Autorius: Voruta Data: 2020-10-13 , 14:21 Spausdinti

Tadas Šidiškis. V. Balkūno nuotr.

www.voruta.lt

Tadas Šidiškis – geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas, Vilniaus universiteto Žygeivių klubo eksprezidentas, vienas iš Žygeivių sąjūdžio pradininkų, jau apie 60 metų vedantis žygeivių grupes Lietuvos gamtos, etnokultūros, istorijos, kultūros paveldo pažinimo keliais – šiandien švenčia 80 metų jubiliejų. Nepailstantis žygeivių veteranas ir savo 80-ojo gimtadienio išvakarėse su studentais ir veteranais surengė žygį po Švenčionių kraštą.“ Visi jo organizuojami žygiai buvo skirti Lietuvos – jos gamtos, istorijos, kultūros, etnokultūros – pažinimui. Kultūros paveldo departamentas nuoširdžiai sveikina Žygeivį iš didžiosios raidės Tadą Šidiškį 80-mečio proga ir širdingai dėkoja už baltiškojo paveldo puoselėjimą, meilę savo kraštui, už perteikiamą įkvėpimą, entuziazmą, patriotinių pažiūrų skleidimą ir skatinimą domėtis savo šaknimis.

Kelionės po Lietuvą su šviesios atminties profesoriumi Česlovu Kudaba dar studijų metais paskatino T. Šidiškį, baigusį tris matematikos kursus, perstoti į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Užsidegęs kelionių aistra jis kūrė Vilniaus universiteto žygeivių klubą, jam daugelį metų idėjiškai vadovavo ir dabar dar yra pagrindinis žygių įkvėpėjas bei organizatorius. Jis vienintelis iš buvusių klubo veteranų veda jaunimą į gamtą ir perteikia žygeivių tradicijas. Jis kaip niekas kitas, dar sovietmečiu dirbęs Lietuvos paminklų restauravimo ir konservavimo institute (institutas – dabar veikiančio Kultūros paveldo centro ištakos), mokėdavo jaunimą uždegti aistra, domėjimusi savo krašto kultūros paveldu. T. Šidiškio vedamuose žygiuose ir sovietmečiu skambėdavo patriotinės dainos. Buvo įprasta liaudies dainomis pagerbti protėvių atminimą  užkopus ant kiekvieno piliakalnio, sustojus prie alkaviečių, alkakalnių, dubenuotųjų akmenų. T. Šidiškis su žygeivių, kraštotyrininkų, romuviečių sąjūdžiu neabejotinai darė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui. Ši jo veikla, prasidėjusi dar 1966 metais įkurtame žygeivių klube „Gabija“ (vien pavadinimas jau kėlė nerimą saugumiečiams), suprantama, neprasprūsdavo pro tuometinės sovietinės sistemos sargų akis. 1999 metais T. Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.

Geografas-kartografas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Be žemėlapio ir net sutemus gali nuvesti žygeivius prie gražiausių vietų, uždegęs laužą užtraukti tradicine tapusią kelionių dainą: „Ir po velnių visi tegul eina, kurie dainas į miegą išmaino, kurie nemėgsta košės su dūmais ir su uodais, lai eina po velniais“… Aprašęs apie 300 piliakalnių, išleidęs knygą „Velniakalnių kraštas“ (2009), „Keliaukime po Pietryčių Lietuvą“ (2010), jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Jis pats, kaip gyva legenda ne vienai kartai žygeivių jau yra tapęs filmo apie baltų paveldą herojumi. 2014 metais sukurto meninio dokumentinio filmo „Semme“ (prūsiškai – žemė) apie Lietuvos etnokultūrą kūrėjai (rež.Ernestas Samsonas) kaip vieną iš trijų herojų pasirinko T. Šidiškį, vedantį žygeivius į senuosius miškus, alkakalnius, piliakalnius, supažindinantį su pagoniškais papročiais. Didelė laimė keliauti su žmogumi, kuris takus yra numynęs iki mūsų kultūrai svarbių vietų – piliakalnių, alkaviečių, gražiausių gamtos kampelių.

Stiprybės ir ilgų gyvenimo metų bei dar daug žygių Lietuvos keliais ir keleliais!

Kultūra Lietuva Česlovas Kudaba, Geografija, Kartografija, Tadas Šidiškis, Vilniaus universiteto Žygeivių klubas