2014 balandžio

Įrašas

Iš konkurso „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“ grįžus

Vitalija DOVYDĖNIENĖ, Paluknio „Medeinos“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Vytauto Landsbergio fondas antrąkart organizavo Rytų Lietuvos mokyklų dėstomąja valstybine lietuvių kalba ir tautinių bendrijų kalbomis meninės raiškos programų konkursą „Kuo man graži Tėvynė Lietuva“. 2012-aisiais konkursas buvo skirtas Kovo 11-ajai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei. Šiais metais – Vilniaus grįžimo Lietuvai 75-mečiui, pažymint Lietuvos sostinės Vilniaus...

Įrašas

Mons. Alfonso Svarinsko knyga „Nepataisomasis“

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Balandžio 29 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyko monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimų knygos „Nepataisomasis“ I dalies pristatymas. Knygoje – disidento mons. A. Svarinsko 40 gyvenimo metų laikotarpis – nuo vaikystės iki 1965 metų. Autorius pasakoja apie savo šeimą, mokslą, du rūsčius kalinimo laikotarpius, kunigo šventimus...

Įrašas

Po kiek lietuvybė, ponai ir kiti Švonderiai?

Kai manipuliuojama politinėmis kortomis, amžinas Lietuvos priešas yra Rusija, ypač agresijos prieš Ukrainą fone. Rusija – vienintelė ir baisiausia. Tačiau priešas ar priešininkas gali tupėti ir visai kituose krūmuose.  Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį: kova tarp lietuvių kalbos, lietuvybės  puoselėtojų  bei jos slopintojų įgauna vis labiau pasibjaurėtinas formas. Pavyzdžiui, Nacionalinis transliuotojas mėgsta „objektyvios diskusijos“  triuką, kai diskusija...

Įrašas

Krzysztof Pomian paskaita apie apie europinę atmintį ir jos formas

Krzysztof Pomian (g. 1934), lenkų istorikas ir filosofas. Lenkijos instituto, Vilniaus universiteto ir Europos humanitarinio universiteto kvietimu prof. K. Pomianas 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus universitete (17.30 val., Mažoji aula, Universiteto g. 3) skaitys viešą paskaitą apie europinę atmintį ir jos formas. 1952-1957 m. studijavo Varšuvos universiteto filosofijos fakultete; ten apgynė daktaro disertaciją (1965)...

Įrašas

K. Jovaišas. Lietuvos rusai: šalies patriotai ar penktoji Putino kolona?

Dr.Karolis Jovaišas, advokatas, www.DELFI.lt 2014 m. balandžio 22 d. 14:44 Krymo okupendumas, iki neregėtų aukštumų pakėlęs Vladimiro Putino populiarumo kreivę, įtikinamai rodo, kad Rusijos ekspansijai pritaria ne tik politinis elitas, bet ir paprasti rusai. Pritarimo okupendumui prasme svarbu ne tai, kad rusai pagrįstai laikomi gerais, šiltais, atvirais ir nuoširdžiais žmonėmis, o tai, kad pasąmonės lygmeniu...

Įrašas

Biržuose – garsaus Salaspilio mūšio atminimo ženklas

Salaspilio mūšis, autorius Pieter Snayers, Wikimedia Commons nuotr. Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Biržuose pradėtas statyti paminklas XVII amžiuje vykusiam Salaspilio mūšiui atminti. Tada Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenė sustabdė tris kartus didesnę švedų kariuomenę ir apgynė Rygą. Idėja įamžinti 1605-aisiais pasiektą pergalę kilo Lietuvos kariuomenės vadovams. Latviams atsisakius prisidėti prie šio paminklo, jis pradėtas statyti Biržuose,...

Įrašas

Libertas Klimka. Apie svarbiąsias balandžio šventes

Trečioji diena po šv. Velykų yra vadinama Ledine, ja tradiciškai užsibaigdavo didžioji pavasario šventė. Kaime niekas dar nepuldavo prie darbų; mat tikėta, kad tada ledai vasarojų iškaposią. Dar reikia pailsėti, sukaupti jėgų nelengviems pavasario darbams. Velykos šiemet buvo vėlyvos, tad jau šią savaitę – dvi svarbios tradicinio lietuvių kalendoriaus datos: Jurginės, balandžio 23-oji, ir šv....

Įrašas

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?

Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...

Įrašas

V. Rubavičius. Kalba – galingiausias geopolitikos įrankis

Vytautas Rubavičius, www.ekspertai.eu Kalba yra ir bus svarbus vidaus ir užsienio politikos veiksnys. Ji ypač svarbi valstybių santykiuose su kaimynais, su kuriais sieja glaudūs istoriniai ryšiai ir etnokultūrinių bendruomenių palaikymo ar stiprinimo klausimai. Kalba esmiškai susijusi su moderniųjų laikų politika jau vien dėl to, kad nacionalinės valstybės iškilo ant tautos kalbos ir jos kultūros pamato,...

Įrašas

Jeruzalės sindromas: laukiasi Jėzaus, gydo akluosius ir rengia Paskutinę vakarienę

Jeruzalės sindromas. „Mesijas“ Tel Avivo gatvėje. uneinfoparjour.com nuotr. Živilė KROPAITĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Jeruzalės sindromas pasireiškia tada, kai, nuvykę į šventąjį miestą, žmonės patiria daugybę teigiamų emocijų, ir kartais įtiki, pavyzdžiui, patys esą pranašai. Tačiau, kaip LRT radijui paaiškina tokius atvejus tiriantis Jeruzalės psichiatras daktaras Moshe Kalianas, šis sindromas ištinka tuos, kurie ir...

Įrašas

Libertas Klimka. Apie pirmąjį muziejininką E. Tiškevičių (1814-1873)

LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr. / „Eustachijaus Tiškevičiaus rankraštinio palikimo atodangos“ 2014 m. balandžio 18 dieną sukanka 200 metų, kai gimė mūsų krašto šviesuolis, archeologinių tyrinėjimų ir muziejininkystės pradininkas grafas Eustachijus Tiškevičius. Lietuvos nacionaliniame ir Biržų krašto „Sėlos“ muziejuose jau įvyko tarptautinė mokslinė konferencija, kurios metu buvo naujai įprasminta bei įvairiapusiškai aptarta E.Tiškevičiaus asmenybė. Kalbėta apie...

Įrašas

„Žiburio“ gimnazijos atspindžiai Vilkaviškio krašto viešojoje bibliotekoje

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Suvalkijos kraštas garsėja savo žymiais žmonėmis. Iš čia kilo tokie tautos žadintojai ir dainiai kaip Vincas Kudirka, dr. Jonas Basanavičius, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Bradūnas. Būtų neįmanoma ir išvardinti, kiek šviesaus proto ir nuostabių žmoniųšiame krašte gyvena dar ir šiandien. Tam, kad atsirastų Vilkaviškio krašto šviesuoliai reikėjo ir ypatingų sąlygų. Daugybę...

Įrašas

Vytautas Landsbergis: „Gal dabar laikas Rusijai priminti Karaliaučių?“

Kadenciją Europos Parlamente baigiantis ir iš aktyvios politikos pamažu besitraukiantis konservatorius Vytautas Landsbergis sako, kad kol kas Europa pasiduoda Rusijos primetamoms žaidimo taisyklėms ir leidžia jai talžyti Ukrainą, nelyginant klasės draugą, kurį paskui dar ir patį apkaltina sukėlus muštynes. Užuot pataikavusi, Europa, anot V.Landsbergio, galėtų pati priminti Rusijai, pavyzdžiui, Karaliaučiaus srities demilitarizavimo klausimą. – Šiuo...

Įrašas

Dievo palaimos

Garbingo penkiasdešimties metų jubiliejaus proga  sveikiname Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios kleboną, dekaną Joną VARANECKĄ. Būdamas vienos iš seniausių Lietuvoje bažnyčių  klebonu, jis  rūpinasi ne tik gausios parapijos sielovada, bet ir Trakų Dievo Motinos  šlovinimu, jos populiarinimu, piligriminių kelionių  prie Trakų Dievo Motinos paveikslo rengimu. Linkime  Dievo palaimos mūsų garbingos parapijos  Ganytojui. „Trakų žemės“...

Įrašas

A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?

Pasaulio istorijoje turbūt nerasime kito atvejo, kai kuri tauta, kaip lenkų, su tokiu įtūžiu būtų reikalavusi jos tikrinius vardus nepakeistus vartoti juos pasisavinusioje kalboje. Kas ne kas pasakys, kad to nė nereikia reikalauti, nes daug kalbų savaime taip daro. Tačiau atidžiau apsidairykime: argi iš tikrųjų visos kalbos išlaiko nepakeistą įsigytų vardažodžių rašybą? Paimkime anglų kalbą,...

Įrašas

V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai...

Įrašas

Lietuvos prezidento institucijai 95 metai

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Šiais metais sukako lygiai 95 metai, kai buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas. Lietuvoje yra ne tik prezidentūra Vilniuje, bet ir Kaune. Čia ji įsikūrė tada, kai 1919 metais balandžio 4 dieną buvo išrinktas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Tuo metu Lietuvos prezidentūra tapo nedidelis, tarp Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos esantis, mūrinis...

Įrašas

Į piligrimystės kelią Rasputiną atvedė kaimyno smurtas ir sibirietiška naminė

Tikriausiai visi žinome mistinę „pakvaišusio vienuolio“ Grigorijaus Rasputino istoriją ar bent jos mažą dalį. Daugelis išgirdę šią pavardę, Rasputinas, kuri reiškia sankryžą arba paprasčiau – paleistuvystę, ištvirkimą, mes prisimename senyvą, barzdotą, ilgaplaukį, nevalyvą mužiką, pūškuojantį XX amžiaus pradžios Sankt Peterburgo gatvėmis. Įsivaizduojame jį besilankantį baruose, matome jį su moterimis, kartais riebiai besikeikiantį ar neblogai įkaušusį....

Įrašas

A+A kun. Jubiliatas Antanas Jurgaitis

Š.m. kovo 22 d., eidamas 88-uosius metus, mirė Telšių vyskupijos Mažeikių Švč. Jėzaus širdies parapijos rezidentas kun. Antanas Jurgaitis. Kun. Antanas gimė 1926 m. balandžio 28 d. Šilalės r. Upynos valsčiaus ūkininko šeimoje. Buvo vyriausias iš keturių brolių ir dviejų seserų. Mokėsi Upynos ir Skaudvilės pradinėse mokyklose, Tauragės ir Šilalės gimnazijose iki 1943 metų, Telšių...

Įrašas

Forumas-minėjimas „Bangų mūša“ – 1949 m. masiniai trėmimai Baltijos valstybėse

Renginio vieta – Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salė Registracija: 11.30–12.00 val. Pirmininkauja: Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras KAZLAVICKAS ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji specialistė dr. Kristina BURINSKAITĖ Seimo nario, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko Vytauto SAULIAUS sveikinimo žodis Lietuvos...

Įrašas

Bagaslaviškyje paminėtos Igno Šeiniaus 125-osios gimimo metinės

  Balandžio 4 d.Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas Širvintų rajono Bagaslaviškio Igno Šeiniaus pagrindinėje mokykloje dalyvavo rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus 125-ųjų gimimo metinių minėjime „Sugrįžimas į tėviškės padangę“, drauge su Švedijos ambasadore Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin atidarė dokumentinę parodą „Ignas Šeinius: tarp Švedijos ir Lietuvos“.   „Igno Šeiniaus aktyvios veikos dėka Stokholmas Pirmojo pasaulinio...

Įrašas

Darbas – pagrindinis trijų poemų veiksnys

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Darbų aprašymus galima palyginti trijose poemose: Hesiodo „Darbai ir dienos“, Vergilijaus „Georgikos“ ir K. Donelaičio „Metai“. Visų pirma, jeigu kalbėtume apie panašumą poemose, tai šiuo atžvilgiu K. Donelaitis daug panašesnis į Hesiodą, negu į Vergilijų. Mat, Vergilijus, nors ir negali pasigirti dideliu žemės darbo išmanymu, tačiau, palyginus jį su Hesiodu ir K....

Įrašas

Lenkakalbių lietuvių pavardžių kai kurios ypatybės

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS Iškelsime aikštėn tik tas pavardžių ypatybes, kurios susijusios su tam tikromis priesagomis, jų vartojimu. Tokios ypatybės sunkiai pastebimos, bet yra dažnos ir dėl to žinotinos. Aptarsime tik dviejų rūšių pavadines priesagas: 1) –avičius, -evičius (-owicz, -ewicz), pvz., Petravičius, Jurevičius  (Petrowicz, Jurewicz), ir 2) –auskas, -iauskas (-owski, -ewski), pvz., Petrauskas, Vasiliauskas (Petrowski, Wasilewski)....

Įrašas

J. Vainai atminti. „Pirmiau mesk, paskui rasi“

Sudėtinga aprėpti vieno žmogaus gyvenimą. Dar sunkiau – kai tai yra mūsų krašto šviesuolio Juozo Vainos gyvenimas. Kiekvienas Jį matė savaip, kiekvienas kita apie Jį galėtų papasakoti ir kiekvieno prisiminimai būtų savotiškai įdomūs. „Pirmiau mesk, paskui rasi“, – sakydavęs Juozas Vaina. Šiuos žodžius jis kartodavo daugelį kartų. Iš pradžių nežinojau, ką jie galėtų reikšti. Vėliau,...