Deimantas RAMANAUSKAS, Vytauto Didžiojo universiteto magistrantas XIX a. pab. XX a. I p. permainingas laikotarpis Lietuvos, tiksliau, lietuvių gyvenime. Prasidėjęs tautos atgimimas paskatino žmones atsigręžti į visuomenę. Atsigręžimas nebuvo vienpusis. Neužsibaigė tik knygų iš Prūsijos atnešimu ir laikraščių leidyba. Išsilavinę, apsišvietę inteligentai pradėjo kurti ir organizacinį tinklą. Geriausias tokio dalyko pavyzdys – “Dvylika Vilniaus...
2016 kovo
Kaip linksmindavosi tarpukario Klaipėda?
POBŪVIS „Karališkosios giraitės“ restorano vasaros sode, Klaipėda (XX a. 4 deš.). © Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus archyvo nuotr. Rūta KAZLAUSKAITĖ, ve.lt Žinia, Tarpukario Lietuvoje tiesiog ūžte ūžė iškilmingi pokyliai ir spalvingi karnavalai. Ši tradicija atėjo iš Vakarų Europos, kurioje jie buvo rengiami jau labai seniai. Lietuvoje didžiausios šventės buvo rengiamos Kaune, kuris tuo metu užsitarnavo...
Įdomūs dokumentai. Ką šventėme 1920 – aisiais
Lietuvoje netyla diskusijos dėl valstybinių nedarbo dienų gausos. Todėl įdomu palyginti, kiek nedarbo dienų būta nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas beveik prieš šimtmetį sukurtas dokumentas – 1920 m. rugsėjo 15 d. ministro pirmininko K. Griniaus raštas Užsienio reikalų ministerijai dėl valstybinių įstaigų nedarbo dienų. Lygindami šį sąrašą su dabartiniu, pastebime, kad yra...
Bajorų kapinyno archeologinės ekspedicijos dešimtmetis
Briauniaus ežero apylinkės ir Bajorų kapinyno kasinėjimo vieta iš paukščio skrydžio (Kietaviškių seniūnija, Elektrėnų sav.). G. Kuliešiaus nuotrauka Vytautas BUDVYTIS, Kaišiadorių muziejus, www.voruta.lt Tūkstantmetė Bajorų kaimo, esančio Kietaviškių seniūnijoje (Elektrėnų sav.), praeitis vaizdžiu istoriniu pasakojimu atsiskleidžia nuo 2006 metų dirbančioje Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Kaišiadorių muziejaus archeologinėje ekspedicijoje, vadovaujamoje archeologo...
Įdomūs dokumentai. Julija Žemaitė
Lietuvos ypatingajame archyve saugoma unikali lietuvių rašytojos Julijos Žemaitės, Aleksandros Bulotienės ir Andriaus Bulotos nuotrauka su originaliais jų parašais, padaryta 1917 m. Čikagoje jiems lankantis JAV. Lietuvių literatūros klasikė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, labiau žinoma Žemaitės slapyvardžiu, gimė 1845 m. gegužės 31 d. grafų Pliaterių Šateikių dvaro palivarke Bukantėje (dabar – Plungės r.) bežemių bajorų...
Tragiško Baltijos šalių ir Švedijos istorijos puslapiai parodoje „Baltiečių karių išdavimui – 70“
Apie poetą Albiną Žukauską
Eugenija PAKUTKIENĖ, punskas.pl Privalome prisiminti garbius mūsų krašto ir Lietuvos žmones, taip pat savo senelius, prosenelius, kovojusius dėl lietuvybės išlikimo, gimtojo žodžio išsaugojimo ir jo perdavimo būsimoms kartoms, mylėjusius žemę ir ne savo valia išvykusius iš savų sodybų Lietuvon ar kitur. Poeto Albino Žukausko krikštasūnis Genius Latvys sako: – Pamenu, kaip sesers Česės vyras a....
Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos įteikimas
Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija 2016 m. paskirta dr. Kaziui Napoleonui Kitkauskui. Maloniai kviečiame Jus į premijos įteikimo iškilmes, vyksiančias 2016 m. kovo 11 d. 9 val. vyks šv. Mišios Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje (Šv. Mikalojaus g. 4, Vilnius). 11 val. – Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos įteikimas ir...
Unikalūs Kremliaus dokumentai apie Lietuvos pavergimą
Š. m. kovo 9 d. 17 val. Lietuvos istorijos institute (Kražių g. 5, Vilnius) vyks dr. Mindaugo Pociaus sudaryto dokumentų rinkinio „Lietuvos sovietizavimas 1944 – 1947 m.: VKP(b) CK dokumentai“ pristatymas. Leidinys parengtas centriniuose Rusijos (Maskvos) archyvuose saugomos unikalios dokumentinės medžiagos pagrindu. Dokumentų rinkinyje nuosekliai pateikiami istoriniai šaltiniai apie Sovietų Sąjungos centrinės valdžios struktūrų 1944...
Lietuvių gavėnios rekolekcijos „Palaiminti“ Romoje
Iš įvairių Lietuvos vietų piligrimai (iš viso 40 dalyvių) praėjusią savaitę lankėsi Popiežiškoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje Romoje, gavėnios rekolekcijose „Palaiminti“, kurioms vadovavo kun. Mozė Mitkevičius, dabar studijuojantis Romoje. Visi buvo patenkinti, sužavėti tuo, ką matė ir girdėjo, ypač originaliomis rekolekcijų vadovo kun. Mozės Mitkevičiaus interpretacijomis, įžvalgomis, palyginimais su Lietuvos tikėjimo praktika. Ypač visus sužavėjo...
Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti mitai
Nemuno kairiajame krante stovi Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčia. zapyskioseniunija.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos,...
Netekome iškilaus lietuvininko Martino Tydecko
Dr. Martynas PURVINAS, Marija PURVINIENĖ, Kaunas 2016 m. vasario 23 d. Vokietijoje nutrūko išeivio iš Mažosios Lietuvos M. Tydecko gyvenimo kelias. Mus palieka jau paskutinė lietuvininkų karta – nebelieka tų, kurie savo akimis matė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos ten vykusį gyvenimą, kurie patys dalyvavo vienokioje ar kitokioje veikloje, vienaip ar kitaip palaikė lietuvybę tame...
Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Dieveniškių krašto tautinės sudėties raida XIX–XX a.
Poškonys, dar vadinami Dieveniškių istorinio regioninio parko sostine. www.quest.lt nuotr. Petras Gaučas, www.alkas.lt Ištraukos iš: Petras Gaučas. Dieveniškių apylinkių ir jų kaimyninių sričių gyventojų etnolingvistinės sudėties raida XIX ir XX a. istorinių (kartografinių, statistinių, literatūrinių) šaltinių šviesoje (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 176–207.) Paryškinimai redakcijos. Šiandieniniai Dieveniškių apylinkių lietuvių kalbos likučiai, gerokai nutolę nuo lietuvių kalbos...
Piligriminė kelionė į Romą
Piligriminė kelionė (lot. peregrinatio religiosa) – tradicinis keliavimas, siekiant aplankyti piligrimų pamėgtas vietas, turinčias religinę reikšmę. Piligrimystė Lietuvoje turi gilias tradicijas nuo 1604 metų, kai Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina keliavo su Trakų klebonu į Trakus. Šios kelionės metu buvo prašoma Dievo Motinos užtarimo, kad ši atitolintų krašte siautėjantį badą ir marą. Minima, kad pats vyskupas...
Antano Žilėno knygos „Kelias“ pristatymas
Kauno įgulos karininkų ramovėje (A. Mickevičiaus g. 19) kovo 5 d. 16 val. naujos knygos „Kelias“ autorius Antanas Žilėnas kviečia į sutiktuves. Knyga skirta kunigo Juozo Breivos 125 gimimo metinėms paminėti ir LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS paskelbimo šimtmečiui. Renginyje dalyvaus knygos autorius, karaimų metraštininkas Romualdas Tinfavičius, poetas Aleksandras Vytautas Zajančkauskas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas...