2014 birželio

Įrašas

Kamilė Ežerskytė: „Gyvendama Lietuvoje nelabai žinojau, kuo skiriasi Vasario 16-oji nuo Kovo 11-osios“

bernardinai.lt Kamilė Ežerskytė šiais metais baigė dvylika klasių Hiutenfeldo miestelyje esančioje Vasario 16-osios gimnazijoje. Su ja kalbamės apie mokslus svetur, apie nemenką patirtį svečioje šalyje, laiką Vasario 16-osios gimnazijoje bei gimtąją šalį Lietuvą. Kamile, šiemet baigei dvylika klasių Vokietijoje, Hiutenfeldo miestelyje esančioje dvikalbėje Vasario 16-osios gimnazijoje. Kaip ten atsidūrei? Kelias į Vasario 16-osios gimnaziją buvo...

Įrašas

A. Beliackio patarimas: bendraudami su A. Lukašenka, pjaukit 10 kartų pagalvoję

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Lietuvių visuomenei ir Lietuvos politikams reikia suprasti, kad Baltarusija – pavojinga zona, ir iš čia galima laukti bet ko“, – interviu LRT radijo laidai „60 minučių“ sakė neseniai į laisvę paleistas Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistas Alesis Beliackis.  Jis taip pat pasidalijo mintimis, ar Baltarusijoje įmanomas Maidanas, ar gali...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. Čikagoje vykstant tautinių šokių šventei, lietuviai Maskvoje turėjo šokti „Olimpinę polką“

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į VI lietuvių tautinių šokių šventę Čikagoje atvyko beveik pustrečio tūkstančio šokėjų ir daugiau kaip dešimt tūkstančių žiūrovų, 1980 m. „Amerikos balso“ radijui pasakojo žurnalistas Romas Sakadolskis. „Sunku pasakyti, kiek dar būtų atvykę, jei prieš kelis mėnesius nebūtų pritrūkę bilietų“, – skaitydamas pranešimą apie renginį spėliojo jis. Čikagoje įvyko...

Įrašas

Akcijos „Mes niekad nepamiršim“ organizatoriai kvietė tremtinius ir jų giminaičius atnešti nuotraukas

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Penktadienį Kaune, verslo centre „1000“, įvyko akcijos „Mes niekad nepamiršim“ spaudos konferencija, kurios metu buvo pakviesti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai atnešti nuotraukas, kuriose įamžintos tremties akimirkos. Ši akcija vyks nuo birželio 23 d. iki rugpjūčio 23 d. Atneštos nuotraukos bus skenuojamos ir eksponuojamos specialiame stende prie verslo centro „1000“. Konferencijos metu...

Įrašas

Tremtinių atminimui – pilietiškumo akcija „Mes niekad nepamiršim“

Kaune rengiama porą mėnesių truksianti akcija „Mes niekad nepamiršim“, skirta pagerbti ir prisiminti nukentėjusiuosius nuo XX a. viduryje Sovietų Sąjungos vykdytų Lietuvos gyventojų trėmimų. Nuotraukas iš tremties ir jų istorijas, kuriose atsispindėtų gyvenimas tremties vietose, kviečiami atnešti tremtiniai, jų šeimų nariai, giminaičiai. Akcijos atidarymas birželio mėnesį pasirinktas neatsitiktinai. Būtent šis vasaros mėnuo yra paženklintas daugeliu...

Įrašas

3-čiasis pėsčiųjų žygis „Dzūkų kovos keliais“ sukvietė 400 dalyvių

Gintaras Lučinskas Garbė priklauso žmogui, kuris yra veiksmo centre… Kuris stengiasi iš visų jėgų ir aukojasi vardan užsibrėžto tikslo… Kuriam didžiausias nusivylimas būna tuomet, kai nepavyksta tikslo pasiekti, nepaisant visų pastangų ir ryžto. Jo vieta niekada nebus šalia baikščių sielų, kurios nežino nei pergalės džiaugsmo, nei pralaimėjimo kartėlio. Išugdyta ištvermė visų pirma yra menas nepalūžti,...

Įrašas

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 73-osios metinės

2014-06-23 Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) Bažnyčioje vyko pamaldos už 1941 m. Birželio sukilėlius. Po Šv. Mišių Kauno senosiose kapinėse šalia 1941 m. Birželio sukilimo aukų kapų ir joms atminti pastatyto paminklo „Kryžius-medis“ paminėtos  sukilimo 73 –osios metinės, pagerbti jo metu žuvę sukilėliai. Iškilmingą minėjimą pradėjo Karinių oro pajėgų orkestro trimitininkas. Minėjime dalyvavo LR Seimo narys...

Įrašas

TIESIOGINĖS DEMOKRATIJOS EGZAMINAS, KURĮ PRIVALU IŠLAIKYTI…

Valstybingumas, kaip žinome, mums sugrįžo beveik kaip Dievo dovana. Bet kol mes dairėmės ir mokėmės kitokioje valstybėje gyventi, įsitvirtino naujoji partinė valdžia.   Kad mes į ją nesikištume, pirmiausia  ji paskubėjo mus nuraminti: užtenka tik ją išrinkti, o ji pasirūpinsianti mūsų reikalais; viena – dešiniaisiais, kita – kairiaisiais. Tada net į galvą neatėjo paklausti, o kas...

Įrašas

SVEIKINAME

Pagėgių krašto bendruomenės vardu nuoširdžiai sveikinu Mažosios Lietuvos kultūros paveldo puoselėtoją ir rėmėją, Martyno Jankaus vardo kultūros paveldo saugojimo ir puoselėjimo premijos steigėją, Mažosios Lietuvos patriarcho, aušrininko ir Lietuvos Respublikos Valstybės Tarybos nario Martyno Jankaus vaikaitę IEVĄ JANKUTĘ (Evą Jankus Gerolą) garbaus 90 – mečio proga. Jūsų gyvenimas ir pasiaukojanti veikla Lietuvos labui įkvepia mus...

Įrašas

SVEIKINAME IEVĄ JANKUTĘ

Mažosios Lietuvos kultūros, istorijos, lietuvybės įprasminimas ir jos išlaikymas, Valstybės Tarybos nario Martyno Jankaus lietuvybės darbų populiarinimas yra visas Jūsų gyvenimo tikslas ir prasmė. Patyrusi Antrojo pasaulynio karo negandas bei tremties likimą svetur, Jūs radote jėgų, valios ir pasiryžimo sugrįžti į laisvą Lietuvą ir pasinerti į labai plačią kultūrinę ir labdaringą veiklą. Lietuvos Respublikos Prezidentės...

Įrašas

Dar vienas žingsnis Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekte: baigti sienų tapybos konservavimo darbai

KULTŪROS PAVELDO DEPARTAMENTAS PRIE KULTŪROS MINISTERIJOS PRANEŠIMAS SPAUDAI 2014-06-23 Šiuo metu restauruojamuose Vilniaus Sapiegų rūmuose, visą XVIII šimtmetį vadintuose vienais gražiausių, puošniausių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, baigti sienų tapybos konservavimo darbai. Jais sustabdytas antrajame šio pastato aukšte rastų unikalių XVII a. baroko stiliaus piešinių irimas, kruopščiai nuvalyti tapybos fragmentai  dėl rišamųjų medžiagų poveikio išryškėjo, atsiskleidė. Išlikę...

Įrašas

Bevaisis antikonstitucinis flirtas

Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės bendrijos: rusų, lenkų, žydų, ukrainiečių bei tautinės mažumos – totorių, karaimų. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais, Lietuvos totoriais ir t.t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume, – tegul kaip nori...

Įrašas

Kauno žydų bendruomenės kvietimas į renginį skirtą paminėti Lietūkio žudynėms atminti

1941 m. birželio 27 d. Lietūkio garažo teritorijoje iki šiol neidentifikuoti asmenys žiauriai kankino ir nužudė daugiau nei 50 žydų, tarp kurių buvo ir prof. A. Štromo tėvas J. Štromas. Kauno žydų bendruomenė 2014-06-26 d. 17:30 val. rengia Lietūkio garažo žudynių minėjimą  prie šioms žudynėms skirto paminklo (Miško g. 1).  Minėjmo metu pasisakys Kauno žydų...

Įrašas

Kengyro lagerio kalinių sukilimo 60-metis

Maloniai kviečiame dalyvauti Kengyro lagerio kalinių sukilimo 60-mečiui paminėti skirtame renginyje, kuris vyks 2014 m. birželio 26 d., ketvirtadienį, 16 val. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A, Vilnius). Renginio metu kalbės istorikė Edita Jankauskienė, priminimais dalinsis įvykių liudininkas Antanas Seikalis, susipažinsime su Genocido aukų muziejuje saugoma medžiaga ir...

Įrašas

Pirmojo pasaulinio karo 100-osioms metinėms – specialus LRT radijo projektas

lrt.lt Netrukus Europa ir pasaulis minės Pirmojo pasaulinio karo, nusinešusio per 12 milijonų gyvybių ir perbraižiusio Europos žemėlapį, 100-ąsias metines. Europos visuomeniniai transliuotojai šią sukaktį mini specialiu projektu – į praėjusio amžiaus antrojo dešimtmečio Europą grąžinančiu garsiniu žemėlapiu. Savo įspaudą projekte turi ir Lietuva http://www.lrt.lt/projektai/100karui. „Išgirdusios apie kolegų iš visos Europos sumanymą kurti Pirmojo pasaulinio...

Įrašas

Svečiavomės laikinojoje sostinėje

Birželio mėnesį, kai būna nuaidėjęs paskutinis skambutis, Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojai, lietuviškų ansamblių vadovai renkasi į tradicinį trijų dienų vasaros seminarą. Šiemet jis jau devintasis. Seminarą organizavo Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė Rasa Bortkevičienė. Programą parengė Kauno miesto švietimo ir ugdymo...

Įrašas

Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes

Birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“. Visuomenininkai išreiškė susirūpinimą, kad valdantieji į Seimo birželio 19 d. darbotvarkę įtraukė į Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės įregistruotą Vardų ir pavardžių įstatymo projektą, kuriame numatyta Lietuvos piliečių asmenvardžius oficialiuose dokumentuose leisti...

Įrašas

H. B. Christianseno atsiminimų knygoje – kovos Rytų fronte ir nelaisvė sovietų lageriuose

Hinrich-Boy Christiansen. „Su šūksniu hurra – pirmyn!”. Iš vokiečių kalbos vertė Gintautas Šironas. – Vilnius: Briedis [2014]. –  208 p.: iliustr. Leidykla „Briedis” skaitytojams pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas” leidinį – Hinricho-Boy Christianseno, buvusio Vokietijos specialiųjų dalinių kario, „brandenburgiečio“, atsiminimų knygą „Su šūksniu hurra – pirmyn!” Nedaug jau gyvų tebėra visuose Antrojo pasaulinio karo...

Įrašas

Libertas Klimka. Jonui Kriaučiūnui – 150

Birželio 18 d. sukanka lygiai 150 metų, kai gimė nepailstantis lietuviškosios spaudos darbininkas, žurnalistas, varpininkas, visuomenės veikėjas Jonas Kriaučiūnas. Savo gyvenimą paskyręs lietuviškam žodžiui, buvo blaškomas visų politikos skersvėjų… J. Kriaučiūno gimtinė – Liepalotėlių kaimas dabartinėje Kriūkų seniūnijoje. Koks gražus kaimo, įsikūrusio prie Nykos upelio, pavadinimas! Mokėsi jaunuolis Suvalkų berniukų gimnazijoje, kur tarp mokinių ėmėsi...

Įrašas

Ketvirtadienį bus dalijama Lietuva ir uždrausta kalbėti lietuviškai?

Sukako 150 metų, kai Muravjovas Korikas uždraudė rašyti ir kalbėti lietuviškai. Ketvirtadienį nuo 11 iki 12 valandos Lietuvos Respublikos Seimas autonomininkams stengsis įteikti dvi dovanas: Tautinių mažumų įstatymą ir priimti už pagrindą prieškonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Tautinių mažumų įstatymu apie Vilnių lenkų kalba gautų oficialios kalbos statusą kaip Lenkijos okupacijos laikotarpiu, nors...

Įrašas

Petras Maksimavičius: Atsargiai! Informacinio karo metu padarytos žaizdos gyja lėtai…

„Turi teisę tylėti. Viskas, ką pasakysi, gali būti panaudota prieš tave“, – šią frazę ne kartą esame girdėję amerikiečių Holivudo filmuose. Paprastai ją išsakydavo filmo pabaigoje didvyriški policininkai arba prokurorai, kai po ilgų persekiojimų pavykdavo sučiupti nusikaltėlį, kuris netikėtai užkluptas net nebandydavo priešintis. Prieš kelerius metus dviejų komisijų posėdyje Lenkijos Seime buvo svarstomi Lenkijos lietuvių...

Įrašas

Tytuvėnų festivalis pamalonins ir džiazo, ir klasikinės muzikos mylėtojų ausis

lrt.lt Birželio 15 d. kompozitorės Zitos Bružaitės kūriniu „Lumen fifei“ prasidės XI Tytuvėnų vasaros festivalis. Festivalio afišoje – 14 koncertinių programų, kurios bus įgyvendintos gražiausiose Šiaulių regiono koncertinėse erdvėse – Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, Kelmės ir Basogalos dvaruose, Kurtuvėnų svirne, Joniškio bažnyčioje. Anot pranešimo spaudai, šiemetinis festivalis – ypatingas. Sukanka lygiai 400 metų nuo...

Įrašas

Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos

Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...

Įrašas

Libertas Klimka. Apie tiltus, tiltelius

Trakų rajone yra Tiltų kaimas, patrauklus ne tik tuo, kad įsikūręs gražios gamtos apsuptyje, bet ir etnografiniais bruožais. Savo amžių skaičiuoja nuo 1777 metų. Jo struktūra – gatvinė, su išlikusiais  Valakų reformos padariniais – siaurais rėžiais sudalyta žeme, verčiančia trobas statyti galu į kaimo „ulyčią“, o po vienu stogu – ir ūkinius pastatus. Tiltų kaimo...

Įrašas

Martynas Purvinas. Lietuviškieji kaimai už Deimenos

Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Rendės kaimo senasis švyturys Rendės iškyšulyje. 1990 m. rugpjūtis. M. Purvino nuotrauka       Ta...

Įrašas

Prasideda darbai Gedimino pilies vakariniame bokšte

Vilniaus širdyje esančios Aukštutinės pilies vakariniame bokšte, su pasididžiavimu vadinamame Gedimino pilimi, prasideda fasadų plytų mūro tvarkybos darbai. Vakarinio bokšto liekanos, priklausančios Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksui, yra valstybinės reikšmės kultūros paveldo paminklas. Bus atlikti bokšto fasadų autentiškų plytų ir akmenų mūrų konservavimo ir restauravimo darbai. Sienų...

Įrašas

Kviečia diskutuoti dėl paveldo restauracijos

Monika Petrulienė, LRT televizijos anujienų tarnyba, LRT.lt Kultūros ministerija siūlo viešai diskutuoti, kuriuos kultūros paveldo pastatus restauruoti verta, o kuriems galbūt pinigų neskirti. Pasak valdininkų, gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą daugiausiai galimybių turi tie objektai, kuriuose po restauracijos bus įkurta papildomų darbo vietų, pritrauks daugiau lankytojų. „Investuojant pinigus norėtumėme žinoti, kokios veiklos bus vykdomos, kokia pridėtinė bus...

Įrašas

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas dėl santykių Lenkijos ir Lietuvos lenkais

Lietuvos Sąjūdžio tarybos pareiškimas dėl santykių Lenkijos ir Lietuvos lenkais 2014-06-06 Vilnius  Netapatinkime  visų lenkų su V. Tomaševskio vadovaujama ir naudojama LLRA – vietinių lenkų partija sukurta rinkimams Lietuvoje, rinkiminiam bei administraciniam vienos politikų grupės įsitvirtinimui. Rusijos ambasadai Vilniuje ilgesnį laiką tiesiogiai įtakojant, galų gale matomas rezultatas, dalies rinkėjų telkimas į rusų-lenkų bloką. Jo fonas...

Įrašas

Per Sibiro gūdumas – su Lietuva širdy…

Pasirodė mūsų kraštiečio žurnalisto ir rašytojo Jono Laurinavičiaus knyga „Tremtiniai“. Į ją sudėti straipsniai ir apybraižos iš visų trijų lig šiol išleistų rinkinių. Birželio 14-osios – Gedulo ir Vilties dienos proga – pateikiame J. Laurinavičiaus interviu apie tai, kaip buvo rašoma knyga, kokius išgyvenimus patyrė joje aprašyti žmonės. Atgimimo pradžioje išleidote tris knygeles apie tremtinius....