Gerimantas STATINIS 2015 m. lapkričio 3 – 25 d. į Centrinę Ameriką leisis „Kazio Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“ kultūrinė – geografinė ekspedicija, kurios tikslas išsaugoti istorinę atmintį, plėtoti diplomatinius, geopolitinius ir tarpkultūrinius ryšius, ugdyti patriotiškumą. Ši ekspedicija primins Lietuvai ir pasauliui, kad genialus geopolitikos stratego idėjos puoselėjamos ir šiandien. Prieš metus, minint prof. Kazio Pakšto...
2015
Prof. Kazio Pakšto pagerbimas
Ernestas LUKOŠEVIČIUS Čikagoje ilsisi daug labai įdomių asmenybių. Vienas iš jų – prof. K. Pakštas, jis buvo didis strategas, pasiūlęs įkurti atsarginę Lietuvą – Dausuvą – Belize. Bandysime šiemet nusigauti i Belizą ir pagerbti ši neilinį žmogų, didį patriotą. Informuosiu Jus apie tai. Aplankėme ir pagerbėme jo kapą ir atminimą, paėmėme žemės saują, ją su...
Kankinė Adelė Dirsytė ir palaimintasis Paulius VI
Saulius Augustinas KUBILIUS Rugsėjo 26 dieną katalikų Bažnyčia pirmą kartą švęs palaimintojo popiežiaus Pauliaus VI liturginį minėjimą. Tai brangi diena ir krikščionių bendruomenei Lietuvoje: sukanka Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės mirties 60 metinės. Jos beatifikacijos byla, pradėta prieš penkiolika metų, yra neužbaigta. Tačiau ką Pramislavos vienkiemyje, Kėdainių raj. gimusi Dirsytė turi bendro su 262-uoju Bažnyčios popiežiumi...
„Amerikos balso“ archyvai: Salaspilio kautynių garsas pasklido po visą Europą
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt, Wikimedia Commons nuotr. Salaspilio mūšis, įvykęs 1605 metų rugsėjo 27-ąją, laikomas viena didžiausių lietuvių pergalių. Kaip 1956 m. „Amerikos balso“ radijuje kalbėjo istorikas Simas Sužiedėlis, Švedijos kariuomenę, kurią sudarė 14 tūkst. rinktinių vyrų, Lietuvos kariuomenės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius sumušė neturėdamas nė 4 tūkst. karių. Wikimedia Commons nuotr. Gindami savo...
„Amerikos balso“ archyvai: įsteigti Vilniaus krašto lietuvių sąjungą paskatino lenkų suvažiavimas
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vilniaus krašto lietuvių sąjungą paskatino įsteigti Niujorke įvykęs lenkų suvažiavimas, 1953 m. „Amerikos balso“ žurnalistui Povilui Labanauskui sakė Vilniaus krašto lietuvių sąjungos Amerikoje Čikagos skyriaus vadovas. „Tas suvažiavimas parašė notą Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui Trygve Lie ir tame memorandume jie pasisakė būsimos Lenkijos atstatymo klausimu. Tarp kitko, reikalavo, kad į...
Atskleistos pirmosios Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje palaidojimų paslaptys
Spaudos konferencijoje pristatyti Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų – unitų) bažnyčios Vilniuje tyrimai, tvarkybos darbai bei Lietuvos unitų bendruomenė. Gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams atskleistos pirmosios prasidėjusių palaikų tyrimų paslaptys. Po šia Vilniaus bažnyčia rasta XVII–XVIII a. kripta su maždaug 100 palaikų. Tikėtina, kad jie priklauso turtingiesiems unitų konfesinės bendruomenės nariams – valdančiajam miesto elitui, pirkliams,...
Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui
Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje šį sekmadienį – rugsėjo 20 d. – bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis...
Julija Mackevič: Neatiduosime savo jaunimo politiniams spekuliantams
Vaikams ir jaunimui mokyklose ir universitetuose prasideda nauji mokslo metai, o tautinėms bendrijoms „atstovaujantiems“ LLRA politikams naujas politinis „teatro“ sezonas. Sezonas, matyt, bus karštas, nes vakar prie Užsienio reikalų ministerijos piketavo, o rytoj gąsdina, kad vaikai neišeis į mokyklas mokytis. Ir kam, gerbiamieji, jūs geriau darote? Vėl tas pats žaidimas jau dešimtmetį tęsiasi. Svarbiausia, visi...
Punsko licėjaus absolventai. Darius Zimnickas
punskas.lt 2016 metais Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjus švęs 60-metį. Vienas iš licėjaus absolventų, kuriais galime didžiuotis, yra kelių Varšuvos chorų dirigentas dr. Darius Zimnickas. Muzika jis „užsidegė“ dar jaunystėje. Besimokydamas licėjuje įkūrė ansamblį „Šešupė“, kurį jo kraštiečiai maloniai prisimena iki šių dienų. Baigęs Punsko vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus konservatoriją, kurioje trejus metus mokėsi...
Libertas Klimka. Apie egiptologės M. Rudzinskaitės-Arcimavičienės darbus
Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė, 1910-1915 m. (M.K. Čiurlionio nacionalinio muziejaus nuotr.) Prieš 130 metų, liepos 16 d. Šaravų dvarelyje, Kėdainių r. gimė Marija Rudzinskaitė – Arcimavičienė – žymi Egipto kultūros tyrinėtoja. 1900 m. baigusi mergaičių gimnaziją Kaune, studijavo Maskvos universitete. 1904 m. baigė pedagoginius kursus, 1908 m. – Aukštuosius moterų kursus, 1916 m. – Istorijos...
Atskrendantys į Sibirą leisis prie lietuviško kryžiaus
Šį rudenį didžiausiame Sibiro mieste Irkutske besileidžiančių lėktuvų keleiviai šalia nusileidimo tako matys lietuvišką kryžių. Jį per ekspediciją su Rusijos lietuvių klebonu Rimantu Gudeliu ir vietines bendruomenes lankančiais žurnalistais pastatė skulptorius Adolfas Teresius. „Nuvykęs į Irkutską nesitikėjau, kad tiek daug tautų norėtų pasekti lietuvių pavyzdžiu. Kai pastatėme kryžių, sužinojau, kad ir latviai, ir estai, ir...
Rugsėjo 1-oji Eitminiškių gimnazijoje
www.voruta.lt 2015 m. rugsėjo 1-oji Eitminiškių lietuviškos mokyklos bendruomenei ypatinga. Šią dieną šimtą septyniasdešimt devynis mokinius turinti mokykla tapo gimnazija. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Eitminiškių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurias aukojo kun. Marek Gladki. Po šv. Mišių gimnazijos kieme vyko gimnazijos inauguracijos iškilmės. Šventėje dalyvavo mokinai, mokinių tėvai, mokytojai ir svečiai – Lietuvos Respublikos švietimo...
Vytauto Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimas
Lietuvos Vytautų Klubas maloniai visus kviečia į Vytauto Didžiojo Karūnavimo 585 metinių minėjimą Minėjimas vyks: 2015 m. rugsėjo 8 d. 12 val. Laisvės al. prie paminklo Vytautui Didžiajam Kaune. (nuotr. iš google), v1.valdovurumai.lt nuotr. Lietuvos Sąjūdžio Kauno Tarybos narė Julija Iskevičienė
II pasaulinio karo pabaigos metinės: komunistinio režimo nusikaltimai neįvertinti iki šiol
Indrė Anskaitytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš 70 metų pasibaigęs Antrasis pasaulinis karas sustabdė karinius veiksmus, tačiau visiškos taikos pasauliui neatnešė. Tik bėgant metams Vakarai ėmė viešai nepritarti Sovietų Sąjungos politikai, nes tuo metu dar egzistavo nusiteikimas, kad šalys laimėtojos bendradarbiaus ir toliau, LRT RADIJUI sako istorikas Algirdas Jakubčionis. „Buvo numatyta įsteigti vadinamąją...
Kas sieja Punską ir Bartninkus?
Kas sieja Punską ir Bartninkus? Gal daug kas, gal niekas? Gal bitės, bitininkystė, medus? Punsko krašte gerų, pasižymėjusių ne tik šiame regione bitininkų yra nemažai. Bartninkai šioje srityje irgi, atrodo, ne iš kelmo spirti, nes savo vardą nuo drevinės bitininkystės yra gavę. Be abejo, pirmieji šios vietos gyventojai bitininkyste vertėsi, iš miško medžių drevių medų...
Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
Prof. akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, kalbininkas, www.DELFI.lt Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų...
Vytautas Sinica. Lenkams rūpi jų „kresai“, o mes kenčiame nuo lingvistinių kompleksų
Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama...
Vaitojantis prioritetas
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, ordino“ Už nuopelnus Lietuvai“, medalininkas Pradėjus laužyti Europos valstybių sienas, stabili saugumu nerūpestinga era pasibaigė.. Nuvilnijo saugumu susirūpinimo banga. Piliečiai kelia gynybinio pobūdžio problemas, stoja į karinę – patriotinę organizaciją – Šaulių sąjungą. Aktyvesni Seimo nariai į dienotvarkę kelia priemones kaip atgaivinti, plėtoti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri turi kovines tradicijas, kurios įvertintos...
Pabartonyse tyrinėjama akmens amžiaus gyvenvietė
Loreta Mačiulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, www.if.vu.lt nuotr. Jonavos rajone, Pabartonyse, archeologai tyrinėja akmens amžiaus gyvenvietę. Tūkstančiai radinių, tikimasi, padės atskleisti, kaip prieš keliolika tūkstančių metų, pasitraukus ledynui, ši vietovė buvo apgyvendinta. Netoli Jonavos esančiame Tartokų miške užrašas byloja kadaise čia buvus akmens amžiaus gyvenvietę. Šią vietovę dar pernai pradėję kasinėti archeologai atskleidė, kad iš...
Kazys Pakštas – fantazijų profesorius ar genealus geopolitikos strategas?
Gerimantas STATINIS 2015 m. lapkričio 3 – 25 d. į Centrinę Ameriką leisis „Kazio Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“ kultūrinė – geografinė ekspedicija, kurios tikslas išsaugoti istorinę atmintį, plėtoti diplomatinius, geopolitinius ir tarpkultūrinius ryšius, ugdyti patriotiškumą. Ši ekspedicija primins Lietuvai ir pasauliui, kad genealaus geopolitikos stratego idėjos puoselėjamos ir šiandien. Prieš metus, minint prof. Kazio Pakšto...
Istorinėse Carinės Rusijos žemėse lietuviai pastatė Tremtinių Rūpintojėlį
Trečiojo pagal dydį Rusijos miesto Novosibirsko centre vakar rinkosi lietuvių ir kitų bendruomenių tremtiniai. Jie pašventino Tremtinių Rūpintojėlį, skulptoriaus tautodailininko Adolfo Teresiaus drožtą pastarąsias dvi savaites. Kedro skulptūrą lietuviai pastatė Novosibirsko katalikų bažnyčios katedros šventoriuje, varpinės nišoje. „Trijų metrų aukščio tremtinių rūpintojėlis išdrožtas iš Sibiro medžio – kedro. Jis ateinančius du ar tris šimtmečius galvos apie tremtį...
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Gintautas Alksninis. 1989 m. rugpjūtis – 1990 m. gegužė
lrt.lt Tai yra trečioji ir paskutinė atsiminimų ciklo „Sąjūdžio informacinė agentūra prieš ketvirtį amžiaus“, publikuoto leidinyje „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, dalis. Į Sąjūdžio informacijos agentūrą – SIA – buvau pakviestas 1989-ųjų vidurvasarį, kai dalis startinio SIA branduolio patraukė darbuotis į pirmąjį Sąjūdžio dienraštį „Respublika“. Įšokau į jau pramintas SIA paliekančių žinomų žurnalisčių Brigitos Balikienės, Ritos Miliūtės, Ramunės...
Indijoje atidengiamas paminklas lietuviui jėzuitui
Andrius Rudamina Kinijoje. www.lithuanian.net nuotr. Lietuvos jėzuitai informuoja, kad Indijos Goa mieste, šalia katedros, bus atidengtas paminklinis akmuo Andriui Rudaminai, Indijoje tarnavusiam lietuviui jėzuitui. Akmens atidengimo ceremonija numatyta sekmadienį, rugpjūčio 23-ąją, simboliškai pažymint 490-ąsias Andriaus Rudaminos atvykimo į Indiją metines. Akmens atidengimo ceremonijoje dalyvaus Lietuvos ambasadorius Indijoje, Goa arkivyskupas bei vietos valdžios atstovai. Andrius Rudamina gimęs Vilniaus...
Paskaita „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“ ─ Ukrainos Nepriklausomybės dienai
Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos rugpjūčio 24 d. 17.30 val. organizuoja dr. Genutės Kirkienės paskaitą „Ostrogiškiai: Vilniaus ir Kijevo likimo jungtis“. Paskaita vyks Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje (Aušros g. 7B, Vilnius), 1514 m. funduotoje Vilniaus kašteliono ir LDK etmono Konstantino Ostrogiškio. Svarbiausi pergalės laurai tiek tais laikais,...
Libertas Klimka. Pažymint Motiejaus Dogelio 300 metų gimimo sukaktį
Rugpjūčio 6 dieną sukako lygiai 300 metų, kai gimė Motiejus Dominykas Dogelis, pijorų vienuolis, istorikas, pedagogas, mokyklų reformatorius. Šis vienas šviesiausių savo meto žmonių gimė Gembuluose, Jašneco dvarui priklausiusiame kaime netoli Lydos, smulkių bajorų šeimoje. Jo kelias į mokslus prasidėjo netoli nuo gimtinės, Ščiutino pijorų mokykloje. Ten baigęs 7 klases, toliau mokėsi Liubešove. Būdamas 15...
“Gyvoji istorija” – baltarusių istorijos pėdsakai Vilniaus miesto audinyje
Baltarusiai yra viena iš gausiausių Lietuvoje gyvenančių etninių grupių, su lietuviais turėjusi ilgą bendrą istoriją, baltarusiai paliko milžinišką kultūrinį palikimą Lietuvos miestuose .Vilnius istoriškai buvo svarbus kultūrinis centras baltarusiams XIX–XX a. pradžioje. Daugiaetninis Vilnius su ryškia katalikiška tradicija tapo svarbiu baltarusių traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. Pavyzdžiui, baltarusių tautos atgimimui svarbus laikraštis Naša...
Mokyklose – naujos galimybės gimtajai kalbai mokytis ne lietuvių tautybės mokiniams
Švietimo ir mokslo ministerija planuoja plėsti mokinių pasirenkamuosius dalykus ir sudaryti daugiau galimybių mokiniams, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, mokytis gimtosios kalbos. Per šiuos mokslo metus planuojama parengti bendrųjų programų projektus pasirenkamiesiems gimtųjų kalbų dalykams. Numatoma, kad jau nuo 2016 m. rugsėjo II–X klasių mokiniai, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, turės galimybę mokytis lenkų,...
Prel. Algimanto Bartkaus auksinis kunigystės jubiliejus
2015 m. rugpjūčio 10 d. 12 val. Telšių vyskupijos Katedroje vyko iškilmė – auksinį kunigystės jubiliejų šventė prel. bažn. t. lic. Bartkus – buvęs ilgametis Lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje rektorius. Iškilmingai Šv. Mišių liturgijai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, koncelebravo jo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, pats jubiliatas bei daugiau nei penkiasdešimt...
Išgelbėta „Lietuvos istorija“
Donatas JANUTA Neseniai internete pasirodė knygos „Lietuvos istorija“ pataisyta angliškoji laida „The History of Lithuania“ (2015, Vilnius, 327 psl.). Tai anksčiau išleistos, svetimtaučiams skirtos ir pelnytai kritikuotos knygos nauja redakcija, jos vertimas į anglų kalbą. Ankstesnė laida, kurioje buvo ne tik paprastų klaidų, bet ir Lietuvai kenksmingų – neteisingų teigimų dėl praeities santykių su kaimyninėmis šalimis,...
Pagerbėme 1655 08 08 Lietuvos gynybinį mūšį ir jame žuvusiuosius ant Žaliojo tilto Vilniuje
Doc. dr. Romas BATŪRA Pasaulio tautų laisvės kovose plačiai žinomi graikų Termopilai, kur per tarpeklio siaurumą ėjusį kelią į Vidurinę Graikiją, į Europą 480 m. pr. Kr. didviriškai gynė nuo milžiniškos daugiatautės Persijos karaliaus Kserkso armijos nedidelis graikų Spartos karių būrys. Mūšio vietoje Termopiluose buvo pastatytas paminklas „mirtį sutikusiems mūšyje“, nors įsiveržęs priešas nuniokojo Graikiją,...