Žygyje „Pasieniečių keliais“ Medininkuose prisimintas ir Vyties kryžiaus ordininkas Antanas Straukas

Autorius: Data: 2013-07-01, 09:44 Spausdinti

Žygyje „Pasieniečių keliais“ Medininkuose prisimintas ir Vyties kryžiaus ordininkas Antanas Straukas

Virginijus JOCYS

Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje, Šilalės rajono Laukuvos šaulių 2-asis atskirasis būrys ir kt. rajono šauliai prisistatė ir šį pėsčiųjų žygį „Pasieniečių keliais“ Medininkuose skyrė savo kraštiečio žemaičio Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvio, Vyties kryžiaus kavalieriaus, pasienio policininko Antano Strauko (1898 06 13–1941 06 23), 1941 m. birželio 23 d. žiauriai nužudyto besitraukiančios Sovietų kariuomenės specialaus dalinio Šiauduvos k. Šilalės rajone atminimui.

Kaip skelbia pėsčiųjų žygio „Pasieniečių keliais“ nuostatai, patvirtinti Pasieniečių mokyklos viršininko 2013 04 12 įsakymu Nr. 5-166:

Žygio tikslas – atminti ir pagerbti Laisvės gynimo ir didžiąsias netektis, pirmosios 1940-ųjų metų sovietinės invazijos į Lietuvą aukos, žuvusio pasienio policijos Alytaus baro Ūtos pasienio sargybos viršininko Aleksandro Barausko 73-ąsias ir kitų pasieniečių žūties metines bei įamžinti istorinių įvykių pasienyje tęstinumą.“

http://pesciujuzygiai.lt/pasienieciu-keliais/

Turbūt nedaug rasime Lietuvoje vietovių, iš kur nebūtų kilusių pasieniečių, kitų karių, kurie vienaip ar kitaip nukentėjo, ar net prarado gyvybę gindami Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą ir užtikrindami savarankiškos valstybės pilnavertį gyvavimą pradedant Nepriklausomybės kovų laikotarpiu, 1940 m. ir vėliau, jau atkūrus nepriklausomybę 1990 kovo 11 d. Todėl Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje drauge su Tauragės ap. LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės, Šilalės rajono šauliais prisimena ir kitiems primena savo kraštiečio Vyties kryžiaus kavalieriaus, pasienio policininko Antano Strauko pasiaukojamą tarnystę ir auką tėvynei Lietuvai. Čia pateikiame keletą A. Strauko biografinių duomenų apie jo tarnybą, šeimą, kaip pagarbos ir atminimo vertą pavyzdį mums visiems, ypač jaunajai kartai.

Baigiantis Pirmam pasauliniam karui 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti Lietuvos valstybę. Šią deklaruotą nepriklausomybę apgynė savanoriai ir šauktiniai kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Nepriklausomybės kovose drauge su kitais šauktiniais 1919–1920 m. kovojo ir Antanas Straukas (1898 06 13–1941 06 23).

Apie A. Strauką 2001 m. teko daugiau sužinoti iš jo dukters Laimutės (Barboros) Straukaitės, kuri parodė išsaugotus tėvelio apdovanojimus ir kitus asmeninius daiktus. Tėvelio rinkinį padovanojo LR pasieniečių muziejui (Savanorių pr. 2, Vilnius, Lt 03116), kuris šiuo metu greta kitų kolekcijų sudaro vertingiausią fondo dalį. http://www.pasienis.lt/lit/Vertingiausios_pasienieciu_muziejaus_kol/167

Antanas Straukas, Lauryno Strauko sūnus, gimė 1898 m. birželio 13 d. Gulbių k. Laukuvos valsčiuje Tauragės apskrityje. Baigė liaudies mokyklą, į karo tarnybą jį pašaukė Tauragės apskrities naujokų ėmimo komisijoja 1919 m. rugsėjo mėn. 1 d.

Tarnybą atliko artilerijos brigados 3-čiojo pulko 6-toje baterijoje. Dalyvavo nepriklausomybės kovose 1919 m. su bolševikais ir 1920 m. su lenkais. Apdovanotas Vyčio kryžiumi (1 -jo laipsnio, Nr. 1047), Nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu (liud. Nr. 20409). Užsitarnavo vyresniojo puskarininkio laipsnį.

1922 m. išleistas į atsargą, o apie 1923 m. pradėjo dirbti Klaipėdos m. policijoje. 1930 m. gavo vachmistro laipsnį. 1931 m. vedė Akviliną Stroputę, susilaukė trijų dukterų. 1934 m. perėjo į pasienio policiją, dirbo Skirvytės, o 1935 m. − Rusnės (Šilutės aps.) pasienio postuose. 1939 m. vokiečiams užėmus Klaipėdos kraštą, A.Straukas perkeliamas į Labatmedžių (Švėkšnos vls., Tauragės aps.) pasienio postą.

A. Straukas palaikė artimus ryšius su giminėmis ir jaunystės draugais. Buvo guvus, mėgo klojimo teatrų pasirodymus, pats dalyvavo su tarnybos draugais Laukuvos ir kitų tarnybos vietų šventėse. Iš šeimos išsaugotų dokumentų matyti, kad buvo visuomeniškai ir pilietiškai aktyvus. Kartu su žmona Akvilina buvo įsigiję Vilniaus pasus, priklausė Vilniui vaduoti sąjungai. Nuo 1935 m. – šaulių sąjungos Rusnės būrio, vėliau Švėkšnos būrio narys.

1940 m. Lietuvą okupavus SSRS ir pasienio postus užėmus sovietų kariuomenei, A. Straukas 1940 m. rugpjūčio mėn. pradžioje iškeliamas į Žagarę, tačiau panaikinus Lietuvos–Latvijos sieną nuo rugpjūčio 4 d. perkeliamas į Šiaulius, kur dirbo vyresniuoju policininku. Nuo 1940 m. rugsėjo 23 d. iš tarnybos atleidžiamas. Kurį laiką slapstėsi, o prasidėjus karui, 1941 m. birželio 23 d. buvo žiauriai nužudytas besitraukiančios rusų kariuomenės specialiojo dalinio netoli gimtinės gretimame Šiauduvos kaime.

A. Strauko išniekintas kūnas Šiauduvoje rastas praėjus keliems mėnesiams, tai perpasakojo iš savo mamos dukra Laimutė Straukaitė ( 2001 12 11 užrašė V. J.). (V. Jocys. Laukuviškiai savanoriai ir kiti kariai. ,,Laukuva“ II d. 2008 m. 747, 762-765).

A. Strauko žmona Akvilina Straukienė (Stroputė) (1906-1997) po skaudžių 1941 m. liko našlė. Labai sunkiai išgyveno šią artimo žmogaus mirtį. Likusi viena su meile ir pasiaukojimu augino savo dukras: Akviliną Danutę (gim. 1932 03 16), Barborą Laimutę (1933 08 24) ir Mariją Meilutę (1936 08 27–1947 ). Su dideliu pasišventimu saugojo savo žuvusio vyro atminimą. Nepaisant nuolatinės sovietų saugumiečių (NKVD ir KGB) priežiūros, lankymosi namuose ir kratų, sugebėjo išsaugoti šeimos atminčiai ir pasididžiavimui vertingų relikvijų: apdovanojimų, dokumentų, nuotraukų. Tai sektinas pasiaukojimo ir gilios pagarbos artimui, jo atminimui pavyzdys.

Šilalės kraštiečių draugija Vilniuje Karininkų Ramovėje 2008 m. gruodžio 7 d. pagerbė Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvius kraštiečius: Vyties kryžiaus kavalierių Antaną Strauką, generolą Kazį Talat-Kelpšą, generolą Vladą Liatuką, kitus karius. Tuo metu Snieguolė Jurskytė ir Domas Akstinai surengė parodą generolo Kazio Tallat-Kelpšos atminimui. Buvo pristatyta monografijos ,,Laukuva‘‘ II dalis. http://www.versme.lt/prist_lauk.htm

Šią A. Strauko atminties paženklinimą toliau pratesė Laukuvos N. Vėliaus gimnazijos kolektyvas (dir. Vincas Jurgaitis), Šiauduvos bendruomenė ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba pastatydami jo atminimui buvusios gimtinės vietoje Gulbių k. Bilionių sen. Šilalės r. paminklą, kuris iškilmingai buvo atidengtas 2009 m. birželio 11 d. http://www.pasienis.lt/lit/Silales_rajone_atidengiamas_paminklas_so/2810

Minėdami Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną gegužės 14-ąją ar kitomis įsimintinomis progomis Šilalės r. Pajūrio, Tenenių, Didkiemio, Kvėdarnos, Laukuvos jaunieji šauliai, tremtiniai, moksleiviai sutvarko ir pagerbia artimiausiose seniūnijose esančių didžiųjų netekčių atminimo ženklų, laisvės kovose ir tremtyje žuvusių kapų vietas ir aplinką, padeda gėlių ir uždega žvakučių.

Laukuvos šaulių 2-asis atskirasis būrys įkurtas 2001 m., tačiau būrio veikla suaktyvėjo, kai 2007 m. jam vadovauti pradėjo Ernestas Burčas. Laukuvos jaunieji šauliai ne tik aktyviai dalyvauja, bet ir patys organizuoja įvairius renginius. Tradicija jau tapę renginiai: Sausio 13-osios bėgimas Vilniuje, Jaunųjų šaulių naktis mokykloje, šaudymo varžybos skirtos Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti, akcija ,,Darom“, dviračių žygis, skirtas paminėti kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai. Būrys aktyviai dalyvauja Pėsčiųjų žygių asociacijos organizuojamuose renginiuose.

http://pesciujuzygiai.lt/laukuvos-jaunieji-sauliai-dalyvavo-pesciuju-zygyje-kestucio-apygardos-partizanams/

2013 m. birželio 22 d. 9 val. Pasieniečių reprezentacinis pučiamųjų orkestras gerą pusvalandį prieš startą džiugino klasikinėmis ir naujai oranžuotomis melodijomis paįvairindami nesudėtingais choreografiniais piešiniais. Žygio vadovas Giedrius Geniušas ir Pasieniečių mokyklos viršininkas pulkininkas Vytautas Strolia starto pradžioje pasveikino susirinkusius ir palinkėjo gero žygio, įveikiant pasirinktus žygio atstumus, besigrožint istoriniais ir gamtos paminklais. V. Strolia paragino žygiuojantį jaunimą pasirinkti garbingą pasieniečio specialybę.

Sugrojus pučiamųjų orkestrui maršą daugiau kaip 640 žygeivių patraukė į žygio trasą. Žygeivių eisena už gero pusvalandžio ištyso į 2 km vorą nusidriekdama dulkinais kaimų keliukais. Organizatoriai parinko nenuobodų maršrutą, kuris driekėsi Lietuvos pasieniu su Baltarusija, pamiškėm, palaukėm pro Medininkų pilį. Vinguriavo gražių, archaiškų gatvinių kaimelių vidaus kiemais, natūralių pievų atšlaitėmis iki svaigulio kvepiant Rasų (Joninių) žolynams. Saulutė įdienojus tikrino žygiuojančių ištvermę, džiaugiamės kontroliniuose punktuose pasipildę geriamo vandens atsargas, suvilgę sukepusias lūpas, sudrėkinę galvą ar smilkinius, pakelės pakrūmėje pailsinę kojas vėl slinkome link finišo. Priešpaskutinį kontrolinį punktą organizatoriai įkėlė į Aukštojo apžvalgos bokštą, kur užlipę galėjome akimis pasigrožėti apylinkių panoraminiais vaizdais, nusileidę – skulptorės Dalios Matulaitienės keturių žirgų aukuru.

Pradėtą žygį garbingai baigėme apie 18.30 val., nueita 41 km. Perdavėm kelias draugijos išleistas knygas Pasieniečių mokyklos bibliotekai ir žygio vadovui Giedriui Geniušui.

2013 m. birželio mėnuo turtingas renginiais, ne visi organizuotai suspėjame ir fiziškai galime visur suspėti. Tad Šilalės kraštiečių draugijos nariai ir pavieniai šauliai žygiuodami birželio 22-ąją Medininkuose su pagarba prisiminėme kraštietį, pasienio policijos vyresnįjį Vyčio kryžiaus ordininką Antaną Strauką, jo pavyzdinę tarnystę Lietuvai.

Vieni kraštiečiai dalyvavo Vilniaus aerouosto šventėję, pagerbiant Dariaus ir Girėno atminimą, kiti Kaltinėnuose (Šilalės r.) Šv. Jono atlaiduose skirtuose Žemaitijos krikšto 600 m. renginiuose, kiti žygeivius pasitiko Vilniuje, Kęstučio ir Vilijos Balčiūnų sodo gėlių apsuptyje, su daržo gerybėmis, ragaujant mėtų arbatą su vaisiniu tortu skambant poezijos posmams. Paparčių žiedų kvapas tvyrojo ore.

Nuotraukose:

1. Antanas Straukas su žmona Akvilina, dukra Barbora Laimute (ant rankų), stovi – dukra Akvilina Danutė. Apie 1935 m. (L. Straukaitės albumo nuotr.)

2. Skirvytės pasienio perėjimo postas. A. Straukas stovi pirm. iš dešinės. Apie 1934 m. (L. Straukaitės albumo nuotr.)

3. Laukuvos jaunieji šauliai prie atidengto paminklo Kaltinėnuose. „Išniekintų Lietuvos partizanų atminimui“ 2013 06 22. (E. Burčo albumo nuotr.)

4. Žygeiviai eina iš Pasieniečių mokyklos. 2013 06 22 (V. Jocio nuotr.)

5. Žygeiviai Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardoje. Žygio kontrolės punkte. 2013 06 22 (V. Jocio nuotr.)

6. Knygų įteikimas žygio vadovui Giedriui Geniušui. 2013 06 22 (V. Jocio nuotr.)

Istorija , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra