www.voruta.lt 2018 m. gegužės 26 d. Kaune vyko pėsčiųjų orientacinis žygis „Laisvės kovotojų keliais Kaune-2018“, kuris buvo skirtas paminėti Ukrainos išsivadavimo judėjimo vado, pulkininko Eugeno Konovaleco (1891-1938) žūties 80-ąsias metines. A. Mickevičiaus gatvėje prie Kauno karininkų ramovės laiptų žygio dalyvius pasveikino LR Seimo narys Gediminas Vasiliauskas, Ukrainos ambasados Lietuvoje trečiasis sekretorius Dmytro Serov,Šv. Juozapato Bazilijonų...
2018 gegužės
Įrašas
Tikėjimo kankinys iš Mažosios Lietuvos Oskaras Briuzevicas
Oskaras Alfredas Briuzevicas (Alfred Oskar Brüsewitz) 8diena.lt Gegužės mėnesį kasmet paminime Romo Kalantos auką. Gerokai mažiau Lietuvoje prisimenamas iš Klaipėdos krašto kilęs Oskaras Briuzevicas, su komunistine priespauda nesitaikstęs evangelikų liuteronų kunigas, 1976 m. savo gyvybę paaukojęs Rytų Vokietijoje. Tuomet jam buvo 47-eri. Kitais metais kunigui Oskarui Briuzevicui sukaktų 90 metų. Oskaras Alfredas Briuzevicas (Alfred Oskar...
Įrašas
Videniškiuose bus palaidotas kunigaikštis Mykolas Giedraitis
Mykolui Giedraičiui atminti. www.bernardinai.lt Videniškių Šv. Lauryno bažnyčios kriptoje birželio 2 d. bus iškilmingai padėta urna su kunigaikščio Mykolo Giedraičio palaikais. Mykolas Giedraitis gimė Lobzove prie Dziarečyno 1929 m., mirė Oksforde 2017 m. gruodžio 29 d. Jis nemažai prisidėjo prie giminės įamžinimo Lietuvoje. M. Giedraitis finansavo archeologinius tyrimus ir istorinių paminklų restauravimą Giedraičiuose, taip pat...
Įrašas
Irena Andrukaitienė. Sąjūdžio tridešimtmečio misija
Irena ANDRUKAITIENĖ Birželio trečioji – Sąjūdžio įkūrimo diena. 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje vykusiame intelektualų susirinkime buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kuri ir paskelbė žinią Lietuvai – pokyčiai prasideda. Sąjūdžio steigimosi banga nusirito per Lietuvą nešdama kitokio gyvenimo viltį. Tą permainų laukimo laikmetį įprasmino paprasti, aiškūs žodžiai: „Su Sąjūdžiu –...
Įrašas
A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!
Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr. Danutė ŠEPETYTĖ, www.respublika.lt Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos...
Įrašas
Prasminga pažintinė ekskursija
Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas, www.voruta.lt Pažymint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną bei prisimenant 1948 metais vykusius didžiausius Lietuvos žmonių trėmimus, su Kauno Milikonių progimnazijos pradinukų būriu, vadovaujamu iškilios mokytojos kraštotyrininkės Jūratės Valatavičienės, nuvykome į Vilniaus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, anksčiau...
Įrašas
Sąjūdžio 30-mečio minėjimas – Tautos Forumo pradžia
www.voruta.lt Š. m. birželio 3 d. 14 val. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje įvyks Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjimas. Visapusiškos ir didžiulės Lietuvos vidaus krizės ir augančių geopolitinių grėsmių sąlygomis jis negali tapti grynai memorialiniu renginiu. Pagrindinių minėjimo organizatorių – Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Vilniaus Forumo požiūriu, renginys turi tapti naujos sąjūdinės bangos – Tautos Forumo realaus kūrimosi...
Įrašas
Linkmenyse pagerbtas Pirmosios Lietuvos Respublikos pasieniečių atminimas
Pasieniečių palikuonys ir svečiai Vida ŠIMKAVIČIENĖ, www.voruta.lt Saulėtą ir šiltą gegužės 12 d. Linkmenų miestelis (Ignalinos r.) atgijo: link Švč. Trejybės bažnyčios kas pėsčiomis, kas važiuoti traukė vietiniai gyventojai ir atvykę svečiai iš įvairių Lietuvos vietovių. Juos visus sukvietė organizuojamas Tarpukario pasieniečių palikuonių susitikimas – popietė. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Ignalinos Švč....
Įrašas
Martynas Purvinas. Apgaulingoji „Lietuvos istorija paaugusiems…“
Martynas Purvinas Dr. Martynas PURVINAS, www.voruta.lt 2017 m. „Baltų lankų“ leidykla išleido Alfredo ir Mangirdo Bumblauskų veikalą „Lietuvos istorija. Paaugusių žmonių knyga. I dalis“. Ilgai reklamuota, kad čia bus pateikiama visai nauja mūsų šalies istorijos versija, tinkanti jaunimui, išlaisvinta nuo bereikalingų datų ir kitų nuobodžių dalykų. Išties tikslai buvo gražūs ir sveikintini. Iš pokarinių Lietuvos...
Įrašas
Stanislovo Rapolionio premija įteikta žurnalistui Vytautui Valentinui Česnuliui
S. Rapolionio premijos įteikimo šventės dalyviai Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje 2018 m. gegužės 11 d. Iš kairės: M. Vyskupaitis, I. Stadalnykaitė, D. Česnulienė, laureatas V. V. Česnulis, Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos direktorė D. Zuzo, lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas A. Masaitis, J. Gumbrevičienė, dr. G. Kazėnas, J. Vasiliauskas, J. Novopašinienė, L. Bandalevičė, A....
Įrašas
Jogalinos dvaras prie Napoleono kepurės piliakalnio
Jogalinos dvaro gyvenamasis pastatas. Viktoro Jenciaus nuotr. Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Vietoj įžangos Zofijos ir Donato Malinauskų iš Jankovicų dvaro vienturtė dukra Marija su savo išrinktuoju Viktoru Stomma susituokė 1935 m. lapkričio 23 d., septintą valandą vakaro Kaune, Šv. Mykolo bažnyčioje[i]. Jaunuosius sutuokė kunigas Vladas Mironas. Apeigos vyko lenkų kalba dukros noru. Kvietimus į vestuves...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Devyneri metai su „dešimtuku“ miške
Autorius – Mindaugas Lukošaitis. Piešinių ciklas „Pasipriešinimas“, skirtas lietuvių pokario rezistencinei kovai atminti. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Daugelio tautų epuose randame herojų, kurie dėl savo genties, dėl savo tautos žmonių kovose yra paaukoję didžiausią savo amžiaus dalį, arba žuvę. Nereikia mums ieškoti savo tautos istorijoje panašių asmenybių. Jų daugelis buvo dabar, jie gyveno šalia mūsų, kuklūs, nematomi....
Įrašas
Krikščioniška žiniasklaida vakar, šiandien, rytoj…
Dalia JANUŠAITIENĖ, www.evangelija.lt Nors 2018-ieji daugeliui pirmiausia asocijuojasi su Lietuvos valstybės šimtmečiu, šiemet minime ir nemažai kitų gražių sukakčių. Vienos jų – kaip Izraelio valstybės 70-metis – švenčiamos visame pasaulyje, o kitos kartais praeina beveik nepastebėtos, nors ir už jų slypi brangūs Dievo bei Jo tarnų darbai. Tokia sukaktis – garbingas evangeliško žurnalo lietuvių kalba „Gyvieji...
Įrašas
Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatomos istoriko Tomo Baranausko knygos
www.voruta.lt Gegužės 24 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks knygų „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ ir „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas. Renginyje dalyvaus jų autorius istorikas Tomas Baranauskas bei asociacijos Žiemių pradas „Simkala“ vadovas Andrius Bitaitis. Apie leidinius „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ – projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“...
Įrašas
Holokausto atminties saugotojui S. Bakui – valstybės apdovanojimas
www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasaulinio garso tapytojui litvakui Samueliui Bakui už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių. Šis apdovanojimas įžymiam dailininkui, aktyviam Vilniaus geto atminties puoselėtojui, buvo skirtas minint valstybės atkūrimo šimtmetį Vasario 16-ąją. Pasak Prezidentės, nepaprastai svarbu, kad S. Bako talentas, liudijantis Holokausto tragediją – didelės Vilniaus...
Įrašas
Kamilė Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?
Kamilė ŠERAITĖ, www.propatria.lt Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su...
Įrašas
Pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis
Šv. Kazimieras. Nežinomas XIX a. I pusės liaudies tapytojas. Antano Lukšėno fotografija www.punskas.pl Šv. Kazimiero užtarimu ir globa – LDK kariuomenės pergalės prie Polocko 500 metų sukaktis (1518-2018) Šventojo Kazimiero (1458 m. spalio 3 d. – 1484 kovo 4 d.) „ (…) iš garsiosios galingųjų karalių Jogailaičių giminės, kurį aukščiausiasis visų daiktų Kūrėjo gerumas kaip įsidėmėtiną ir...
Įrašas
Projektas „Du ąžuolai nepriklausomybės ąžuolyne“- įsibėgėja
www.voruta.lt Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga nebe pirmus metus laimi Tautinių mažumą prie Lietuvos respublikos vyriausybės departamento skelbiamų konkursų projektus. Šį kartą laimėjo projektas „Du ąžuolai nepriklausomybės ąžuolyne“ skirtas Valstybės atkūrimo 100 – čiui. Projektą pradėjome vykdyti, prisijungdami prie skelbtos akcijos „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“. Vasario 16- ąją su grupe mokytojų lankėmės Rasų kapinėse...
Įrašas
Viktorija Daujotytė. Kas savaime suprantama
Viktorija Daujotytė – Pakerienė. V. Jadzgevičiaus nuotr. Prof. habil. dr. Viktorija DAUJOTYTĖ, www.voruta.lt Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie...
Įrašas
Petras Šidagis. Lietuvos tautinė pilietinė politika (kairiojo liberalizmo kritika)
Šv. Onos bažnyčia su fasade išryškėjusia Gedimino stulpų forma Petras ŠIDAGIS, www.voruta.lt Preambulė. Šio straipsnio apie Lietuvos tautinę pilietinę politiką parašymas man buvo kūrybinis darbas, panašus į atsargų ėjimą lynu, nutiestu virš dviejų bedugnių. Pirmiausia, eiti juo, t.y. parašyti straipsnį tautine pilietine tema, reikėjo drąsos. Kai eini tuo lynu, iš kairės ir iš dešinės matai bedugnes, kurios simbolizuoja nuodėmės prarają. Pažvelgus į kairę, matai nemeilės sau, pataikavimo didesniems ir fiziškai stipresniems mūsų kaimynams, Lietuvos valstybės bei savo tautos išdavimo, pasidavimo tautos menkavertiškumo kompleksui nuodėmės bedugnę. Atsigręži į dešinę, matai puikybės, egoizmo, neapykantos kitiems, ypač kaimynams, kitoms pasaulio tautoms ir rasėms nuodėmės bedugnę. Eiti į priekį lieka tik siauras takelis – lynas, kuris veda tolyn. Tas takelis grindžiamas, pradedant nuo Dievo, kuris yra pati Meilė, Ištikimybė savo Tautai (krikščionims), Teisingumas ir Gailestingumas, po to – savęs, savo artimo, savo tautos, savo Tėvynės meilės link kitų tautų iki visos Dievo kūrinijos, viso pasaulio, kurį išgelbėjo Kristaus gailestingumas, meilės. Ta Kristaus pergalė, nugalint pasaulio dvasią ir teikia man drąsos, džiaugsmo, pasitikėjimo, vilties. Tuo keliu einant Viešpats tarsi primena Didįjį Meilės įsakymą: mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis, visu protu, o savo artimą kaip save patį. Pagal (Lk 10,27). Įvadas. Lietuvos valstybės tautinės pilietinės politikos dvasią apčiuopti galime Lietuvos valstybės gilioje senovėje, jau nuo karaliaus Mindaugo laikų, kai buvo sujungtos lietuviškos žemės į vieną Lietuvos valstybę. Vėliau LDK Gedimino laikais tautų taikaus sugyvenimo dvasia skleidėsi sostinėje Vilniuje – visos Lietuvos kultūros centre. „Ne vienas Vilniaus istorijos tyrinėtojas, rašydamas apie miesto praeitį, mini jame tvyrojusią tolerancijos dvasią. Nuo pat pirmojo savo paminėjimo rašytiniame šaltinyje Vilnius skelbia Europai, kad yra atviras kitataučiams atvykėliams. Regis, Gedimino kvietimas prilygo jo susapnuoto Geležinio vilko balsui, nes gana greitai į miestą ėmė keltis pirkliai ir amatininkai iš Vokietijos Hanzos sąjungos miestų, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos“ (pagal Tomą Venclovą). BENDRAS TAUTINĖS PILIETINĖS POLITIKOS TIKSLAS – SUKURTI PILIETINĘ VISUOMENĘ. KONKRETI ŠIANDIENINĖS LIETUVOS TAUTINĖS POLITIKOS SIEKIAMYBĖ – _ATVIRA LIETUVOS PILIEČIŲ KRIKŠČIONIŠKA (KATALIKIŠKA) BENDRUOMENĖ. Atvira bendruomenė reiškia, kad, tęsdami LDK Gedimino...
Įrašas
Marijaus Šidlausko pranešimas „Neišeiti iš kalbos“, skaitytas Signatarų namuose Spaudos atgavimo dienos proga
Marijus Šidlauskas Mieli ir garbūs lietuvių kalbos bičiuliai, Kalbos šventė sukvietė mus į Signatarų namus, garbingiausią tautos apsisprendimo ir valstybės atkūrimo vietą. Čia ir dabar kreipdamasis į jus šiuose namuose, pradėti norėčiau nuo kalbos ir kultūros atminties. Minint valstybės šimtmetį šiandieninėse kalbos pagerbimo iškilmėse tebus prisiminti kalbai įsipareigoję kultūrininkai, mūsų modernios valstybės amžininkai. Tai prieš...
Įrašas
Užupio kapinių fotografė. Manieji bernardinai
Valerijai Bartusevičiūtei Miedziblockai. Autorės nuotrauka. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Jau dešimt metų vaikštau po Užupį, jį fotografuoju. Kažkas nesuprantama traukia lyg magnetas. Iš Bernardinų kapinių kiekvieną kartą išeinu kaip iš savotiškos Jeruzalės. Tik šiais metais supratau, kodėl… Praėjus Žvirgždyno gatvėje esančius kapinių vartus su užrašu Non omnis moriar, tai iš lotynų kalbos...
Įrašas
Leidykla „Briedis“ pristato Maksim Muzyka ir Andrij Palval knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“
Maksim Muzyka, Andrij Palval. Savur Mohyla: karių atsiminimai. Iš rusų k. vertė Vitalijus Michalovskis. – Vilnius: Briedis [2018]. – 296 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimus apie 2014 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje...
Įrašas
Laiškai iš Altajaus liudija…
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Laiškai1, pasiekę Donato Malinausko dukrą Mariją Aliną, liudija šeimai tekusius sunkius išbandymus. Straipsnyje „Taip mums, Dieve, padėk šventame reikale“2 rašiau, kad D. Malinauskas pasirinko tautos kančių kelią, nors galėjo su dukros šeima 1940 m. pasitraukti į Vokietiją arba pašlovinti sovietus – kaip tai padarė Antanas Venclova, prof. Zigmas Žemaitis, Petras...
Įrašas
Generolas Antonijus Grudzinskis
Generolas Antonijus Grudzinskis. Nuotr. iš Tado Stommos asmeninio archyvo Antonijaus Mokžyckio, daktaro iš Druskininkų, 1863 metų sukilėlio, vaikaitis Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis 2006 m., svečiuojantis Jungtinėse Amerikos Valstijose pas Tadą Stommą, jis papasakojo savo giminaičio generolo Antonijaus Grudzinskio (Antoni Grudziński) šlovingą ir kartu liūdną gyvenimo istoriją. Tiesa, šlovinga Antonijaus Grudzinskio visos giminės istorija....
Įrašas
L. N. Rasimas. Dviejų juostų kelias iki Gegužės 3-osios konstitucijos
Liudvikas Narcizas RASIMAS, www.propatria.lt 1791 m. gegužės 3 d. bendrame „Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“ konstitucija pagal šių dienų terminologiją galima vadinti tik sąlyginai. Mat ir kiti šio Seimo teisės aktai, liečiantieji bendrus Lenkijos ir Lietuvos reikalus buvo vadinami konstitucijomis. Vis tik šis „Valdžios įstatymas – konstitucija“ yra svarbus ne tik bandymu...
Įrašas
Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos
Prof. habil. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas Valdovo titulatūros klausimas Senasis lietuviškas valdovo pavadinimas buvo viešpat(i)s – tokia jo reikšmė pasiekė ir lietuvių raštijos laikus, net XIX a., plg.: Krezus, Lydijos viešpats, turėjo vienturtį sūnelį nebylį (S. Daukantas). ‘Valdovo’ reikšme vartotas ir tebevartojamas lietuviškuose Biblijos vertimuose: /…/ mūsų viešpats Dovydas apie tai net...
Įrašas
Leidykla „Briedis“ pristato Heinrich von Einsiedel knygą „Išgyvenimo keliu: Bismarcko provaikaičio išpažintis“
Heinrich von Einsiedel. Išgyvenimo keliu: Bismarcko provaikaičio išpažintis. Iš vokiečių kalbos vertė Ramunė Grigonytė. – Vilnius: Briedis [2018]. – 304 p. iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato serijos „Antrasis pasaulinis karas“ naujieną – „geležiniu kancleriu“ vadinto Vokietijos vienytojo Otto von Bismarcko provaikaičio Heinricho von Einsiedelio atsiminimus „Išgyvenimo keliu: Bismarcko provaikaičio išpažintis“. Po kurio laiko Bismarcko provaikaitis...