2011 rugsėjo

Įrašas

Ar girdė Vytautas žirgą Juodojoje jūroje?

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Lietuvos istorijos ir žirgų mylėtojus pasiekė puikios poligrafinės kultūros Gintaro Kaltenio knyga *„Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, kurioje net 128 spalvotos iliustracijos (dizainas ir žemėlapiai – Tautvydas Kaltenis). Tai 2010-ųjų – jubiliejinių Žalgirio mūšio atminimo metų – raitelių žygio „2000 km istorijos“, simboliškai pakartojusio Vytauto Didžiojo maršrutą iš Trakų...

Įrašas

Marija Remienė – JAV lietuvių kultūros baruose

Jurgita BRASIŪNAITĖ, Vilnius Vilniaus paveikslų galerijoje pristatyta JAV lietuvių kultūrininkės ir meno mecenatės, Valstybinės J. Basanavičiaus premijos laureatės Marijos Remienės knyga „JAV lietuvių kultūros keliuose“. 2011 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje vyko Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių visuomenininkės Marijos Remienės knygos „JAV lietuvių kultūros keliuose“ (Vilnius, 2001, 608 p.) pristatymas. Tai...

Įrašas

Ringaudų seniūnijoje užaugintas milžiniškas moliūgas

Virbališkių kaime, Ringaudų seniūnijoje, Daivos ir Virginijaus Poderių šeimyna užaugino įspūdingo dydžio moliūgą. Pasvėrus ir išmatavus šią daržo gėrybę paaiškėjo, jog ji sveria daugiau kaip 90 kg, moliūgo apimtis – 2 m 10 cm. „Jokių specialių priemonių augindami šį moliūgą nesiėmėme – tik rudenį patręšėme žemę. Moliūgus šiemet auginome pirmą kartą ir buvome labai maloniai...

Įrašas

Lenkai paniekino švietimo ekspertų išvadas

Nenorintys, kad jaunoji Lietuvos lenkų karta mokėtų valstybinę kalbą, politikai paniekino net abiejų šalių švietimo ekspertų išvadas. Nors šie pripažino, kad Švietimo įstatymo pataisos nėra diskriminacinės, dviejų tautų nesantaikos kurstytojams tai ne priežastis liautis kaitinus aistras. Jau antrą protesto akciją suorganizavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai tikriausiai pamiršo pasidomėti, kokias išvadas padarė neseniai posėdžiavę abiejų...

Įrašas

Eišiškių žemės pažiba – Stanislovas Rapolionis

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Stanislovas Rapolionis (lot. Rapagelanus arba Stanislaus Lituanus, apie 1485–1500 netoli Eišiškių–1545 05 13 Karaliaučiuje) – vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, tikriausiai buvęs Vilniaus pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Kilęs iš smulkių grynai lietuviško Eišiškių valsčiaus neturtingų bajorų, kurie neturėjo valdinių, savo buitimi ir turtu nesiskyrę nuo valstiečių, buvo neeilinio...

Įrašas

Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė

Žemyna MIŠKINYTĖ, Edmundas GIRSKIS,Vilnius Į planuotą penkių tūkstančių Lietuvos lenkų mitingą 2011 m. rugsėjo 23 d. ir vėl susirinko tik apie 2 000 autobusais iš Vilniaus rajono atvežtų mokinių bei pavienių šeimų su vaikais. Atvykę dalyviai organizatorių buvo palydėti į „stop“ juosta aptvertą žolyno teritoriją už Seimo mašinų stovėjimo aikštelės. Organizatoriai taip pat išdalijo plakatus susirinkusiems mokiniams,...

Įrašas

„Kai vėl jums Punske pakabins dvikalbes lenteles…“

Petras MAKSIMAVIČIUS Lenkijos valstybinės televizijos Balstogės skyrius priėmė sprendimą, kad vėl bus rengiamos lietuviškos televizijos laidos. Priminkime, kad nuo šių metų sausio daugelis Suvalkijoje gyvenančių lietuvių šių laidų nematė, kadangi pakeitus jų transliavimo būdą siunčiamas signalas buvo per silpnas. Tuomet Lenkijos televizijos Balstogės skyriaus vadovai nusprendė žengti dar vieną žingsnį į priekį – nuo 2011...

Įrašas

L. N. Rasimas. Lenkų klausimas: tiesiog netvarka

Teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Liudvikas Narcizas RASIMAS Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius – taip parašyta Konstitucijos 10 straipsnyje, kurį galima pakeisti tik visuotiniu Tautos referendumu. Bet kokį norą ar veiksmus pažeisti šią nuostatą, turi ginti valstybės jurisdikcija. Suprasdami, kad teisine prasme (taip pat ir tarptautinėje teisėje), sutikimas ar...

Įrašas

Netekome pasaulinio garso baltisto

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Naktį iš 2011 m. rugsėjo 15 į 16 d. eidamas 75-uosius metus mirė labai daug nusipelnęs lituanistikai ir baltistikai mokslininkas, žymus dialektologas ir kalbos istorikas, nemaža nuveikęs lietuvių ir bendrosios fonologijos srityse, visame pasaulyje aukštai vertinamas baltistas Vilniaus universiteto profesorius Aleksas Stanislovas Girdenis. Jis gimė 1936 m. (enciklopedijose nurodomi 1937 m....

Įrašas

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?

Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...

Įrašas

Kas buvo vandalai?

Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų (1). Manau, kad tai netiesa, kadangi užkariautojai ir plėšikai turto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai jie grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o...

Įrašas

Lietuvos švietimo ministro vizitas

2011 m. rugsėjo 27 d., antradienį, Punsko ir Seinų krašte lankysis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Gintaras Steponavičius. Jis padės gėlių prie lietuvių savanorių kapų Berznyko kapinėse, susitiks su Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos bendruomene. Apie 10.30 val. Lietuvos Respublikos konsulate ministras susitiks su LR konsulu Seinuose Liudviku Milašiumi, Seinų apskrities vadovais bei lietuviškų organizacijų atstovais. Važiuodamas...

Įrašas

Lenkai ir kiti tautinių mažumų atstovai mitingavo prie Seimo, moksleiviai pamažu traukėsi

Šarūnas ČERNIAUSKAS 2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienį, lenkų organizacijos rinkosi į didžiulį mitingą prie Seimo. Renginį, kuriame galėjo dalyvauti iki 5,3 tūkst. žmonių, stebėjo gausios policijos pareigūnų pajėgos. Šiuo mitingu tautinės mažumos reiškia nepasitenkinimą Švietimo įstatymo nuostatomis. Renginio organizatoriai reikalavo visų dalykų tautinių mažumų mokyklose dėstymo gimtąja kalba, lietuvių gimtosios ir valstybinės kalbos egzamino...

Įrašas

„Tvarka ir teisingumas“ reikalauja išsaugoti lietuvišką mokyklą

Tomas ČYVAS 2011 m. rugsėjo 23-čiąją partija „Tvarka ir teisingumas“ prie Vilniaus rajono savivaldybės surengė mitingą už lietuviškos mokyklos Veriškėse išsaugojimą. „Sukvietėme visus, kas neabejingi švietimo problemoms, kylančioms tuose rajonuose, kuriuose gyvena įvairių tautybių žmonės. Kreipiamės į Vilniaus rajono valdžią prašydami susilaikyti nuo tokių veiksmų, apie kuriuos girdime. Kai žmonės į darbą priimami arba nepriimami,...

Įrašas

Seimo nario Gintaro Songailos viešas pareiškimas: dėl įvairių šios dienos akcijų

Seimo nario Gintaro Songailos viešas pareiškimas Dėl įvairių šios dienos akcijų (Lenkų) Rinkimų akcijos organizuojamas beatodairiškas puolimas prieš Lietuvos įstatymus 2011 m. rugsėjo 23 dieną vainikuojamas prie Lietuvos Respublikos Seimo. Į šią akciją aktyviai kvietė internetiniai portalai, veikiantys iš Rusijos (regnum.ru ir kiti). Melagingas akcijos turinys ir veikimo būdai dar kartą atskleidžia, jog mėginama stiprinti...

Įrašas

Punsko įvykiai sutelkė Lenkijos tautines mažumas

LR Seimo narys Jonas LIESYS, Vilnius Lietuvos Respublikos konsulo Lenkijos Respublikoje Liudviko Milašiaus kvietimu, 2011 m. rugpjūčio 29 d. kartu su Seimo nariu Vytautu Krupuvesu buvau nuvykęs į Seinus ir Punską. Šią išvyką paskatino tai, jog š. m. rugpjūčio 21–22 d. Punsko valsčiuje keturiolikoje vietovių dažais buvo apipaišytos lietuvių kalba parašytos vietovardžių lentelės bei paminklinis...

Įrašas

1922-aisiais Vasario 16-ąją gimęs…

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Vytauto Didžiojo universiteto istorija Lietuvos universitetui kitąmet sukanka 90 metų! Kaip tik Vasario 16-ąją! Kuriam universitetui? Na, žinoma, pirmiausia – VDU, Vytauto metais pelniusiam šį kunigaikštišką vardą, bet 1922-aisiais užgimusiam (išsirutuliojusiam iš porą metų veikusių Aukštųjų Kursų, tarsi privačios aukštosios mokyklos) tiesiog kaip Lietuvos universitetas – juk buvo vienintelis, vienatinis, lauktasis, svajotasis,...

Įrašas

Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu...

Įrašas

Tik nereikia platinti makaronų

Vytautas LANDSBERGIS Lietuvos lenkų veikėjai, stengdamiesi save ir dar ką nors įtikinti, kad jų protėviai gyvenę Lietuvoje jau prieš tūkstantį metų (istoriko W. Tomaszewskio teiginys) ir, populiariai šnekant, „nuo dziado-pradziado“, laužiasi į atviras duris. Tikrai, daugybės jų pavardės tai patvirtina. Pavardžių lietuviška kilmė, pavyzdžiui, Narvoišas, Talmontas, nepaneigia fakto, kad dabar jie – lenkai, jeigu to...

Įrašas

Lenkai nėra pavojingesni už žemaičius

Į Lietuvos televizijos laidos „Įžvalgos“ vedėjo Virginijaus Savukyno klausimus atsakinėja Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas. Jūs daug metų tyrinėjate etninius santykius. Kodėl paaštrėjo santykiai su Lietuvos lenkais, o ne, pavyzdžiui, Lietuvos rusais ar kitomis etninėmis grupėmis? Turbūt nebūtų visai teisinga pasakyti, kad tie santykiai pastaruoju metu ypatingai paaštrėjo. Tiksliau būtų įvardinti problemą, kuri nebuvo sprendžiama...

Įrašas

Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?

Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas Pranešimas skaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilnius, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie...

Įrašas

Lenkijos lietuvių demaršas

Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja kalba...

Įrašas

V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų

Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...

Įrašas

Kodėl lietuviai šipina lenkus?

Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...

Įrašas

Kas dar turėtų atsitikti?

Prof. Romualdas OZOLAS, Vilnius Kas dar turėtų atsitikti, kad Lietuva pagaliau suprastų, ką pasakė Lenkija? Suprastų visa Lietuva, bet visų pirma Lietuvos valdžia. Apie svarbiausią tautinės nesantaikos kurstytoją Lietuvoje, Lenkų rinkimų akcijos vadovą Valdemarą Tomaševskį lenkai nėra pasakę nė vieno oficialaus sakinio, o ką tai reiškia politiškai, aiškinti nereikia – V. Tomaševskis šiandien yra neformalus...

Įrašas

Pokalbis su arkiv. S. Tamkevičiumi. Nevykusios ateizmo pamokos, KGB pinklės ir Apvaizdos galia

Viliamės, jog jau įpratote ir laukiate kiekvieną penktadienį skelbiamos Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos. Šįsyk ją galite rasti tik rubrikoje „Prisikėlimo kelionė“. Na, o „Sankirtose“ siūlome pokalbį su arkivyskupu, kuris nuskambėjo Lietuvos radijo laidoje „Forumas“. S. Tamkevičių kalbino laidos vedėjas Virginijus Savukynas. Nors ši laida buvo transliuojama dar rugpjūčio mėnesį, neabejojame, kad pokalbis ne mažiau...

Įrašas

Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė: nenorime būti politinio žaidimo įrankiu

Lenkijos lietuviai ir toliau demonstruoja nusiteikimą atsisakyti lietuviškų užrašų. Tokią valią jie aiškina nenoru veltis į konfliktą tarp Vilniaus ir Varšuvos, rašo Punskas.pl. „Lentučių pakabinimas buvo tam tikras politinis sprendimas, kuriame mes, Lenkijos lietuviai, tapome politinio žaidimo objektu, – Punskas.pl cituojama Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė. – Į mus nežiūrima kaip į partnerį,...

Įrašas

Ar padėtis drastiškai pablogėjo?

Ar tikrai lenkų švietimo padėtis pastaruoju metu taip drastiškai pablogėjo? – rašo delfi.lt portale (http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/alapinskas-jeigu-lenku-svietimo-padetis-lietuvoje-geriausia-pasaulyje-tai-kuriems-galams-tie-streikai.d?id=49517964) Anatolijus Lapinskas. „Negi iki dabartinio įstatymo lenkų švietimui buvo rojus, o pragaras atsivėrė tik šiemet? A. Lapinsko nuomone, Lietuvos lenkų veikėjai per visą Lietuvos nepriklausomybės laiką nuolat trimituodavo dėl „tragiškos“ jų švietimo padėties. Antai, 1992 m. jie skundėsi į Lietuvą atvykusiai...

Įrašas

Žurnalo „Trimitas“ (1920–1940) dzūkiška kronika

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Žinutė apie 1920 02 03. Lenkai 8 – 9 varstų ilgumo grandine puolė Alovę ir Taknėnus ties Alytum. Sutikę tvirtą mūsų pasipriešinimą, paliko 2 nukautais ir pasitraukė //1920. Pirmieji m. (Spalio 6) Nr. 1. P. 21. Alytus. Antai, eina mūsų šauliai keliu. Pakelėje sėdi pikta boba. Klausias jos kelio. Boba atšauna: „Ja,...

Įrašas

A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?

Anatolijus LAPINSKAS Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“. Tas streikas...