2017 lapkričio

Įrašas

Įsakymas Nr. 1 – įkurti Apsaugos Tarybą ir pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką

www.voruta.lt 1918 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką. Nuo šios dienos oficialiai pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Nelengvame Lietuvos Respublikos kelyje, siekiant įtvirtinti nepriklausomybę, ypač svarbiu pilietiškumo simboliu tapo kariai savanoriai. 1918 m. gruodžio 27...

Įrašas

Paviešintas Pauliaus Širvio laiškas A. Sniečkui

  Nuotrauka iš knygos „Metai su Pauliumi“   1956 m. rugpjūčio 26 d. poetas Paulius Širvys parašė Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui adresuotą laišką, kuriame piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių  įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒...

Įrašas

Vytauto Damaševičiaus filmų – portretų cikle – naujausias kūrinys apie teatro kritikę, rašytoją Gražiną Mareckaitę

www.voruta.lt Kviečiame Jus lapkričio 24 d., 17 val. į dokumentinio filmo apie Gražiną Mareckaitę premjerą. Dokumentinių filmų kūrėjas ir režisierius Vytautas Damaševičius jau antrus metus kuria filmų- portretų ciklą „Vilniečiai“. Šį penktadienį Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus memorialinėje svetainėje (II aukšte) bus pristatytas naujausias šio ciklo filmas apie teatro kritikę, rašytoją Gražiną Mareckaitę.     Palygindama save...

Įrašas

Lavoriškių gimnazijoje atidengtas atminimo akmuo iškiliam Vilnijos krašto patriotui Aliui Vidūnui

  Prie atminimo akmens Aliui Vidūnui  – Gražina Vidūnienė. Aušros Virvičienės nuotraukos.  Aušra VIRVIČIENĖ, Lavoriškės, www.voruta.lt Lapkričio 8 dieną, Vilniaus rajono Lavoriškių gimnazijoje, buvo atidengtas atminimo akmuo iškiliam Vilnijos krašto žmogui Aliui Vidūnui. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis „Vorutai“ sakė, kad neatsitiktinai buvo nuspręsta atminimo akmenį, skirtą Aliui Vidūnui, atidengti būtent lapkričio 8...

Įrašas

Vilniuje atidarytas pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus

www.voruta.lt Lapkričio 16 d. atidarytas Vilniuje gimusio pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus. Naujai atidarytas muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai. Kolekciją muziejui padovanojo pats dailininkas, kuris šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Naujojo muziejaus, skirto tik Samuelio Bako kūrybai, salėse bus eksponuojama per 125 tapytojo darbų. Muziejuje taip pat...

Įrašas

Kaip atrodė mūsų didingi piliakalniai prieš šimtmečius?

Neries RPD nuotr. www.voruta.lt Archeologai dažnai apgailestauja, kad visi Lietuvos piliakalniai mūsų dienas pasiekė atrodydami visiškai kitaip nei kadaise, kai ant jų gyveno mūsų protėviai. Piliakalnių šlaitai nuslinko žemyn, sumažėjo gynybiniai pylimai, užslinko kadaise čia iškasti grioviai, išnyko ten stovėję pastatai… Tačiau tiek specialistams, tiek piliakalnius lankantiems turistams visuomet labai smalsu nusikelti į tuos laikus ir...

Įrašas

Irena Tumavičiūtė. “Slaptieji” sąrašai celofaniniame maišelyje

Irena TUMAVIČIŪTĖ, www.voruta.lt “Slaptieji” sąrašai celofaniniame maišelyje Mūsų žiniasklaidoje jau kalbėta, kaip Rūta Vanagaitė savo monologuose Baltarusijoje, Rusijoje ir Latvijoje porino, jog iki šiol jos  kartos lietuviai beveik nieko nežinojo apie žydus, abejojo, ar žydai į macą nededa kraujo – „juk šiaip sau niekas nieko nežudo“,  nežinojo apie žydų gyvenimą, holokaustą, visada (!) nekentė žydų,...

Įrašas

Lietuvos Šv. Juozapato Bazilijonų ordinas kviečia kartu minėti 400-ąsias įsikūrimo metines, o Lietuvos nacionalinis muziejus lapkričio mėnesio savaitgaliais kviečia į nemokamas ekskursijas Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje

www.voruta.lt Lietuviai iki šiol tik apytikriai įsivaizduoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senosios rusėnų kultūros įvairovę mūsų krašte. Šią spragą bent iš dalies užpildyti kviečiame dalyvaujant graikų apeigų katalikiškiško Bazilijonų vienuolių unitų ordino įkūrimo 400-ųjų metinių renginiuose. Spauda, bendruomeninė ir karitietiška veikla, tolerancijos ir vienybės idėjų sklaida ypač būdinga LDK teritorijoje prieš 400 m. įkurtam ordinui. Plačiau...

Įrašas

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu

  Linas V.Medelis. Asmeninė nuotr.   Linas V. Medelis, www.alkas.lt Įžanga  „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės...

Įrašas

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai

www.voruta.lt 2017 m. lapkričio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei analizuojama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui....

Įrašas

Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų

  Konferencijos momentas Pasvalio krašto muziejuje. Gražvydo Balčiūnaičio nuotr. Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys-Pasvalys, www.voruta.lt Spalio pabaigoje Pasvalio krašto muziejuje vyko konferencija „Archeologinis paveldas: nuo akmens amžiaus iki Radvilų“, skirta Piliakalnių metams. Ją organizavo Pasvalio krašto muziejus, rėmė Kultūros paveldo departamentas, Pasvalio rajono savivaldybė, Žiemgalos draugijos Pasvalio skyrius. Konferenciją vedė ir daug prie jos parengimo daug prisidėjo...

Įrašas

Ignas Meškauskas. Kodėl plyšo obelis?

Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Ne vienas atsitiktinis keleivis, medžiotojas ar grybautojas, radęs Kėdainių rajone, Josvainių apylinkės Ruseinių kaimo miško pakraštyje tarp medžių medinį kryžių, kapo kauburėlį, po juo stabteli ir  susimąsto apie jo atsiradimo priežastis: ar tai nėra  užslėpti kovos ženklai su atėjusiais. Kiekvienam aišku, kad kryžius, kaip kančios simbolis, atsirado ne iš gero gyvenimo....

Įrašas

Albertas Ruginis. Atsisveikiname su dar vienu Sedos kautynių dalyviu

  Paminklas žuvusiems Sedos kautynėse. en.wikipedia.org nuotr. Albertas RUGINIS, www.voruta.lt Šių  metų  rugpjūčio 27 d. Utenos rajono Daugailių kapinės priglaudė Sedos kautynių dalyvio  Algirdo Mečislovo Čepėno palaikus.  Algirdas Mečislovas  Čepėnas  mirė 2017 m. rugpjūčio 13 d. Čikagoje.   Ėjo   94 metus. Algirdas  gimė Velaikių kaime, Zarasų rajone. Baigė  Salų žemės ūkio mokyklą, ruošėsi  ūkininkauti, tačiau  artėjanti...

Įrašas

Apie Punsko parapijos įkūrėją ir fundatorių S. Zalivskį

www.punskas.pl Minėdami Punsko parapijos 420-ąsias įsteigimo metines, negalime užmiršti, kad jos iniciatorius, organizatorius ir fundatorius buvo Lyvo vėliavininkas, Merkinės, Lazdijų ir Seivų miškų valdytojas Stanislovas Zalivskis. Jis prie Punsko ežero pastatė bažnyčią ir pasistengė, kad karalius Žygimantas III ją įteisintų ir įsteigtų parapiją. Girininko rūpesčiu Žygimantas III Vaza parapijai išlaikyti suteikė dovanų ir privilegijų. Be...

Įrašas

Dr. Algirdas Matulevičius. Karaliaučiaus kraštas – prūsų ir lietuvininkų žemė

Dr. Algirdas MATULEVIČIUS, istorikas, enciklopedistas, www.voruta.lt Gebiet Königsberg, Königsberg Region (vok.; Karaliaučiaus sritis, regionas) Obwód Królewski (lenk.; Karaliaučiaus apygarda). Tai Rytprūsių (Ostpreussen) šiaurinė dalis, pasibaigus II pasauliniam karui, po Potsdamo konferencijos (1945) atitekusi iki Taikos konferencijos SSRS valdymui ir 1946 m. paversta Kaliningradskaja oblastj. Buvo priimti nugalėtojų neteisingi ir neteisėti sprendimai, kurių padarinius demokratinė Europa...

Įrašas

Pro memoria. Birutė Verkelytė – Fedaravičienė

www.voruta.lt 2017 m. spalio 26 d., eidama 103-iuosius metus, Kaune mirė Birutė Verkelytė Fedaravičienė.                       Birutė gimė 1915 m. kovo 4 d. Švenčionyse. Negalima neprisiminti  sudėtingo ir įvykių kupino jos gyvenimo: meilės savo kraštui, jo žmonėms, jų papročiams, tradicijoms ir kalbai. Tikriausiai visa tai ji paveldėjo iš savo tėvų ir giminių. Jos senelis Pranas Verkelis...

Įrašas

Zigmas Tamakauskas. Vėlinių prisiminimo mozaika

  Vengrijos revoliucijos ir Vėlinių įvykių Lietuvoje minėjimas Kauno senosiose kapinėse Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Visų Šventųjų dienos išvakarėse Kaune ir Vilniuje Vengrijos ambasada Lietuvoje surengė 1956 metais  Vengrijoje vykusios antisovietinės revoliucijos ir jos tuometinių atgarsių Lietuvoje, žinomų kaip Vėlinių įvykių, minėjimą. Šis minėjimas jau įgavo gražios ir prasmingos tradicijos pobūdį,  prisimenant mūsų abi tautas, kovojusias...

Įrašas

Punsko parapijai 420. Ką pasakoja antrasis karaliaus dokumentas

Dokumentą pasirašė: „Karalius Žygimantas (Sigismudus Rex) Matas Vaina (Mateias Woina), Jo Karališkosios Didenybės notaras Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Sacrae Regiae Maiestatis per Magnum Ducatum Lithuaniae Notarius).“ Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl Punsko parapijos archyve yra saugomi 1597, 1600 ir 1606 m. Varšuvoje pasirašyti 3 karaliaus Žygimanto III dokumentai. Šį kartą apie antrąjį karaliaus dokumentą. Antrasis karaliaus Žygimanto III...

Įrašas

Tremtinių vaikai Vėlines pasitinka sutvarkę Sibiro kapus

V. Jakštas su kapelionu prie senelių kapų Dr. kun. Rimantas GUDELIS, Rusijos lietuvių kapelionas, www.voruta.lt Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos,...

Įrašas

Lietuvos lygumų ūkininkai Sibiro taigoje gieda „Lietuva, Tėvyne mūsų“

Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Nedaug turėjo žemės Jonas Merkelis Kėdainių apskrityje Bučionių kaime, – tik 12 ha ariamos. Savo sklypą jis žinojo kaip savo delną, užsimerkęs galėjo parodyti, kur arimų išmestinės ir numestinės. Kiekvienas lopinėlis, kiekvienas pievos ruoželis ar kraštelis turėjo pavadinimą, medis ir krūmokšnis turėjo savo vardą. Pasėjus rugį, ilgai, kruopščiai rūpinėdavo ieškodamas tinkamiausio nuolydžio...