Įrašas

Įvykiai ir žmonės tokie, kokius juos matė Mykolas Riomeris

Rimantas JOKIMAITIS, Vilnius Lietuvoje gerai žinomas Mykolo Riomerio (Römer) vardas. Tiesa, sovietmečiu jo pavardė kažkodėl buvo rašoma Rėmeris (žr. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir kt.), o dabar dažnai – Romeris. Šiame tekste Römerį vadinsime Riomeriu, nes vokiška „ö“ lietuviškai skamba „io“. Išgirdęs sakant Riomeris, Mykolas Römeris suprastų, kad kalbame apie jį, o dėl Rėmerio ar dėl...

Įrašas

Mirė aukščiausias Lietuvos karaimų dvasininkas

Šeštadienį, 2011 m. gruodžio 24 d., mirė aukščiausias Lietuvos karaimų dvasininkas hachanas Markas Lavrinovičius. Tai DELFI patvirtino Lietuvos karaimų religinė bendruomenė. Mirties priežastis nenurodoma. Pranešama, kad 73-ejų dvasininko karsto išnešimas numatytas sekmadienį, gruodžio 25-ąją, 14 val. Jis bus laidojamas Trakų karaimų kapinėse. DELFI primena, kad M. Lavrinovičius aukščiausiu Lietuvos karaimų dvasininku tapo 2009 m. Jis...

Įrašas

Atsiminimai apie poetą Justiną Marcinkevičių: jo asmenybės dvilypumas

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Mes susipažinome apie 1950 m., kai a. a. Justinas Marcinkevičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos, o aš, tik ką baigęs tas studijas, buvau paliktas Universitete dėstyti. Jis už mane buvo 5 metais jaunesnis. Skaičiau lietuvių dialektologijos, istorinės gramatikos ir kitas kalbines disciplinas. Savo studentus gerai pažinojau. Studijos...

Įrašas

Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją

Vytautas VISOCKAS, Vilnius 2011 m. spalio 13 d. dalyvavau Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusiame pirmame renginyje iš ciklo „Atminties kultūrų dialogas ULB erdvėje“. Gruodžio 15 d. ten pat įvyko penktas renginys: „Vilniaus okupacija“ ir „Rytų kresai“ – dviejų kultūrinių kategorijų reikšmė regiono visuomenėms“. Iš pirmo dialogo žinojau, ko bus siekiama: „<…> neutralizuoti funkcionuojančius nacionalistinius praeities...

2012 metų Trakų bažnyčios kalendorius
Įrašas

2012 metų Trakų bažnyčios kalendorius

Stebuklingojo Trakų Dievo Motinos paveikslo sekiniai naujajame bažnyčios kalendoriuje VšĮ „Vorutos“ fondas dviem kalbom (lietuvių ir lenkų) išleido 2012 metų Trakų bažnyčios kalendorių. Svarbiausią vietą jame – viršelyje užima Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas su aptaisais. Kalendoriuje taip pat išspausdintos šio Trakų Marijos paveikslo sekiniai, esantys Vilniaus Aušros vartų, Želvos,...

Įrašas

Pražuvęs „Auszros“ archyvas prisikėlė naujam gyvenimui

Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius 2011 m. gruodžio 6 d. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje įvyko knygos „Auszros“ archyvas: Martyno Jankaus rinkinys“ * (sudarytojai ir parengėjai: prof. habil. dr. Domas Kaunas ir Audronė Matijošienė) sutiktuvės bei diskusija dėl šaltiniotyrinių darbų rengimo būklės ir perspektyvų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius hum. m. dr. Sigitas Narbutas, pradėjęs...

Įrašas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių savanoriškas valstybės gynimas XVII a. vidurio okupacijos sąlygomis*

Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos valstybinė savimonė per XVII a. 20-metį karą išryškėjo ne kartą, ir yra analizuota A. Šapokos, K. Avižonio, A. Tylos, G. Saganovičiaus, A. Kotliarčuko darbuose. Tyrinėtojai apžvelgė Lietuvos Statute reglamentuotos visuotinio šaukimo prievolės ir jos tradicijos reikšmę valstybės gynybai ir priešo okupuotų teritorijų išlaisvinimui. Pranešėjas...

Įrašas

Pasėta lietuvybė augina vaisius Šalčininkų krašte

Vidmantas ŽILIUS, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmanto Žiliaus pasisakymas, nuskambėjęs 2011 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti. Praėjo 20 metų, kai buvo sukurta Valstybinė komisija Rytų Lietuvos problemoms nagrinėti, iškilus didelė grėsmei Lietuvos valstybei. Iš šio laiko nuotolio...

Įrašas

Žurnalistas Vilius Užtupas – ginant jo autorystę

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Asmeniškai pažinojau mažiausios lietuviškos knygos leidėją, humanitarinių mokslų daktarą Vilių Užtupą (1927 03 31–2008 08 29). Ir ne todėl, kad jis kilęs iš Kupiškio valsčiaus (netoli Kupiškio esančiame Skapiškyje ir aš praleidau vaikystę kan. Nikodemo Kasperiūno globoje) – ilgą laiką teko dirbti tame pačiame Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Tik aš tada...

Įrašas

Signataras Bronislovas Lubys (1938 10 08 – 2011 10 23)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos veiklos laikotarpyje po 1990 m. Kovo 11-osios, Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo pagrindų ir politine, ir ekonomine prasmėmis laikmečiu, ilgam – visam gyvenimui – įsiminiau man brangias, neįkainojamą reikšmę turėjusias asmenybes. Tai – ekonomistas, revoliucionierius Kazimieras Antanavičius, ekonomistas pragmatikas akademikas Eduardas Vilkas, Jo Ekscelencija A. A. Algirdas Mykolas Brazauskas ir nelauktai netikėtai Anapilin...

Įrašas

Arkivyskupas Julijonas Steponavičius

Vyskupo Juozo Tunaičio pamokslas, pasakytas Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje, 2011 m. spalio 16 d., minint arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-ąsias gimimo metines. Mieli Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiai, mieli broliai kunigai ir visi čia susirinkusieji. Norime prisiminti, pagerbti, Dievo gailestingumui pavesti didį Lietuvos vyrą, Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kurio šiandien švenčiame šimtąsias gimimo metines. Šie metai talpina dar...

Įrašas

Kaip gyvensime dar po dvidešimties?

Jonas UŽURKA Šiandien, vis aršiau įsiplieskiant diskusijoms apie lenkų tautines mažumas, vis aktyviau ir akiplėšiškiau veikiant Vilniaus, Šalčininkų rajonuose įvairioms vadinamosioms lenkų ar kitokioms partinėms akcijoms, aš netyčia prisiminiau 1990-1991 metus, padėtį šame krašte, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Tuo metu aš dirbau naujai įkurtame LR Krašto apsaugos departamente (KAD), buvau Vilniaus apskrities KAD štabo viršininkas, todėl...

Įrašas

Lenkijos politikų 1 000 zlotų pakiša

Gediminas VAGNORIUS Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl...

Įrašas

R. Sakalauskaitė. Monsinjoras K. Vasiliauskas – kunigas lyg versmė

Ramunė SAKALAUSKAITĖ Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane.“ Šie žodžiai iš Biblijos (Mt 25, 31–40) primena tautos mylimą monsinjorą Kazimierą Vasiliauską. 2011 m. spalio 14 dieną sukako 10 metų...

Įrašas

Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas

Neseniai Lietuvos knygynuose pasirodė istoriko Algimanto Liekio dviejų tomų monografija „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (beveik 1 000 p. apimties) ir savotiška tuos veikalus apibendrinantis leidinys – „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga (iki 1939 m.)“ (76 p.). Tose knygose – bene pirmąjį kartą istoriografijoje – į lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos istoriją žvelgiama pro lietuvybės,...

Įrašas

Suvalkų sutartis

1920 spalio 7 d. Suvalkuose pasirašytos Letuvos ir Lenkijos sutarties vadinamos Suvalkų sutartimi 91-ųjų metinių proga skelbiame pernai šios sutarties 90-mečio proga savaitraštyje „Voruta“ spausdintą istoriko prof. habil. dr. Antano Tylos rašinį „Prieš 90 metų pasirašyta Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas“. 1918 m. atkurta Lietuvos valstybė pergyveno kelias šiurpias invazijas, kurios buvo panašios tuo, kad...

Įrašas

Paminėtos lenkų nužudyto Lietuvos pasieniečio J. Kybarto 80-osios žūties metinės

2011 m. spalio 4 d. Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaime ir Vievio miestelio kapinėse buvo pagerbtas 1931 m. spalio 4 d. tarnybos vietoje nužudyto pasienio policijos Trakų baro pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas. Lenkų pasieniečiai jį nužudė 1931 m. spalio 4 d. prie administracinės linijos ties Bražuolės upeliu, dabar tai yra Elektrėnų savivaldybės Baltamiškio kaimo teritorija. Baltamiškio...

Įrašas

Lenkijoje palaidotiems lietuviams – Raudonosios armijos talkininkų „titulas“

Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...

Įrašas

Dar vienas lenkų akibrokštas Berznyke

Berznyko kapinėse, kur ilsisi amžinu miegu užmigę Lietuvos savanoriai, netikėtai, iš pasalų buvo smogtas Lietuvai ir lietuviams dar vienas įžūlus antausis. 2011 m. rugsėjo 25 dieną lenkai, minėdami Nemuno mūšio 91-ąsias metines, šiose kapinėse pastatė ir pašventino kryžių ir obeliską, skirtą atseit toje vietoje palaidotiems Lietuvos kariams, kurie, anot akmens statytojų, buvo Raudonosios armijos sąjungininkai....

Įrašas

Pedagogės: už vaiko atsiėmimą iš lietuviškos mokyklos Vilniaus krašte siūloma po 1 000 zlotų

Šarūnas ČERNIAUSKAS Lenkijos valdžios sprendimas skirti lenkiškų mokyklų Lietuvoje pirmokėlių tėvams po 1 000 zlotų suglumino Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybę. Mat šie pinigai, kaip aiškėja, naudojami ir vaikų išviliojimui iš lietuviškų mokyklų. Nedidukė Veriškių mokykla dabar turi tik 23 auklėtinius: 15 ikimokyklinukų ir 8 pradinukus. Pastarųjų gretos tirpsta – vieną moksleivį tėveliai jau nusprendė...

Įrašas

Ar nuolaidos nėra lenkiška gudrybė?

Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja...

Įrašas

„Provokacija“ Maišiagaloje

2011 m. spalio 1 d. Maišiagaloje gražiai buvo paminėtas Lietuvos Didysis Kunigaikštis Algirdas (1345-1377). Bažnyčioje šv. Mišiomis, o Algirdo piliakalnio papėdėje – teatralizuotu istorinių personažų pasirodymu, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“, LDK Algirdo vidurinės mokyklos moksleivių, Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ dainomis. Grojo KASP orkestras, žvengė žirgai, pagirdyti Juodojoje...

Įrašas

Ar girdė Vytautas žirgą Juodojoje jūroje?

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Lietuvos istorijos ir žirgų mylėtojus pasiekė puikios poligrafinės kultūros Gintaro Kaltenio knyga *„Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, kurioje net 128 spalvotos iliustracijos (dizainas ir žemėlapiai – Tautvydas Kaltenis). Tai 2010-ųjų – jubiliejinių Žalgirio mūšio atminimo metų – raitelių žygio „2000 km istorijos“, simboliškai pakartojusio Vytauto Didžiojo maršrutą iš Trakų...

Įrašas

Eišiškių žemės pažiba – Stanislovas Rapolionis

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Stanislovas Rapolionis (lot. Rapagelanus arba Stanislaus Lituanus, apie 1485–1500 netoli Eišiškių–1545 05 13 Karaliaučiuje) – vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, tikriausiai buvęs Vilniaus pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Kilęs iš smulkių grynai lietuviško Eišiškių valsčiaus neturtingų bajorų, kurie neturėjo valdinių, savo buitimi ir turtu nesiskyrę nuo valstiečių, buvo neeilinio...

Įrašas

Netekome pasaulinio garso baltisto

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Naktį iš 2011 m. rugsėjo 15 į 16 d. eidamas 75-uosius metus mirė labai daug nusipelnęs lituanistikai ir baltistikai mokslininkas, žymus dialektologas ir kalbos istorikas, nemaža nuveikęs lietuvių ir bendrosios fonologijos srityse, visame pasaulyje aukštai vertinamas baltistas Vilniaus universiteto profesorius Aleksas Stanislovas Girdenis. Jis gimė 1936 m. (enciklopedijose nurodomi 1937 m....

Įrašas

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?

Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...

Įrašas

Kas buvo vandalai?

Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų (1). Manau, kad tai netiesa, kadangi užkariautojai ir plėšikai turto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai jie grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o...

Įrašas

Punsko įvykiai sutelkė Lenkijos tautines mažumas

LR Seimo narys Jonas LIESYS, Vilnius Lietuvos Respublikos konsulo Lenkijos Respublikoje Liudviko Milašiaus kvietimu, 2011 m. rugpjūčio 29 d. kartu su Seimo nariu Vytautu Krupuvesu buvau nuvykęs į Seinus ir Punską. Šią išvyką paskatino tai, jog š. m. rugpjūčio 21–22 d. Punsko valsčiuje keturiolikoje vietovių dažais buvo apipaišytos lietuvių kalba parašytos vietovardžių lentelės bei paminklinis...

Įrašas

1922-aisiais Vasario 16-ąją gimęs…

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Vytauto Didžiojo universiteto istorija Lietuvos universitetui kitąmet sukanka 90 metų! Kaip tik Vasario 16-ąją! Kuriam universitetui? Na, žinoma, pirmiausia – VDU, Vytauto metais pelniusiam šį kunigaikštišką vardą, bet 1922-aisiais užgimusiam (išsirutuliojusiam iš porą metų veikusių Aukštųjų Kursų, tarsi privačios aukštosios mokyklos) tiesiog kaip Lietuvos universitetas – juk buvo vienintelis, vienatinis, lauktasis, svajotasis,...