2016 liepos

Įrašas

Svetlana Makarčiuk: Marcinkoniškiai savo gerovę kuria patys

Svetlana MAKARČIUK, Petro Kiero provaikaitė, Marcinkonys, www.voruta.lt Pastaruoju metu vis dažniau girdime nusiskundimus, kad Lietuvos kaimai tuštėja, gyventojų mažėja, o senyvo amžiaus žmonių daugėja. Taip demografinė statistika rodo, kad visoje Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius, bet pasigilinus į priežastis paklauskime vieni kitų ar tikrai mes, Lietuvos piliečiai, padarėme viską, kad gyvenimas Lietuvoje būtų įdomesnis, patrauklesnis ir...

Įrašas

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai Pivašiūnuose

Mons. Vincas BAUBLYS, Pivašiūnų parapijos klebonas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės)  atlaidai Pivašiūnuose 2016 m. rugpjūčio 14–22 d. 2016 – GAILESTINGUMO JUBILIEJUS   Pivašiūnai – svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta. Švč. Mergelė Marija Nuliūdusiųjų Paguoda traukia maldininkus į Pivašiūnus, kur jie patiria Dievo malonių. Nuo senų laikų čia garsus Dievo Motinos su kūdikiu...

Įrašas

Apie Hermaną Zudermaną arba kas toje Šilutėje darosi?

Vytautas TOLEIKIS Nelengva rašyti apie kraštą, kurį besąlygiškai myli, kuriame esi užaugęs, ir kuris tavęs jau tiek metų įsišaknijus  Vilniuje, vistiek  niekada nepalieka. Matyt, ir nepaliks. Sapnuose, prisiminimuose, nenumaldomu noru pastoviai apie jį atnaujinti žinias, vis ką nors naujo  įdomaus atrasti, ar paprasčiausiai tik pasitaikius pirmajai progai jį aplankyti.  Mėgstu ir draugams apie Šilutės žemę...

Įrašas

Romanas apie kunigą Juozą Zdebskį

J. Steponavičiaus vyskupavimo 25 m. minėjimas Žagarėje, dešinėje – kun. J. Zdebskis, kairėje – vysk. V. Sladkevičius. Kardinolo V. Sladkevičiaus memorialinio muziejaus archyvo nuotrauka Sigitas BIRGELIS, www.punskas.lt Netrukus Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodys knyga „Šventojo Akiplėšos medžioklė“. Tai rašytojo ir gydytojo Gasparo Aleksos tikrais faktais paremtas romanas apie Lietuvos katalikų bažnyčios kankinį kunigą Juozą Zdebskį. Sovietmečiu nebuvo...

Įrašas

1410 metų liepos 15 d. buvo sekmadienis

Klubas „Žalgirio pergalės parkas“ Valdybos informacija „1410 metų liepos 15 d. buvo sekmadienis, šiandien, praėjus 606 metams nuo Žalgirio mūšio dienos, mes susirinkome irgi sekmadienį (nors šiandien ir liepos 17 d.) prisiminti ir paminėti šios dienos pergalės šlovę ir pagerbti visus žuvusius karžygius. Šiandien negalime nepaminėti ir neprisiminti ir kitų labai svarbių datų lėmusių ne...

Įrašas

„Misija Sibiras‘16“ dalyviai traukiniu išvyko į Igarką

Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17, iš Vilniaus traukinių stoties Maskvos link pajudėjo jau penkioliktoji, vienuoliktus metus iš eilės vykstančio, projekto „Misija Sibiras“ ekspedicija. Šių metų ekspedicijos komandos tikslas – už poliarinio rato esanti Igarka. Dar balandžio mėnesį projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai, paskelbę atranką į 2016-ųjų metų ekspediciją, sulaukė daugiau nei 800 norinčiųjų tapti projekto...

Įrašas

Alantoje stovyklaujantys Sibiro lietuvių vaikai gyrė Lietuvos svetingumą

„Su tėvu namuose Rusijoje kalbu lietuviškai, todėl moku lietuvių kalbą. Dažnai lankau Vilniuje gyvenančią savo močiutę, tačiau šioje stovykloje esu pirmą kartą“, – švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei trečiadienį pasakojo iš Rusijos Šiaurės į lituanistę stovyklą Alantoje, Molėtų r., atvykusi Marija. Čia Švietimo ir mokslo ministerija jau ketvirtus metus organizuoja lietuvių kalbos ir kultūros...

Įrašas

Žvilgsnis iš Vakarų pakrantės. Kaip BaltiMorė virto BaltiLietuva

Laurynas R. MISEVIČIUS, JAV, Baltimorė, www.draugas.org JAV Nepriklausomybės 240-ųjų metinių savaitgalį gražiausiame „Žaviojo miesto” rajone – Vidinėje įlankoje – skambėjo lietuviškos dainos ir sukosi rateliai, o Amerikos lietuvių sostinė bent trumpam iš Čikagos persikėlė į Atlanto vandenyno pakrantę… ten, kur didžiausias Rytų pakrantės uostamiestis Baltimorė virto BaltiLietuva. Apie unikalią Europos šaknų raidą rašiusi Jūratė Statkutė...

Įrašas

Lietuvoje lankėsi muziejininkės iš Kaliningrado

Liepos 11–12 d. LR kultūros atašė Kaliningrade Ramintos Gecevičienės kvietimu Lietuvoje lankėsi Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja moksliniam darbui Olga Nikolajevna Ščeglova, vyriausia fondų saugotoja Irina Eidelman bei Kristijono Donelaičio muziejaus vedėja Liudmila Silova. Kaliningrado muziejininkės atvyko su Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovybe aptarti ekspozicijos Kristijono Donelaičio memorialiniame muziejuje Tolminkiemyje įrengimo darbų bei...

Įrašas

Garsiam, bet primirštam Kajetonui Sklėriui pašvęstos dienos

  Mes padarysim… Plenero dalyviai, apsiginklavę drobėmis, teptukais ir dažais Rūtos Stanevičienės sodyboje. Iš kairės: Kristina, Kotryna, Tautvile, Aušrelė, Gintare, Agnė, Vaida, Greta, Justė. Autoriaus nuotraukos. Raimondas GUOBIS, Kunigiškiai Birželio pradžioje Kunigiškiuose, senoje senoje, langinėmis papuoštoje, didžiulių klėčių paslaptimis žavinčioje, šimtamečių medžių apsuptoje Rūtos Stanevičienės sodyboje vyko Svėdasų krašto moksleivių  trijų dienų dailės bei kraštotyros...

Įrašas

Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas

Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė atmetantis Kauno prokurorų ir nuteisto už padėjimą vykdyti genocidą Iljos Vorobjovo apeliacinius skundus, rašoma šio teismo svetainėje apeliacinis.lt. Kaip buvo nusprendęs Apygardos teismas, garbaus amžiaus vyriškis lieka kaltas dėl padėjimo vykdyti genocidą; palikta nepakeista ir jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai...

Įrašas

Romoje mirė Prel.Kazimieras Dobrovolskis (1911-1936-2016)

Vatikano radijas Šeštadienį, liepos 9 d., eidamas šimtas penktuosius metus, Romoje mirė prel. Kazimieras Dobrovolskis, prieš mėnesį paminėjęs kunigystės šventimų aštuoniasdešimtąsias metines. Prelatas Kazimieras Dobrovolskis gimė Varnabūdėje, Marijampolės apskrityje, 1911 metų gruodžio 16 dieną. Baigė Vilkaviškio kunigų seminariją ir 1936 metų birželio 11 dieną buvo pašventintas kunigu. Keletą metų darbavosi Kudirkos Naumiesčio parapijoje. 1944 metais,...

Įrašas

Lietuvybė – šykštus darbdavys, bet be jos negali

  Raimundas M. Lapas: ,,Man pavojinga sėdėti prie kompiuterio. Su kiekvienu klavišo paspaudimu vis atrandu naują, iki šiol nežinomą lietuvį”. Darbo aplinkoje savo namuose. 2016 m. (Jono Kuprio nuotr.) Vaida LOWELL, draugas.org „Draugo” puslapiuose dažnai matoma Raimundo Mariaus Lapo pavardė. Informatyvūs, detalūs tiriamieji straipsniai apie lietuvybę, išeiviją ir lietuvius – Raimundo sritis. Neįkainojamą jo indėlį...

Įrašas

Mindė karalius – didelis balius…

Vaikučiai apspito būsimos pilies maketą, vyresnieji iš tolo svarstė kokio dydžio viskas bus – jei sumažinta 60 kartų, o mažylis Pranas pirštu parodė kur būsiąs jo kambarys. Autoriaus nuotraukos. Raimondas GUOBIS, Anykščiai Valstybės dieną – liepos 6 – ąją, tuoj po 11 valandos į Anykščių stotį iškilmingai tūtuodamas ir išdidžiai dundėdamas įriedėjo iš Panevėžio atvykęs...

Įrašas

Gydytoja Teresė Šabasevičienė (Mizgirytė): gyvenimą atidaviau kitiems

Gydytoja Teresė Šabasevičienė (Mizgirytė). Nuotraukos iš T. Šabasevičienės asmeninio archyvo. Elena STANKEVIČIENĖ, Pagėgiai Didelės erudicijos ir nepaprasto kuklumo žmogus… Patriotė, nepraleidžianti nei vienos valstybinės šventės minėjimo… Draugiška, bet labai reikli – sau, o ir kitiems… Teisinga, išmintinga ir religinga… Daktarytė Teresė… Taip pagėgiškiai apibūdina šią asmenybę. Šiandien ji jau nebeskuba į darbą – jau poilsiauja, bet...

Įrašas

In Memoriam. Marija Katiliūtė-Lacrima

2016 m. liepos 6 d., eidama 86 metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos religinės poezijos kūrėjų Marija Katiliūtė-Lacrima. Poetė gimė 1930 m. spalio 4 d. Mačiūnuose, Prienų r. 1961 m., dar studijuodama Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, Marija savo gyvenimą paaukojo Dievui,tapdama pogrindyje veikusios Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijos seserimi. 1971–1989 metais ji dirbo žurnalo „Kultūros barai“,...

Įrašas

Piligriminė Musninkų bendruomenės ,,Spindulys“ kelionė Nepriklausomybės akto signataro kunigo Alfonso Petrulio takais

Bendra nuotrauka su kleb.dek.monsinjoru Vincu Baubliu Eglė DIKČIENĖ, Musninkų miestelio kultūros puoselėtojų bendruomenės ,,Spindulys“ narė   Šlama šimtamečiai klevai, augantys prie mūrinės Musninkų Švenčiausios Trejybės bažnyčios tvoros. Skamba varpas, kviečiantis Musninkų parapijos tikinčiuosius į mišias. Ne vienas tikintysis, eidamas į mišias, sustoja prie šventoriuje palaidotų kunigų kapų. Čia amžino poilsio atgulė Musninkuose dirbę kunigai: Laurynas...

Įrašas

„Misija: Baltijos kelias“ grįžo į Lietuvą

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino į Lietuvą sugrįžusius „Misija: Baltijos kelias“ dalyvius. Misijos metu, minėdami artėjančias 27-ąsias Baltijos kelio metines, 4 jaunuoliai iš Vilniaus senu „žiguliuku“ pervažiavo Lietuvą, Latviją ir Estiją. Į kelionę vaikinai leidosi 35 metų senumo automobiliu „Lada 2107“, ant kurio kvietė pasirašyti visus kelyje sutiktus Baltijos šalių žmones. Susitikimo metu ant transporto...

Įrašas

Lietuvos paribio kultūros sargas – Marijonas Savickas

Kunigas Marijonas Savickas. Autorės nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, Ceikiniai, www.voruta.lt Dauguma atvykstančiųjų į Ignaliną nuo Vilniaus pravažiuoja nuorodą į Ceikinius.  Šis Lietuvos kampas ne ką mažiau vaizdingas nei Aukštaitijos NP kalvynai. Šiandien sunku įsivaizduoti, kad anksčiau – prieš kokį 70 tūkst. metų visa ši teritorija buvo jūros dugnas. Nutirpęs ledynas 2 km už Ceikinių paliko penktą...

Įrašas

Istorikų pokalbis „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos“, skirtas prof. M. Jučo 90-mečio jubiliejui

Prof. Mečislovas Jučas. www.limis.lt nuotr. 2016 m. liepos 7 d., ketvirtadienis, 18.00–19.00 val. Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė Renginys skiriamas PROF. MEČISLOVO JUČO 90-mečio jubiliejui ir šiai sukakčiai specialiai parengtos knygos sutiktuvėms Prof. Mečislovas Jučas, gimęs 1926 m. balandžio 26 d., šiais metais švenčia savo 90-ąjį jubiliejų. Renginyje bus aptariamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos aktualijos prof....

Įrašas

Atgimęs Paliesiaus dvaras – muzikos gurmanų svajonė

Paliesius dabar. D. Savickaitės nuotr. Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Pats Paliesiaus kaimas įsikūrė po 1557 m. kuomet LDK vyko feodalinė žemės reforma, buvo paskelbtas valakų reformos įstatymas. Reforma vyko apie 20 metų, tuo laiku  gyventojai kėlėsi iš vienkiemių ir kūrė gatvinį kaimą. Taip nutiko, kad Paliesius įsikūrė ant trakto, jungiančio Vilnių-Švenčionis su Breslauja pro Tverečių. Šaltiniai...