Žygis į Pašvitinį 1918 m. žuvusiam partizanui Aleksandrui Vainauskui atminti

Autorius: Data: 2019-01-30 , 08:53 Spausdinti

Žygis į Pašvitinį 1918 m. žuvusiam partizanui Aleksandrui Vainauskui atminti

Prie Rimkūnų mokyklos pasakoja Faustas Vaičiulis. Algimanto Stalilionio nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, žygeivė, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, www.voruta.lt

Sausio 26 d. Panevėžio žygeivio Algimanto Stalilionio iniciatyva įvyko žygis į Pašvitinį (Pakruojo r.), kur palaidotas Aleksandras Vainauskas, I-asis Lietuvos partizanas, žuvęs už Lietuvos Nepriklausomybę 1919 m. sausio 16 d. Iš Panevėžio sustojant Pušalote, Joniškėlyje, Linkuvoje, Rimkūnuose už 70 km. pasiektas Pašvitinys.

Pušalote aplankyta savanorių, knygnešių,kunigų kapai. Centrinėje miestelio aikštėje prie paminklų, Pušaloto savanorių įamžinimo lentų kalbėjo Algimantas Stalilionis. Buvo uždegtos žvakelės, dainuota „Knygnešio daina“.

Joniškėlyje netoli antkapinio karininko Jono Stapulionio paminklo šalia senųjų kapinių laukė du Joniškėlio G. Petkevičaitės-Bitės gimnazijos  gimnazistai  Tomas Bieliauskas ir Faustas Vaičiulis. Apie Joniškėlio Respubliką ir Partizanų Mirties batalioną, išsamiai parinktos medžiagos pagrindu, pasakojo T. Bieliauskas. Prie savanorių kapų kalbėjo F. Vaičiulis. Jis priminė ir Joniškėlio Karpių giminės istoriją. Jaunuoliai prisijungę, patarė, kuriais keliais geriausia keliauti. Jie yra dviračiais išvažinėję plačias apylinkes. Už Joniškėlio sustojus prie Girelės ąžuolo pasidžiaugta jo didingumu, padainuota, Donato Malinausko užvesta daina.

Pašvitinyje prie Aleksandro Vainausko kapo

Linkuvos istorinę praeitį įdomiai ir nuotaikingai pateikė Panevėžio žygeivis Juozas Braidokas. Juozo vaizdingo kalbėjimo mielai klausėmės , nors oras nelepino savo žiemiškumu. Aplankytas Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčios ir karmelitų vienuolyno kompleksas.

Truputį paklaidžioję radome Rimkūnų dvarvietę. Prie buvusios mokyklos, uždarytos 2000 metais, F. Vaičiulis pasakojo apie Pakruojo krašto šimtmečio žmogų – kraštotyrininką Juozą Šliavą (1930-1979). Juozas Šliavas 1966 m. pradėjo apibendrinti surinktus kraštotyros duomenis – visa tai išdėstė 18 tomų, kurių bendra apimtis 4400 mašinraščio puslapių. Kraštotyrininką domino baltų tautų archeologija, istorija, etnografija, kalbotyra, mitologija, tautosaka. Jis bene pirmasis iš lietuvių kraštotyrininkų taip plačiai tyrinėjęs žiemgalių etninę kultūrą. Jis yra pagrindinių eksponatų rinkėjas ir „Žiemgalos“ muziejaus kūrėjas.

Aplankytas įspūdingas Peleniškių (Kalnučių) piliakalnis. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje netoli Šiurpės dešiniojo kranto. Iš pietų jį juosia pelkėtas Šiurpės slėnis, iš vakarų – pelkė. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Juozas Šliavas ir Žeimelio vidurinės mokyklos moksleiviai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a.

Kopiame į Peleniškių piliakalnį

Pašvitinyje prie kapinių keliautojus pasitiko Pašvitinio bendruomenės, folkloro kolektyvo nariai. Prie Aleksandro Vainausko, I-ojo Lietuvos partizano, žuvusio už Lietuvos Nepriklausomybę 1919 m. sausio 16 d. kapo, sugiedota Tautinė giesmė, degė trispalvės žvakės. Pašvitiniečiai papasakojo apie A. Vainausko gyvenimą, žūtį Rimkūnų dvare. 1935 m., įvertinus jo mirties istorinę reikšmę, A. Vainauskas apdovanotas Kūrėjo savanorio medaliu. Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečiui pažymėti ant A. Vainausko kapo pastatytas paminklas, kuris iškilmingai atidengtas ir pašventintas 1938m. gegužės 22 d.

Miestelio seniūnė Rima Krištopaitienė, bendruomenės pirmininkė Jūra Mockūnienė, bibliotekininkė Jovita Martišienė pakvietė į seniūniją sušilti, pabendrauti. Salėje apie A. Vainausko gyvenimišką kelią kalbėjo Algimantas Stalilionis. Priminė šimto metų senumo įvykius, kai 1919 m. sausio 16 d. Rimkūnų dvare vyko partizanų kova su plėšikaujančiais bolševikais. Rimkūnuose buvo apsistoję bolševikai, norėdami užimti Pašvitinio valsčių. Šių kautynių metu ir žuvo A. Vainauskas.

A. Stalilionis bibliotekai padovanojo dvi knygas. Vykinto Vaitkevičiaus ir Algimanto Stalilionio „Laisvės ir tėvynės ginti: 1918–1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“ ir kun. Česlovo Kavaliausko „Pažadėtoji žemė“ II-ąjį leidimą. Justino Marcinkevičiaus ir kitų poetų eiles skaitė Juozas Braidokas. Savo kūrybos eiles skaitė ir aštuntąją knygą „Po grūdą atminties aruodan“, skirtą Lietuvos valstybingumo šimtmečiui, padovanojo Ona Striškienė. Seniūnė Rima Krištopaitienė, dėkodama žygeiviams, padovanojo knygą „Pašvitinys“.

 

Renginiai ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra