimai pasakoja, jog ten, kur dabar stovi Kapčiamiesčio bažnyčia, buvęs kalnelis, kapčium vadinamas. Vėliau, kai buvo statoma bažnyčia,...
Pagėgių Vydūno bibliotekoje – dr. Valdo Aušros (Čikaga, JAV) gyvenimo ir kūrybos vakaras
Sonata NOGNIENĖ, Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos metodininkė-skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Palaimingas metas, kai parkeliaujantis pavasaris drauge gimtinėn sugrąžina ir gyvenimo audrų svetur nublokštus, tačiau Lietuvos vardą it auksą širdy kasdien nešiojančius tėvynainius. Tuo įsitikinti galėjo visi Pagėgių krašto gyventojai ir miesto svečiai, dalyvavę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame iš Čikagos (JAV) atvykusio poeto, evangelikų...
Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą
Zigmas TAMAKAUSKAS, Vilnius, www.voruta.lt Vasario 16-osios šventės išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje įvyko knygos „Gyvenęs pagal priesaiką“ sutiktuvės. Tai knyga apie įžymų Lietuvos folklorininką, talentingą muzikantą, muzikos pedagogą, violenčele grojimo meistrą, daugelio tautinių ansamblių kūrėją bei vadovą, kraštotyrininką ir Lietuvos laisvės kovų dalyvį Kazimierą Kalibatą. Knygą sudarė Leonora Žukienė, redagavo Robertas Jurgaitis ir Sonata...
Šeštadienį bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija
Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas, apie 1920 m. Kovo 9 d., šeštadienį, Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija, renginys prasidės 11.00 val. 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės idėjų platinimo, valstybės istorijos...
Algimantas Liekis. Gegužiukų agresijos svetimame lizde sindromas
Algimantas Liekis. Asmeninė nuotr. Prof. dr. Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt Neužilgo lenkais besivadiną Vilniaus krašte rengiasi didžiulėmis demonstracijomis pažymėti tariamai „savo“ – Lietuvos lenkų sąjungos ir jos išperėtos Lenkų rinkiminės akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos 30 – metį. Tačiau nepriklausomos Lietuvos kūrėjams ir gynėjams – tai ir 30 – metis nuo išdavikiško to krašto lenkų ir...
Prisimenant jubiliejinę Vilniaus knygų mugę „Po dvidešimties metų“
Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, Vilnius „Po dvidešimties metų“ – tokia tema knygų bičiulius pasitinka užaugusi, jubiliejinė 20-oji Vilniaus knygų mugė. Jubiliejinė Vilniaus knygų mugė išsiskyrė įvairia plačia kultūrine programa, naujomis erdvėmis, susitikimais su lietuvių ir užsienio autoriais. Kuo gi dar ypatinga ši jubiliejinė Vilniaus knygų mugė? Šių metų mugėje – net 360 dalyvių iš beveik 10 pasaulio šalių (be Lietuvos,...
Česlovas Iškauskas. Buvo „Žali“, dabar bus „Raudoni“…
Česlovas Iškauskas. lt.wikipedia.org nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Šventinės fanfaros nutilo, ir Nacionalinių literatūros ir meno premijų laureatai ramiai sau gromuluoja apie 30400 eurų dydžio gautas premijas, regzdami naujas kūrybines vizijas. Marius Ivaškevičius, apdovanotas šia premija už neišpasakytą „kūrybinę drąsą“, įkūnytą pastarojo meto kūryboje (į ją įeina ir po 16 metų pertraukos pernai pakartotinai išleistas romanas...
- Ankstesnis
- 1
- 2