Kai Balstogėje leidžiamas laikraštis Współczesna" nori įspirti lietuviams, pasisamdo dropsą". Jis turi nemažą patirtį šioje srityje: kai reikia, apšmeižia Lietuvos prezidentą ar kitus politikus, kitą kartą vėl tyčiojasi iš Lenkijos lietuvių. Jau kelinti metai tęsiasi Współczesna" ir dropso" draugystė.
Ir štai vėl neseniai išlindo dropsas", – šįkart pakomentuoti Lietuvių namuose" kabantį Lietuvos administracinį žemėlapį, kurio apačioje yra nedidelis istorinis 1939 metų žemėlapėlis, kur Rytų Lietuva ir Suvalkų kraštas pažymėti kaip Lenkijos okupuotos žemės. Reikia pripažinti, kad žemėlapio leidėjai (beje, Latvijos firma) ne itin gerai susipažinę su Lietuvos istorija, nes vienodai pažymėjo ir Lenkijos okupuotą Rytų Lietuvos teritoriją, ir Suvalkų kraštą. Tad pažymėta riba yra ne valstybės siena, o geriausiu atveju Lietuvos Vyriausybės 1920 metų rugpjūčio 28 dieną pasiūlyta demarkacijos linija.
Aišku, kad nereikia kabinti žemėlapių, kurie neatitinka istorinės tiesos arba ją iškreipia.
Kažkuriame laikraštyje perskaičiau, kad Seinų Lietuvių namuose" kabo žemėlapis, kuriame Suvalkų kraštas yra valstybėlės su Vyties ženklu Lenkijos okupuota" dalis. Liguistas sumanymas, gimęs liguistoje ir ribotoje kalakuto galvelėje. Tokių sumanymų jau būta, bet jie sėkmingai autoriams išvaryti iš galvų. Kad ir 1919 metais, kai Seinų sukilėliai į keturias šalis išvaikė Suvalkų kraštą bandančią okupuoti kariauninkų kliką su geltonai žaliai raudona vėliava. Vėliau, 1920 metais, tuo pačiu tikslu Vytis susirišo su kūju, pjautuvu ir raudona žvaigžde, o 1941 metų birželį dar ir su svastika. Apie Lietuvos šaulių militarinius pasiekimus" šiandien liudija masiniai kapai Paneriuose. (…) Pagal šiuolaikinę istoriją akivaizdu, kad dabartinė Lietuva, šalia Baltarusijos ir Ukrainos, yra viena iš trijų smerktino Ribentropo-Molotovo pakto beneficiantų. Tai ne Panerių šauliai", kurie vien sugeba žudyti beginklius lenkus ir žydus, prijungė Vilniaus kraštą prie Lietuvos, bet boicai" su raudonomis žvaigždėmis ant kepurių.
Svajojo kalakutas apie sekmadienį… Ir kas iš to išėjo?" – rašo geriausias istorijos žinovas dropsas". ("Współczesna", 2003 03 21 d.)
Principinga "Współczesna" nėra vieniša Palenkės vaivadijoje. "Kurier Poranny" atėjo į pagalbą teisybės beieškant ir kreipėsi į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją bei Lietuvos Respublikos konsulatą, prašydamas pakomentuoti žemėlapį.
Noriu pabrėžti, kad abiejų valstybių ir tautų istorijoje buvo daug faktų, kuriuos po šiai dienai gyvai komentuoja lietuvių ir lenkų politikai, istorikai, mokytojai, publicistai. Tai pasakytina ir apie tarpukario laikotarpį, ir pokarį, ir šiuos laikus. Bet drąsiai galiu pasakyti, kad istorinių faktų interpretavimas yra kaip niekad anksčiau pasiekęs akademinio korektiškumo" lygį. Todėl šiandien Lietuvoje jau nieks nesipiktina lenkų spaudoje pasirodančiais straipsniais apie lenkišką Vilnių" ir Lietuvos spaudoje apie lietuviškus Seinus, – Kurier Poranny" redaktoriui rašo Lietuvos Respublikos konsulė Seinuose Aušra Černevičienė.
Kad ši nuomonė yra labai taikli, daugelį kartų patvirtino pats "Kurier Poranny" , kuris, galima sakyti, "specializuojasi" žemėlapių srityje.
Puikiai suvokiame, kad lietuvių ir lenkų santykiai nėra idealūs, – Kurier Poranny" cituoja Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atašė Joannos Wojtkowskos nuomonę. Suvokiame, kad yra daug problemų, susijusių su lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje gyvenimu. Wojtkowska teigia, kad lietuviai jau atsikrato antilenkiškų fobijų. Lėčiausiai šis procesas vyksta tarp Suvalkų krašte gyvenančių lietuvių", – rašo Kurier Poranny" (2003-03-31).
Kadangi antilenkiškumo" etiketė ypač Seinuose klijuojama yra, pvz., tiems, kurie nesutinka, kad būtų uždaromos lietuviškos mokyklos ar reikalauja kitų tautinėms mažumoms priklausančių teisių, susidomėjome, ką URM darbuotoja turėjo omenyje, kalbėdama apie Lenkijos lietuvių antilenkiškas fobijas. Paprašėme pateiti to "antilenkiškumo" pavyzdžių.
Joanna Wojtkowska aiškino nežinanti, ką parašė Współczesna", bet teigė, kad Ministerijos pareiga yra reaguoti tais atvejais, kai pažeidžiami valstybės interesai. Ji pabrėžė, kad laikraščio redaktorius neteisingai interpretavo jos mintis. Laiške "Kurier Poranny" J. Wojtkowska parašė: Reaguodama į straipsnį "Žemėlapis kelia emocijas", išspausdintą š.m. kovo 31 d. Współczesnoje", turiu pažymėti, kad pateikdama mūsų ilgesnio pokalbio fragmentus redakcija supaprastino ir pristatė šį klausimą tokiu būdu, kuris galėjo įtaigauti, kad buvo išreikšta nepalanki nuomonė apie mūsų partnerius lietuvius. Kaip Jūs žinote, ne toks buvo mano pasisakymo turinys ir tonas.
Laikraščio redaktorius Kubaszewski pripažino, kad gal ir sutrumpino Ministerijos atstovės atsakymą, bet anaiptol nesupaprastino. Priminsiu, jog kalba eina apie nedidelį popieriaus lapelį, kuris lenkams bado akis lygiai, kaip ir lietuviams bado akis žemėlapis su lenkišku Vilniumi. Tačiau pastarojo oficialiose Lenkijos kultūros įstaigose Lietuvoje nepamatysime.
– Užtat kas savaitę tokį žemėlapį galime pamatyti "Kurier Poranny", – pažymi Balstogėje studijuojantys lietuviai. – Kyla įspūdis, kad apie lietuvius ir Lietuvą galima rašyti viską. Pravardžiuoti "kalakutais" (lenkų kalboje du paskutiniai skiemenys reiškia vulgarų vyro lytinio organo pavadinimą – žm), vadinti vokiečių kolaborantais. Net romų, kurie neturi savo valstybės, taip viešai neužgauliojama, nes paprastai į tai reaguoja Žmogaus teisių įstaiga. O apie lietuvius kažkokie dropsų laikraščiai", kuriuos, beje, Palenkės vaivadijoje skaito keli šimtai tūkstančių žmonių, gali rašyti viską, ir nėra jokių pasekmių.
Lenkijos lietuvių leidinys "Aušra", 2003-04-01-15, Nr. 7
