Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu...
2011
Įrašas
Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?
Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas Pranešimas skaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilnius, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie...
Įrašas
Lenkijos lietuvių demaršas
Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja kalba...
Įrašas
V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų
Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...
Įrašas
Kodėl lietuviai šipina lenkus?
Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...
Įrašas
Pokalbis su arkiv. S. Tamkevičiumi. Nevykusios ateizmo pamokos, KGB pinklės ir Apvaizdos galia
Viliamės, jog jau įpratote ir laukiate kiekvieną penktadienį skelbiamos Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos. Šįsyk ją galite rasti tik rubrikoje „Prisikėlimo kelionė“. Na, o „Sankirtose“ siūlome pokalbį su arkivyskupu, kuris nuskambėjo Lietuvos radijo laidoje „Forumas“. S. Tamkevičių kalbino laidos vedėjas Virginijus Savukynas. Nors ši laida buvo transliuojama dar rugpjūčio mėnesį, neabejojame, kad pokalbis ne mažiau...
Įrašas
Žurnalo „Trimitas“ (1920–1940) dzūkiška kronika
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Žinutė apie 1920 02 03. Lenkai 8 – 9 varstų ilgumo grandine puolė Alovę ir Taknėnus ties Alytum. Sutikę tvirtą mūsų pasipriešinimą, paliko 2 nukautais ir pasitraukė //1920. Pirmieji m. (Spalio 6) Nr. 1. P. 21. Alytus. Antai, eina mūsų šauliai keliu. Pakelėje sėdi pikta boba. Klausias jos kelio. Boba atšauna: „Ja,...
Įrašas
A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?
Anatolijus LAPINSKAS Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“. Tas streikas...
Įrašas
Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų
Šarūnas ČERNIAUSKAS Lenkijos Punsko valsčiui vadovaujantys lietuviai atsisako dvikalbių lentelių su vietovių pavadinimais lietuvių kalba. Anot jų, toks sprendimas priimtas dėl dviejų motyvų. Visų pirma, tautiečius gąsdina prieš lietuvius nukreipti išpuoliai. Visų antra, jie nenori būti painiojami į konfliktą tarp Varšuvos ir Vilniaus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Šią savaitę lentelės su lietuviškais užrašais,...
Įrašas
Mokytojas Kazys Klimavičius ir jo biblioteka
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Kazys Klimavičius gimė 1886 m. spalio 18 d. Krokininkų kaime, Krokialaukio valsčiuje, Kalvarijos apskrityje (dabar Alytaus rajonas) valstiečių šeimoje. Šiam vaikui teko varginga vaikystė. Teko dirbti praktikantu Simno pašte. Pasitobulinęs 1906 m. įgijo VI kategorijos paštininko – telegrafininko specialybę ir buvo paskirtas dirbti į Račkus Augustavo gubernijoje. Kazys Klimavičius, dar mokydamasis paštininko...
Įrašas
Apie Aukštadvario 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją
Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, ekspedicijos Aukštadvaryje vadovė, Vilnius Šiemet – 2011 m. liepos 18-24 dienomis – Aukštadvaryje (Trakų r.) vyko pakartotinė „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos ekspedicija. Iš viso dalyvavo 30 žmonių – įvairių sričių specialistai, iš jų 15 – atvykę iš Vilniaus, Kauno. Atvykusieji ekspedicijos dalyviai buvo geranoriškai apgyvendinti Aukštadvario žemės ūkio mokyklos bendrabutyje – dėkingi...
Įrašas
Lenkijos valdžia nutraukė lietuviškų laidų transliaciją
Nuo pirmadienio, 2011 m. rugsėjo 5 dienos, Lenkijos Balstogės televizija nutraukė lietuviškų laidų („Lietuviškos panoramos“) transliavimą. Protestuodami prieš tokį sprendimą Lenkijos lietuviai, rugpjūčio 18 dieną išsiuntė raštą Lenkijos radiofonijos ir televizijos tarybos pirmininkui Janui Dvorakui (Jan Dworak). Raštą pasirašiusieji Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių etninės...
Įrašas
Kunigas dr. Eugenijus Gerulis
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Yra asmenų, kurie savo gyvenimu ir darbais yra praturtinę mokslo, meno, religijos ar kurias kitas sritis. Jų veiklos vaisiais džiaugiasi, naudojasi ne tik savoji tauta, bet ir kiti. Vienas iš jų – žurnalistas, psichologas, sportininkas, visuomenininkas, mąstytojas, patriotas, teologijos daktaras, evangelikų reformatų kunigas dr. Eugenijus Gerulis. Eugenijus Gerulis (Lietuvoje – Eugenijus...
Įrašas
Mažosios Lietuvos pamarių tautosaka
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...
Įrašas
Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 metais pasirodė Lietuvos istorijos instituto vyresn. moksl. bendradarbės, hum. m. dr. Reginos Laukaitytės monografija* „Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Kadangi leidinio tiražas tik 500 egzempliorių, platesniam skaitytojų ratui pateikiu kai kurių temų santrauką–apžvalgą. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs Lietuvos krikščionių Bažnyčių veiklos 1941–1944 m. aspektai. Dėmesio centre, suprantama, yra Katalikų Bažnyčia,...
Įrašas
Prisimintas Žalio Velnio šimtmetis
Julius NORKEVIČIUS, Vilnius Tėvynės pažinimo draugijos Vilniaus skyrius organizavo išvyką į Žaslių kraštą, kuri skirta Didžiosios Kovos apygardos vado bei kitoms šio krašto sukaktuvėms paminėti. Išvykos pradinis taškas – prie šiandien nebeveikiančios, todėl gerokai apleistos Kaugonių geležinkelio stotelės pastato. Šalia bėgių, kuriais su trumpomis pertraukėlėmis tai viena, tai kita kryptimi dunda traukiniai, ant kalvelės kuklus...
Įrašas
Kas tebebijo 1941 metų birželio sukilimo dvasios?
Įpusėjo jubiliejiniai septyniasdešimtieji metai nuo vieno svarbiausių naujausiųjų laikų mūsų istorijos įvykių – 1941 m. Birželio sukilimo. Tuometė Laisvės sąjūdžio prieš okupantus mintis nenuslopo iki pat 1990 m. Kovo 11-osios, kai Tauta vėl atgavo valstybingumą. Anuomet daug kur spontaniškai prasidėjęs pilietinės visuomenės veikimas, buvo atsakas pasaulį pasidalyti sumasčiusiems totalitarizmams ir su jais kolaboravusiems. Tad suprantama:...
Įrašas
T. Baranauskas. Istorinė tiesa – ne visiems lygiai maloni
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...
Įrašas
Semeliškės Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose
Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus....
Įrašas
Bibliofilo Sigito Baliuko rinkiniai
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Buvęs prokuratūros darbuotojas jau daugiau kaip 40 metų domisi bibliofilija. Kaip teisininkas domisi teisės istorijos veikalais. Kitos jo bibliofilinio rinkinio temos – politika ir karo meno leidiniai bei visuotinė istorija. Tada, kai pradėjo kolekcionuoti, už tokius spaudinius nebūtų per daug pagirtas. Labiausiai vertina tarpukario ir kitus senuosius leidinius, vengia šiuolaikinių naujai perleistų knygų....
Įrašas
Paminklas Klaipėdos krašto etnografiniams kaimams
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Mažosios Lietuvos mylėtojus pasiekė nauja puikios poligrafinės kultūros Martyno Purvino knyga *„Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Jos autorių pristato „Vorutos“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius. Tai žinomas architektas lietuvininkas Martynas Purvinas (g. 1947 m.), humanitarinių mokslų daktaras, docentas. Nuo 1987 m. KTU Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas. Nuo 1972 m....
Įrašas
Kunigo Edvardo Kraujalio 80 vasarų
Monika RYBELIENĖ, Molėtai „Tiesos ir laisvės per daug nebūna, tik laisvė be pareigos pavojinga, o be istorinės tiesos – akla“, – kadaise, prieš kelis šimtmečius, pasakė vienas iš žymių filosofų, tačiau ir šiais laikais ši mintis kartojama daugelio šviesuolių. Šviesos, o ypač dvasinės, šiais laikais labai stinga. Atrodytų, kas daugiau, jei ne kunigai, gali ją...
Įrašas
Kunigo Prano Bieliausko primicijų šimtmetis
2011 metų birželio 24 d., sukako 100 metų, kai vienas įžymiausių Vilniaus krašto kunigų Pranas Bieliauskas (1911 m. birželio 24 d.) laikė savo pirmąsias šv. Mišias (primicijas), Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje. Vorutos skaitytojams jau nebereikia pristatyti kunigo P. Bieliausko – apie jį esame daug kartų rašę, ir ne tik rašę. 2004...
Įrašas
Fenriras, arba ką byloja ežero dugno lobis apie galindus ir gotus
Algirdas PATACKAS, Kaunas Neseniai lrytas.lt, pasiremdamas Lenkijos spauda, paskelbė sensacingą informaciją apie Prūsijos Galindijoje, dabartinės Lenkijos Mozūrijoje, prie Nidajno ežero rastą lobį, įvardintą kaip „baltų genties galindų kario kapas“ [1]. Kodėl ši žinia yra sensacinga? Ogi todėl, kad keičia mūsų sampratą apie baltų ryšius su visa to meto Europos pagoniškaja oikumena, praplėsdamas juos vakarų kryptimi...
Įrašas
Smetoninės
2011 m. rugpjūčio 14 d. vyks Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 138-ojo gimtadienio paminėjimas. 12.30 val. – Šv. Mišios Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Lėne, Taujėnų seniūnijoje. Po jų koncertuos dainininkė Rasa Juzukonytė (sopranas). 14 val. – A. Smetonos gimtadienio paminėjimas Prezidento tėviškėje Užulėnyje. Apsilankymas Užugirio krašto muziejuje. 15 val. – Susipažinimas su Prezidento A. Smetonos Užugirio...
Įrašas
Apie pavardžių rašymą lenkiškomis raidėmis
Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Reikalavimas rašyti lenkiškomis raidėmis aplenkintas lietuviškas Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardes yra nekorektiškas, siekiantis polonizacinių tikslų – galutinai nutautinti buvusią okupuotą Lietuvos dalį. Prisiminkime carinės Rusijos draudimą vartoti įprastines lietuvių raides, keisti jas rusiškomis. Tada carinis valstybės sekretorius N. Miliutinas rašė generalgubernatoriui M. Muravjovui: „Ką pradėjo kardas, tai dabar...
Įrašas
Horizonte – nykstančios protėvių pilys ir dvarai
Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas. Ką apie šią programą mano Lietuvos paminklosaugininkai visuomenininkai? Ar, įgyvendinus ją, istorijos paminklai džiugins širdį? O gal ir čia, kaip kitur...
Įrašas
Vargo pelė įamžinta bronzoje
Gražina MARECKAITĖ, Vilnius 2011 m. birželio pabaigos dienomis, kai Lietuva, Lenkija ir Vilniaus universitetas rengėsi švęsti Nobelio premijos laureato rašytojo Česlovo Milošo šimtąsias gimimo metines, kai šia proga įžymiajam rašytojui, universiteto auklėtiniui Alma Mater sienoje buvo atidengta atminimo lenta, kitame, nuošalesniame kiemelyje virš vartų arkos tyliai atsirado kito Vilniaus universiteto augintinio – Simono Daukanto, Adomo...
Įrašas
Vilniaus tvirtovės griūtis
Aras LUKŠAS 1944 metų liepos vidurys – svarbus mūsų krašte vykusių sovietų ir vokiečių karo veiksmų epizodas. Liepos 13-ąją Gedimino bokšte vėl buvo iškelta raudona sovietų vėliava, o vokiečių radijo komunikatas paskelbė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė palikta priešui. Kone savaitę trukusi Vilniaus šturmo operacija šiandien prisimenama ir vertinama labai prieštaringai, o kartais – tiesiog...
Įrašas
Vilniaus rajono savivaldybė pagerbė karo nusikaltimus Lietuvoje vykdžiusios lenkų Armijos krajovos atminimą
2011 m. liepos 13 d. Kriaučiūnuose Vilniaus rajono savivaldybė kartu su lenkų sąjunga pagerbė karo nusikaltimus įvykdžiusios Armijos krajovos (AK) atminimą, kuri prieš 67 metus bandė okupuoti ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis prie paminklo Armijai krajovai, kuris yra Vilniaus rajone netoli Karveliškių kapinių. Šaltinis: Savaitraštis „Tygodnik Wilenszcyzny“ 2011 m., liepa, 6-13 d.,...
- Ankstesnis
- 1
- 2
- 3
- …
- 6
- Kitas