Įrašas

Gyvenimas, įrašytas mūsų istorijoje. S. Tomonio 100-osioms gimimo metinėms

Bibliografas Stasys Tomonis. 1978 m. Valerija Dichavičienė „Bibliografas Stasys Tomonis, 1978“. Iš leid. Dichavičienė V. Jie ėjo su mumis į laisvę: Lietuvos asmenybių portretai: [fotoalbumas]. Vilnius, 2015, p. 11 Jūratė JAKIMAVIČIENĖ, Algimantas JAKIMAVIČIUS Bibliotekų gyvenime paskutinieji XX a. dešimtmečiai paženklinti Stasio Tomonio (1915–1992) vardu. 2015 m. gruodžio 1 d. minime šio iškilaus žmogaus – knygos veikėjo, bibliografo,...

Įrašas

Eksponuojamas LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas

Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas LDK didžiojo etmono K. Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas, sukurtas Lietuvos ir Ukrainos skulptorių. Pagal šį maketą planuojama atkurti paminklą, stovėjusį Kijevo Pečerų Lauros Uspenjės sobore. Idėjos iniciatoriai: leidykla „Baltia-Druk“ (Kijevas) ir LMA Vrublevskių biblioteka. 2013 m. Vilniuje dirbo leidyklos vyriausiasis redaktorius Virginijus Strolia....

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai: S. Kudirka – visos tautos simbolis

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Gėdos dienoje“ pasakojama ne tik Simo Kudirkos, bet ir Lietuvos istorija bei tragedija, „Amerikos balso“ žurnalistui Jurgiui Blekaičiui 1970 m. kalbėjo knygos autorius Algis Rukšėnas. „Čia Kudirka ne vien Kudirka – jis ir mūsų tautos simbolis. Įpyniau ir jo teismą, Lietuvą […]. Taigi, sakyčiau, ne vien apie Kudirką čia...

Įrašas

Medininkų pilies ekspozicijos vadovas

Leidinyje trumpai pristatomos 2012 metais lankytojams atvertos ekspozicijos salės, įdomiausi ir vertingiausi eksponatai. Leidinio rėmėjas – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. 2004 m. Medininkų pilis perduota  Trakų istorijos muziejui. Pilis vėl tapo muziejaus padaliniu (1967–1973 m. pilis priklausė Trakų istorijos muziejui). Šiandien pilies vaizdas pasikeitė: sutvirtinti senieji mūrai, sutvarkytas kiemas, pastatytas administracinis pastatas, atstatytas...

Birutė Mikulytė. Tautotyrininkų tandemas
Įrašas

Birutė Mikulytė. Tautotyrininkų tandemas

Jonas Laurinavičius, žurnalistas, rašytojas, leidėjas (kairėje) ir pedagogas, žurnalistas, publicistas, tautotyrininkas Julius Norkevičius Birutė MIKULYTĖ, www.voruta.lt Prieš keletą metų Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje vykusiame renginyje, susitiko du Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) nariai: Julius Norkevičius ir Jonas Laurinavičius. Susipažino: kolegos, abu –  žurnalistai, redaktoriai, knygų autoriai, aktyvūs tautotyrininkai. Neprasilenkdavo nepabendravę ir susitikę „Gairių“ žurnalo...

Įrašas

Knygos apie Lietuvos kariuomenės generolą K. Popeliučką sutiktuvės

Mindaugas DILIŪNAS, www.voruta.lt 2015 m. gruodžio 18 d. popietėje Kauno įgulos karininkų ramovės didžiojoje salėje vyko knygos apie Lietuvos kariuomenės generolą Klemensą Popeliučką (1892–1948) sutiktuvės. Šią knygą spaudai parengė Dzūkijos kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis, tiražas – 600 egz. Šventinį renginį Ramovėje vedė ats. mjr. Gediminas Reutas, fortepijonu klasikos kūrinius atliko Tautvydas Tamulevičius....

Įrašas

Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje

SSRS kariuomenės 16-oji lietuviškoji šaulių divizija įžengia į Lietuvą. 1944 m. liepos mėn. (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“, p. 270) Sigitas TUTLYS, Vilnius 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto...

Įrašas

VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.

                        Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...

Įrašas

Visų laikų įžymiausio Vokietijos ir pasaulio karo lakūno H. U. Rudelio atsiminimai

Hans-Ulrich Rudel. Štukos pilotas. Karo dienoraštis. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 264 p.   Leidykla „Briedis“ išleido geriausio pasaulyje pikiruojamojo bombonešio piloto Hanso Ulricho Rudelio atsiminimų apie Antrąjį pasaulinį  karą knygą „Štukos pilotas. Karo dienoraštis“. Pikiruojamojo bombonešio „Junkers Ju 87“ („Štuka“) pavadinimas tarsi savaime siejasi su šio tipo lėktuvo ...

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais
Įrašas

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Laiko mašiną atsukus… 2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų...

Įrašas

Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) sutiktuvės

2015 m. gruodžio 16 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) sutiktuvės. Dalyviai: knygos autorius doc. dr. Martynas Purvinas ir arch. Marija Purvinienė, Regina Kliukienė, Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė, Irma Stadalnykaitė, VšĮ „Vorutos“ fondo redaktorė, Juozas Vercinkevičius, VšĮ...

Pranas Dovydaitis
Įrašas

Pranas Dovydaitis

1918-vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, profesorius mokslų daktaras, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas, Teisininkas, filosofas, visuomenininkas, redaktorius, leidėjas. Pranas Dovydaitis 1886 12 02–1942 11 04 Gruodžio 2 dieną, sukanka 129 metai, kaip 1886 m. gruodžio 2 dieną buvusiame Runkių kaime (dab. Kazlų Rūdos sav.), gimė mokslų daktaras profesorius Pranas Dovydaitis. Lietuvos Nepriklausomybės...

Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė  Irena  Jogėlienė – Mažutavičiūtė
Įrašas

Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė Irena Jogėlienė – Mažutavičiūtė

Dr. Vytautas Jogėla Irena Jogėlienė- Mažutavičiūtė gimė 1930 m. rugsėjo 17 d. Rūtelių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, Onos ir Liudviko Mažutavičių šeimoje. Po antrojo pasaulinio karo Mažutavičiai pasistatė naują medinį namą šalia esančiame Jogminiškės kaime, vienkiemyje, iš visų pusių apsuptame miškų. Prasidėjus sovietiniai kolūkinei kolektyvizacijai tėvai atsisakė stoti į kolūkį. Tuometinė valdžia, norėdama palaužti...

Įrašas

Holodomoro aukų paminėjimas Kaune

2015-11-28 Kauno sąjūdiečiai dalyvavo Holodomoro aukų atminimo dienos paminėjime Nemuno krantinėje. Iš degančių žvakių dėliojo Tridantį (Trizub) ir Gediminaičių stulpus, o vėliau Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje dalyvavo Šv. Mišiose, kurias už holodomoro aukas aukojo Romos ir graikų apeigų katalikų kunigai. Paminėjimo renginį organizavo Tatjana Narkevičienė iš LŽTGA. “Holodomoras“ – mirtis nuo...

Įrašas

Stasio Šilingo asmenybės bruožai

Minint 130-ąsias gimimo metines   Prof. dr. Vytas URBONAS, Vilnius   Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto...

Įrašas

Romanas apie Gervių tiltą Trakuose

Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bend­ruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...

Įrašas

95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas

Giedraičių centre daugiau kaip aštuoniasdešimt metų stūkso žuvusiųjų atminimą įamžinantis paminklas. U. Mikaliūno nuotr. Ignas  MEŠKAUSKAS, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ ordininkas Šiomis dienomis sukanka 95  metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas. Po Suvalkų sutarties sulaužymo 15 tūks. Želigovskio armija, susidedanti iš l-sios lietuvių-gudų divizijos, 13-ojo Vilniaus ulonų pulko užėmę sostinę Vilnių, toliau puolė...

Įrašas

Gudų kultūros draugija Lietuvoje, asociacija „Kryvija“ ir „Vilnijos“draugija kviečia pažymėti Slucko sukilimo 95-ąsias metines

Slucko Šv. Mykolo cerkvė XVIII a. II pusė. lt.wikipedia.org nuotr. Таварыства беларускай культуры ў Літве Асацыяцыя “Крывія” Таварыства “Vilnija“   Запрашаюць Адзначыць 95-ыяўгодкі Слуцкага Збройнага Чыну.   У праграме: –          беларускія і літоўскія выступоўцы распавядуць аб гісторыі змагання за незалежнасць сваіх краін; –          канцэрт барда А. Галіча. Дата: 29 лістапада 2015 г. Пачатак а 14.00....

Įrašas

Generolas Jonas Žemaitis ir Kėdainiai

Ramutė ŠUKIENĖ Ant Kėdainių krašto muziejaus pastato iškabinta paminklinė lenta-horeljefas Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto atminimui. Kauno karo mokyklos absolventas Jonas Žemaitis, ilgainiui tapęs okupuotos Lietuvos partizanų vadu ir ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, tarpukariu penkerius metus tarnavo Kėdainiuose. „Jau ne vienerius metus, kalbant apie istorinių asmenybių įamžinimą Kėdainiuose, buvo minima, jog reiktų pagerbti Jono...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. K. Škirpa: Vasario 16-osios aktą turime ne iš kieno malonės

 LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirmojo pasaulinio karo pabaigon Rusijos teritorijoje po revoliucijos ėmė organizuotis lietuviai kariai. Organizacijos centro komiteto narys leitenantas Kazys Škirpa iš Peterburgo buvo pasiųstas Ukrainon ryšininku su ten besikuriančiais tautiniais lietuvių vienetais. Taip pokalbį su vienu iš lietuvių tautinių dalinių organizatoriumi leitenantu K. Škirpa pradėjo „Amerikos balso“ žurnalistas Jurgis Blekaitis....

Įrašas

Kaltinimai – iš klastočių

Algimantas ZOLUBAS Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys. Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“. 1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa....

Įrašas

Prisiminti pirmieji Telšių vyskupijos ganytojai

Vincentas Borisevičius. (Fotografija iš KGB archyvo) Kaip įprasta, šių metų lapkričio 18 dieną Telšiuose vyko kasmėnesinis šios vyskupijos dvasininkų susirinkimas.  Susirinkimo pradžioje visi kartu meldėsi kalbėdami Liturginių Valandų Rytmetinę, bendrai maldai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Po bendros maldos į visus susirinkusiuosius kreipėsi ir juos pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas...

Įrašas

Paulina Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika

Sigitas Birgelis, punskas.pl Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis. Sigitas Birgelis: Studijuoji baltistiką Varšuvos universitete. Šiuo metu stažuoji Vilniaus universitete, kur tobulini lietuvių kalbą. Kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kodėl susidomėjai lietuvių kalba ir literatūra? Kokia buvo pradžia? Kas paskatino?   Paulina Ciucka: Į šitą klausimą, paprastai užduodamą man kaip pirmą,...

Įrašas

N. Kitkauskas: Nejaugi mes leisime įvykti Vilniaus Aukštutinės pilies griūčiai? (video)

Sienos įtrūkimas Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų sienoje | Valentino Juraičio nuotr. Tomas Baranauskas, www.alkas.lt Architektas restauratorius Napoleonas Kitkauskas skambina pavojaus varpais: Vilniaus Aukštutinė pilis – pavojuje. Jo įsitikinimu, reikia imtis skubių priemonių, kad išvengtume nelaimės. Pavojų jai kelia sena problema, žinoma nuo pat XIV amžiaus. Kalnas, ant kurio pastatyta pilis – nestabilus, jo šlaitai...

Smūgis Lietuvos diplomatijai 1940 metų vasarą
Įrašas

Smūgis Lietuvos diplomatijai 1940 metų vasarą

      1940 metų vasarą Antrasis pasaulinis karas įgavo pagreitį. Vakaruose frontas buvo pralaužtas kai birželio 14 d. ryte nacistinė vokiečių kariuomenė įžengė į Paryžių. O tos pačios dienos vėlų vakarą, jau vidurnaktį, TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas Viačeslavas Molotovas įteikė Lietuvos užsienio ministrui J.Urbšiui, kuris buvo Maskvoje, ultimatumą. Lietuvos vyriausybė birželio 15 d. 7 val....

Įrašas

„Esame sukrėsti pamišėliško smurto ir neapykantos“

„Popiežių Pranciškų pribloškė žinia apie teroristų išpuolius Paryžiuje, kur žuvo ne mažiau kaip 120 žmonių“, – sakoma Šventojo Sosto spaudos salės direktoriaus t. Federico Lombardi SJ paskelbtame pareiškime. „Vatikane su liūdesiu sekame tragiškas žinias. Esame sukrėsti šių naujų pamišėliško teroristų smurto ir neapykantos proveržių. Kartu su popiežiumi ir su visais taiką mylinčiais žmonėmis juos smerkiame...

Įrašas

D. Henkė įvertino postūmius dvigubos pilietybės link

LRT RADIJAS, LRT.lt Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė teigiamai vertina pataisas, kurios leistų užsienyje ar mišriose šeimose gimusiems lietuvių vaikams automatiškai išsaugoti dvigubą pilietybę. Šiuo metu tokie asmenys sulaukę 21-erių metų turi rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę. D. Henkė sako, kad ši pataisa, dėl kurios Seime dar liko paskutinis balsavimas, yra geras...

Įrašas

Antanas Škėma. Portretas

Manfredas ŽVIRGŽDAS, Viktorija ŠEINA Antanas Škėma (1910–1961) – katastrofistinio modernizmo įtakų bene labiausiai paveiktas lietuvių teatralas, prozininkas ir dramaturgas – gimė 1910 m. lapkričio 29 d. Lodzėje (Lenkija) inteligentiško, kūrybiško, bet valdingo gimnazijos direktoriaus šeimoje. Vaikystė prabėgo revoliucinių neramumų draskomoje Rusijoje ir Ukrainoje. 1929 m. baigęs „Aušros“ gimnaziją Kaune, Škėma įstojo į Lietuvos universitetą, iš...

Įrašas

Lietuvos istorijos mylėtojų klubui Čikagoje – penkeri metai

Lietuvos  istorijos mylėtojų klubo nariai su popietės dalyviais ir svečiais, Brighton Park parapijos salėje. Ligita Barniškis nuotr.   Violeta RUTKAUSKIENĖ, Lietuvos istorijos mylėtojų klubo narė. www.voruta.lt Čikagoje jau kuris laikas  veikia  Lietuvos Istorijos  mylėtojų  ir ieškotojų būrelis,  kuris spalio 25 d.  paminėjo savo 5 metų gyvavimo sukaktį  ir  pakvietė lietuvišką visuomenę  į popietę susitikimui  su...