Bibliografas Stasys Tomonis. 1978 m. Valerija Dichavičienė „Bibliografas Stasys Tomonis, 1978“. Iš leid. Dichavičienė V. Jie ėjo su mumis į laisvę: Lietuvos asmenybių portretai: [fotoalbumas]. Vilnius, 2015, p. 11 Jūratė JAKIMAVIČIENĖ, Algimantas JAKIMAVIČIUS Bibliotekų gyvenime paskutinieji XX a. dešimtmečiai paženklinti Stasio Tomonio (1915–1992) vardu. 2015 m. gruodžio 1 d. minime šio iškilaus žmogaus – knygos veikėjo, bibliografo,...
2015 gruodžio
Įrašas
Eksponuojamas LDK didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas
Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas LDK didžiojo etmono K. Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas, sukurtas Lietuvos ir Ukrainos skulptorių. Pagal šį maketą planuojama atkurti paminklą, stovėjusį Kijevo Pečerų Lauros Uspenjės sobore. Idėjos iniciatoriai: leidykla „Baltia-Druk“ (Kijevas) ir LMA Vrublevskių biblioteka. 2013 m. Vilniuje dirbo leidyklos vyriausiasis redaktorius Virginijus Strolia....
Įrašas
„Amerikos balso“ archyvai: S. Kudirka – visos tautos simbolis
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Gėdos dienoje“ pasakojama ne tik Simo Kudirkos, bet ir Lietuvos istorija bei tragedija, „Amerikos balso“ žurnalistui Jurgiui Blekaičiui 1970 m. kalbėjo knygos autorius Algis Rukšėnas. „Čia Kudirka ne vien Kudirka – jis ir mūsų tautos simbolis. Įpyniau ir jo teismą, Lietuvą […]. Taigi, sakyčiau, ne vien apie Kudirką čia...
Įrašas
Medininkų pilies ekspozicijos vadovas
Leidinyje trumpai pristatomos 2012 metais lankytojams atvertos ekspozicijos salės, įdomiausi ir vertingiausi eksponatai. Leidinio rėmėjas – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. 2004 m. Medininkų pilis perduota Trakų istorijos muziejui. Pilis vėl tapo muziejaus padaliniu (1967–1973 m. pilis priklausė Trakų istorijos muziejui). Šiandien pilies vaizdas pasikeitė: sutvirtinti senieji mūrai, sutvarkytas kiemas, pastatytas administracinis pastatas, atstatytas...
Įrašas
Birutė Mikulytė. Tautotyrininkų tandemas
Jonas Laurinavičius, žurnalistas, rašytojas, leidėjas (kairėje) ir pedagogas, žurnalistas, publicistas, tautotyrininkas Julius Norkevičius Birutė MIKULYTĖ, www.voruta.lt Prieš keletą metų Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje vykusiame renginyje, susitiko du Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) nariai: Julius Norkevičius ir Jonas Laurinavičius. Susipažino: kolegos, abu – žurnalistai, redaktoriai, knygų autoriai, aktyvūs tautotyrininkai. Neprasilenkdavo nepabendravę ir susitikę „Gairių“ žurnalo...
Įrašas
Knygos apie Lietuvos kariuomenės generolą K. Popeliučką sutiktuvės
Mindaugas DILIŪNAS, www.voruta.lt 2015 m. gruodžio 18 d. popietėje Kauno įgulos karininkų ramovės didžiojoje salėje vyko knygos apie Lietuvos kariuomenės generolą Klemensą Popeliučką (1892–1948) sutiktuvės. Šią knygą spaudai parengė Dzūkijos kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis, tiražas – 600 egz. Šventinį renginį Ramovėje vedė ats. mjr. Gediminas Reutas, fortepijonu klasikos kūrinius atliko Tautvydas Tamulevičius....
Įrašas
Antrasis pasaulinis karas Lietuvoje
SSRS kariuomenės 16-oji lietuviškoji šaulių divizija įžengia į Lietuvą. 1944 m. liepos mėn. (nuotr. iš ,,Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija“, p. 270) Sigitas TUTLYS, Vilnius 1940 birželio 15 Sovietų Sąjungai (SSRS) okupavus Lietuvą, po metų ji pateko į pasaulinio karo sūkurį. Tai čia ir apžvelgiama. Karo veiksmai Lietuvoje prasidėjo 1941 birželio 22, kai nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Per Lietuvą žygiavo 40 vermachto...
Įrašas
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Įrašas
Visų laikų įžymiausio Vokietijos ir pasaulio karo lakūno H. U. Rudelio atsiminimai
Hans-Ulrich Rudel. Štukos pilotas. Karo dienoraštis. Iš vokiečių kalbos vertė Antanas Šernius. – Vilnius: Briedis [2015]. – 264 p. Leidykla „Briedis“ išleido geriausio pasaulyje pikiruojamojo bombonešio piloto Hanso Ulricho Rudelio atsiminimų apie Antrąjį pasaulinį karą knygą „Štukos pilotas. Karo dienoraštis“. Pikiruojamojo bombonešio „Junkers Ju 87“ („Štuka“) pavadinimas tarsi savaime siejasi su šio tipo lėktuvo ...
Įrašas
Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Laiko mašiną atsukus… 2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų...
Įrašas
Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) sutiktuvės
2015 m. gruodžio 16 d. 14 val. Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyks doc. dr. Martyno Purvino knygos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga) sutiktuvės. Dalyviai: knygos autorius doc. dr. Martynas Purvinas ir arch. Marija Purvinienė, Regina Kliukienė, Jurbarko rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistė, Irma Stadalnykaitė, VšĮ „Vorutos“ fondo redaktorė, Juozas Vercinkevičius, VšĮ...
Įrašas
Pranas Dovydaitis
1918-vasario 16–osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, ministras pirmininkas, profesorius mokslų daktaras, Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas, Teisininkas, filosofas, visuomenininkas, redaktorius, leidėjas. Pranas Dovydaitis 1886 12 02–1942 11 04 Gruodžio 2 dieną, sukanka 129 metai, kaip 1886 m. gruodžio 2 dieną buvusiame Runkių kaime (dab. Kazlų Rūdos sav.), gimė mokslų daktaras profesorius Pranas Dovydaitis. Lietuvos Nepriklausomybės...
Įrašas
Žemaičių apygardos partizanų ryšininkė Irena Jogėlienė – Mažutavičiūtė
Dr. Vytautas Jogėla Irena Jogėlienė- Mažutavičiūtė gimė 1930 m. rugsėjo 17 d. Rūtelių kaime, Kaltinėnų valsčiuje, Tauragės apskrityje, Onos ir Liudviko Mažutavičių šeimoje. Po antrojo pasaulinio karo Mažutavičiai pasistatė naują medinį namą šalia esančiame Jogminiškės kaime, vienkiemyje, iš visų pusių apsuptame miškų. Prasidėjus sovietiniai kolūkinei kolektyvizacijai tėvai atsisakė stoti į kolūkį. Tuometinė valdžia, norėdama palaužti...