Dr. Zigmundas RAMANAUSKAS, Trakai Šiais metais minime daktarės Meilės Lukšienės 100-asias gimimo metines. Būtent – Daktarės. Daktarė patarė, Daktarė rekomendavo, Daktarė pastebėjo – taip ir tik taip mes visi vadinome ją, kuriems teko garbė kartu dirbti Mokyklų mokslinio tyrimo institute (nuo 1973 m. – Pedagogikos institutas, nuo 2001 m. Švietimo plėtotės centras). Lotynų kalboje žodis...
2013 rugpjūčio
Minint okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-metį ant Žaliojo tilto bus atidengta atminimo lenta
2013 m. rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, 14.30 val. ant Žaliojo tilto Vilniuje bus atidengiama atminimo lenta, skirta sovietų okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui. Renginys vyks Laisvės dieną, kai prieš 20 metų – 1993 m. rugpjūčio 31 d. – Lietuvos Respublikos sieną pervažiavo paskutinio Lietuvoje dislokuoto Rusijos kariuomenės dalinio likučiai. Ceremonijoje dalyvaus Vilniaus meras Artūras Zuokas,...
Širvintiškės Danutės Miliukienės knygoje – gyvenimo vaivorykštė
Vilma VALIUKEVIČIENĖ, interneto laikraščio „Krašto naujienos“ redaktorė, Širvintos Vieną penktadienį (2013 08 09) artėjant rugpjūčiui į vidurį, Širvintų biblioteka laukė eilėraščių… Vis dar dažais ir naujumu kvepiančios patalpos „neįgyventos“. Sienos ilgisi prisilietimų, erdvė ištroškusi žodžių, grindys – tokio joms mielo batų šiurenimo… Gal todėl čia vykstantys renginiai prikausto ir įsigeria sielon lyg niekada nedažyton tvoron dažai…...
Baltų tyrinėtojos J. Statkutės de Rosales knyga bei filmas
Pažintai tiesai tarnavęs prof. prel. Pranas Kuraitis
Irena PETRAITIENĖ, Kaunas Sukako 130 m., kai 1883 m. liepos 4 d. Pavasijų kaime, Šakių apskrityje, gimė prelatas profesorius Pranas Kuraitis, vienas iš pirmųjų lietuviškos filosofijos pradininkų ir vienas iš pagrindinių XX a. pirmosios pusės katalikiškosios visuomenės vadų. Pagrindinis organizatorius Du bičiuliai, teologijos magistrai, kunigai – zanavykas Pranas Kuraitis ir aukštaitis Mečislovas Reinys, 1909 m.,...
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ keturiasdešimtmetės sukakties paženklinimas
Algimanatas ZOLUBAS, Vilnius Kai sovietinis okupantas palaužė Lietuvos partizaninį frontą, liko vienintelė, nepasidavusi okupantui institucija – Lietuvos katalikų Bažnyčia. Ne fizine galia, o dvasine tvirtybe Bažnyčia viešai ir pogrindyje priešinosi okupantui, iš tikrųjų vedė Tautą doros keliu išsilaisvinimo link. Kai kalbama apie Nepriklausomybės atgavimą, dainuojančiąja revoliuciją, visi nuopelnai perdėm priskiriami neva staigiai gimusiam Lietuvos Sąjūdžiui....
Hitlerio ir Stalino paktas – balta dėmė
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...
Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, atlaidai (Trakinės)
Voruta. – 2013, rugpj. 17, nr. 17 (781), p. 3. Voruta. – 2013, rugpj. 31, nr. 18 (782), p. 4.
Introibo ad altare Dei…
Zigmas TAMAKAUSKAS, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys Tokius žodžius seniau ištardavo ministrantai šv. Mišių pradžioje. Lietuviškai tai reiškia: „aš prisiartinsiu prie Dievo altoriaus“. Toliau būdavo sakoma – prie Dievo, kuris linksmina mano jaunystę (ad Deum, qui laetificat juventutem meam). Šiuos žodžius prisiminėme dalyvaudami neseniai penkioliktąjį kartą Kauno arkikatedros bazilikos įvairių...
Panaros kautynės: taktika
Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...
Kijevo Rusios krikštas. Ukrainiečių kelias į krikščioniškų tautų gretas
Prisikėlusio Kristaus patriarchalinė katedra Kijeve yra Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios vienybės ir nepriklausomybės regimas ženklas Ukrainoje ir už jos sienų, pasakė sekmadienį, 2013 m. rugpjūčio 18 d., katedros konsekravimo iškilmei vadovavęs Kijevo ir Haličo didysis arkivyskupas Sviatoslavas Švečiukas. Patriarchalinės katedros konsekracija įvyko Ukrainos unitams iškilmingai švenčiant Kijevo Rusijos Krikšto 1025 metų jubiliejų. Popiežius Pranciškus pasiuntė į...
Lietuviškų klėtelių godos
Bernardas Aleknavičius Carinės Rusijos priespaudos metais Mažojoje Lietuvoje leistas nelegalus, pasaulietinio turinio laikraštis „Aušra“, skirtas Didžiosios Lietuvos žmonėms, XIX a. tautiniam atgimimui suvaidino lemtingą vaidmenį. „Aušra“ ir žadino, ir kėlė Žinome, kad per 1883–1886 m. laikotarpį šio laikraščio buvo išleista 40 numerių ir kad pirmąjį „Aušros“ numerį redagavo dr. Jonas Basanavičius. Žinome taip pat, kad...
Mažosios Lietuvos pėdsakais
LTV „Būtovės slėpiniuose“ prof. E. Gudavičius nuoširdžiai prisipažino, kad kažkoks „šeštasis jausmas“ atbaido specialistus nuo domėjimosi Mažąja Lietuva – ten buvusi jau ne mūsų valstybė, lietuviai ten buvę kampininkai. Tiesa, lyg ir ne mūsų valstybe buvo carinės Rusijos imperija. Tačiau jos paveldas veik be išlygų pripažįstamas savu. Nenuostabu, kad sovietmečiu LSSR urbanistikos paminklais buvo...
N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą
N U T A R I M A S nutraukti dalyje baudžiamąją bylą Vilnius, 1994 m. gruodžio 22 d. Generalinės prokuratūros tardymo departamento valstybinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tardytojas G. Plioplys baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-060-93 n u s t a t ė: Ši baudžiamoji byla buvo iškelta generalinėje prokuratūroje 1991 m. sausio 12 d. Byloje...
Lietuvių mokslo draugijos įsteigimą minint (1907-1940)
Balandžio 7 d. (senuoju stiliumi kovo 25 d.) sukako 90 metų kai įkurta Lietuvių mokslo draugija (LMD). Ji buvo vienas iš svarbiausių dvidešimtojo amžiaus pradžios lietuvių kultūros raidos veiksnių. LMD ugdė tautinę savimonę, padėjo kelti lietuvių švietimą bei mokslą, kovojo už kultūros paminklų išsaugojimą. Užsibrėžusi tikslą įvairiais aspektais tirti su Lietuva susijusius dalykus, rinkti...
Apie rublines santaupas
Vyriausybei pažadėjus sugrąžinti dalį rublinių santaupų, sujudo laikraštininkai, net kai kurios partijos. Atseit nereikia tų santaupų grąžinti. Tai būtų net nemoralu. Mat lėšos, gautos už privatizuotą valstybės turtą, reikalingos jaunimui, mokslui, įmonių restruktūrizavimui, o ne pensininkams „suvalgyti“. Liberalai iš tų lėšų pasisiūlė kurti kažkokius fondus, o socialdemokratai referendumą žada inicijuoti. Panašu, kad privatizavimo lėšos...
Lietuvos lenkų tautinės sąmonės vystymasis
Prof. Valerijus Čekmonas Lenkų kalbos ir lenkų tautinės sąmonės plitimas skirtingose Vilniaus krašto teritorijose vyko skirtingais būdais ir skirtingomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Kiekvieno lenkinimo etapo rezultatai žymūs iki šiol. To pasekmė – pirmiausia aiškūs kalbiniai ir etnopsichologiniai Vilnijos skirtumai, be kurių būtų sunku suprasti lenkų gyvenimo Lietuvoje socialinius, kultūrinius bei politinius pasireiškimus, prognozuoti ateitį ir...
Turtingas dvasinių vertybių – artėja prie savo būties šaltinio
Ypatingą dvasinę malonę ir nepakartojamą jėgą turėjo kun. prof. dr. Kęstutis Antanas Trimakas Malonūs žodžiai yra trumpi ir lengvai pasakomi, tačiau jų aidas amžinas. Motina Teresė Apie žmogų, draugą ir kunigą galima parašyti labai daug arba labai mažai. Asmeniui būdinga nepakartojama jėga, kurią Dievo Sūnus teikia kiekvienam žmogui. Apskritai žmoguje glūdi didi dvasinė jėga. Jis...
Kas toji Voruta?
Vorutos pilies rekonstrukcija. Pagal Gintautą Zabielą, archit. Vidmantas Kavaliauskas Prof. Zigmas ZINKEVIČIUS Ipatijaus kronikoje kalbant apie 1250-1252 m. įvykius rašoma: „Tautvilas … žygiavo prieš Mindaugą. Mindaugas pasirengė, bet nusprendė su jo pulkais nesikariauti, įžengė į pilį, vadinamą Voruta“. Iš kitų istorijos šaltinių matyti, kad tada Mindaugas rėmė jo svainis ir Livonijos ordinas. Jis apsigynė nuo...
Lietuvos valstybinių ženklų kilmė ir prasmė
Mikas BALČIUS, Eugenijus IVANAUSKAS Dvigubas kryžius heraldikoje laikomas Jogailos ir Jogailaičių dinastijos herbu, o Vytis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) herbu. Vytis dabartiniu supratimu yra raitas karys, neturįs nė ženklo asmeniškumo. Bet nepamirškime, kad raitelį apibendrintu LDK simboliu galima vadinti nuo to momento, kai jis buvo pakeltas į heraldinės figūros rangą ir įrėmintas...
Pagerbtas gyvos bažnyčios statytojas
Kostas PRANAITIS Saulėtąją 2013 m. rugpjūčio 3-osios popietę, Vilniuje, greta judrios Kalvarijų-Žalgirio gatvių sankryžos prigludusiame kunigo Broniaus Laurinavičiaus skverelyje, prie paminklo šiam garsiam dvasininkui atminti, suspindo žvakelių jūra, liejosi giesmės ir patriotinės dainos, buvo dalijimasi gyvais prisiminimais apie kun.B.Laurinavičių, jo neeilinę asmenybę. Į Kunigo Broniaus Laurinavičiaus paminklo paramos fondo iniciatyva surengtas iškilmes susirinkę vilniečiai ir...
Lietuvos lenkų tautinės sąmonės vystymasis
Prof. Valerijus Čekmonas Lenkų kalbos ir lenkų tautinės sąmonės plitimas skirtingose Vilniaus krašto teritorijose vyko skirtingais būdais ir skirtingomis visuomeninėmis politinėmis sąlygomis. Kiekvieno lenkinimo etapo rezultatai žymūs iki šiol. To pasekmė – pirmiausia aiškūskalbiniai ir etnopsichologiniai Vilnijos skirtumai, be kurių būtų sunku suprasti lenkų gyvenimo Lietuvoje socialinius, kultūrinius bei politinius pasireiškimus, prognozuoti ateitį ir...
Izraelio prezidentui, Nobelio premijos laureatui Šimonui Peresui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas
„Malonu pasveikinti Jus, Izraelio Prezidentą, atvykusį į Lietuvos Jeruzalę – Vilnių, į kurį sugrįžote kaip didis litvakas ir garsus pasaulio politikas“, – hebrajų kalba pasveikino svečią Vilniaus meras Artūras Zuokas. „Kai balandį lankiausi Izraelyje, Jūs, gerbiamas Prezidente Peresai, pasakėte: „Žydams yra du pasaulyje svarbūs miestai: Jeruzalė Izraelyje ir kita Jeruzalė Šiaurėje – Lietuvoje, tai yra...
Lietuvos užsienio diplomatijos vadovui Stasiui Lozoraičiui – 100
Aldona Gaigalaitė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai daugiau nei 20 metų vadovavo 11 iškilių asmenybių, istorikų, teisininkų, kunigų. Daugiau kaip 4 metus bręstančio naujo pasaulinio karo sąlygomis užsienio reikalų ministrų 1934 06 12 – 1938 12 05 dirbo Stasys Lozoraitis. Antrasis pasaulinis karas, Lietuvos okupacijos lėmė, kad S. Lozoraitis, jaunas ir energingas politikas, buvo paskirtas...
Lydos lietuviai: Artimas ir tolimas kelias namo
Lydos lietuvių bendruomenės viešnagė Lietuvoje Lyda – lietuvių etninių žemių miestas įkurtas XII a. pabaigoje, kuriame kunigaikštis Gediminas XIV a. viduryje pastatė mūrinę gardinio tipo gynybinę pilį. Pastaroji yra toliau restauruojama ir joje veikia įkurdintas muziejus, vyksta kultūriniai renginiai. Iš Lydos į Trakus šią vasarą atvyko malonių svečių. Miestą aplankė ir į gimtinę paviešėti užsuko...
Pristatomas albumas „Trakai. Praeities veidai“
Rugpjūčio 2 d. (penktadienį) 15 val. Užutrakio dvaro sodybos rūmuose įvyks albumo ir parodos „Trakai. Praeities veidai“ pristatymas.Minint žymaus karaimų mokslininko, dvasinio vadovo, hachano Hadži Seraja Šapšalo (1873–1961) 140-ąsias gimimo metines Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija išleido karaimų portretinių nuotraukų albumą ir rengia parodą. Albumą ir parodą „Trakai. Praeities veidai“ sudaro Hadži Seraja Šapšalo ir...