Žygeiviui paveldo keliais Tadui Šidiškiui – 80 metų!
Autorius: Voruta Data: 2020-10-13 , 14:21 Spausdinti

Tadas Šidiškis. V. Balkūno nuotr.
www.voruta.lt
Tadas Šidiškis – geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas, Vilniaus universiteto Žygeivių klubo eksprezidentas, vienas iš Žygeivių sąjūdžio pradininkų, jau apie 60 metų vedantis žygeivių grupes Lietuvos gamtos, etnokultūros, istorijos, kultūros paveldo pažinimo keliais – šiandien švenčia 80 metų jubiliejų. Nepailstantis žygeivių veteranas ir savo 80-ojo gimtadienio išvakarėse su studentais ir veteranais surengė žygį po Švenčionių kraštą.“ Visi jo organizuojami žygiai buvo skirti Lietuvos – jos gamtos, istorijos, kultūros, etnokultūros – pažinimui. Kultūros paveldo departamentas nuoširdžiai sveikina Žygeivį iš didžiosios raidės Tadą Šidiškį 80-mečio proga ir širdingai dėkoja už baltiškojo paveldo puoselėjimą, meilę savo kraštui, už perteikiamą įkvėpimą, entuziazmą, patriotinių pažiūrų skleidimą ir skatinimą domėtis savo šaknimis.
Kelionės po Lietuvą su šviesios atminties profesoriumi Česlovu Kudaba dar studijų metais paskatino T. Šidiškį, baigusį tris matematikos kursus, perstoti į Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą. Užsidegęs kelionių aistra jis kūrė Vilniaus universiteto žygeivių klubą, jam daugelį metų idėjiškai vadovavo ir dabar dar yra pagrindinis žygių įkvėpėjas bei organizatorius. Jis vienintelis iš buvusių klubo veteranų veda jaunimą į gamtą ir perteikia žygeivių tradicijas. Jis kaip niekas kitas, dar sovietmečiu dirbęs Lietuvos paminklų restauravimo ir konservavimo institute (institutas – dabar veikiančio Kultūros paveldo centro ištakos), mokėdavo jaunimą uždegti aistra, domėjimusi savo krašto kultūros paveldu. T. Šidiškio vedamuose žygiuose ir sovietmečiu skambėdavo patriotinės dainos. Buvo įprasta liaudies dainomis pagerbti protėvių atminimą užkopus ant kiekvieno piliakalnio, sustojus prie alkaviečių, alkakalnių, dubenuotųjų akmenų. T. Šidiškis su žygeivių, kraštotyrininkų, romuviečių sąjūdžiu neabejotinai darė esminę įtaką Lietuvos dvasiniam prisikėlimui. Ši jo veikla, prasidėjusi dar 1966 metais įkurtame žygeivių klube „Gabija“ (vien pavadinimas jau kėlė nerimą saugumiečiams), suprantama, neprasprūsdavo pro tuometinės sovietinės sistemos sargų akis. 1999 metais T. Šidiškiui buvo suteiktas disidento statusas.
Geografas-kartografas pažįsta visas Lietuvos vietas – takelius, miškus, upelius, piliakalnius ir kaimus. Be žemėlapio ir net sutemus gali nuvesti žygeivius prie gražiausių vietų, uždegęs laužą užtraukti tradicine tapusią kelionių dainą: „Ir po velnių visi tegul eina, kurie dainas į miegą išmaino, kurie nemėgsta košės su dūmais ir su uodais, lai eina po velniais“… Aprašęs apie 300 piliakalnių, išleidęs knygą „Velniakalnių kraštas“ (2009), „Keliaukime po Pietryčių Lietuvą“ (2010), jis ir dabar žygiuoja kartu su jaunimu savo seniai pramintais takais. Jis pats, kaip gyva legenda ne vienai kartai žygeivių jau yra tapęs filmo apie baltų paveldą herojumi. 2014 metais sukurto meninio dokumentinio filmo „Semme“ (prūsiškai – žemė) apie Lietuvos etnokultūrą kūrėjai (rež.Ernestas Samsonas) kaip vieną iš trijų herojų pasirinko T. Šidiškį, vedantį žygeivius į senuosius miškus, alkakalnius, piliakalnius, supažindinantį su pagoniškais papročiais. Didelė laimė keliauti su žmogumi, kuris takus yra numynęs iki mūsų kultūrai svarbių vietų – piliakalnių, alkaviečių, gražiausių gamtos kampelių.
Stiprybės ir ilgų gyvenimo metų bei dar daug žygių Lietuvos keliais ir keleliais!
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
~ Europa, Kultūra, Lietuva - Lenkija
2021-01-19, 14:57
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
~ Kaunas, Kultūra, Miestai, Naujienos
2021-01-19, 14:44
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos, Rytų Lietuva
2021-01-19, 10:46
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 16:33
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 10:59