Pagrindinis puslapis Sena Voruta Žydų žudynės Mažeikių apskrityje 1941 metais

Žydų žudynės Mažeikių apskrityje 1941 metais

Įvadas
 
Kiekvienas paminklas turi savo istoriją, savo džiaugsmą ar skausmą. Regioniniai holokausto tyrimai yra dar palyginti nauji, tik pradedantys įsitvirtinti bendroje Lietuvos istorijos problematikoje. Mažeikių apskrityje (pagal prieškario administracinį padalijimą) holokausto paminklų priskaičiuojama trys. Mes aplankėme visus holokausto paminklus ir žudynių vietas, atsiradusias po Antrojo pasaulinio karo, kad įvertintume jų prieinamumą žmonėms, paminklų būklę bei žudynių eigą.
 
Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai Lietuvos teritoriją suskirstė į keturias kaimiškąsias apygardas (Landgebier) – Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių, dvi miestų apygardas – Vilniaus ir Kauno, 25 apskritis ir 290 valsčių (Stan,31). Kalbant apie žydų žudynes, jų vietą bei mastą, šiandien turime remtis tam tikrais šaltiniais, nors gyvų liudininkų beveik nebėra, tačiau viskas taip pasikeitė, jog surasti tikslią vietą ar nusakyti tikslų žuvusiųjų skaičių beveik neįmanoma.
 
Šaltinių, kuriais galėtume remtis rašydami apie Mažeikių apskrities žydų sunaikinamą, nėra labai daug.
 
1. Pagrindinis šaltinis apie žydų žudynių mastą yra 1941 m. gruodžio 1 d. Saugumo policijos ir SD vado K. Jegerio ataskaita apie operatyvinio būrio 3 veiklą (MŽL01), kuris buvo paskelbtas jau po to, kai žydų žudynių vietose atsirado paminklai su kai kur netiksliais duomenimis. Tačiau šis dokumentas daugiausia apėmė Kauno apskritį, nes Šiaulių sritį šis būrys perėmė 1941 m. spalio 2 d., todėl apie Mažeikių apskrities žydų žudynių mastą šiame dokumente duomenų nėra.
 
2. Žinių apie Mažeikių apskrities žydų bendruomenės gyvenimą bei buitį mes galime rasti G. Jokubausko, A. Grigaravičiūtės, I. Smirnovo, L. Valanskaitės internetinėje medžiagoje (http://www/zydai.lt/lt/content/viewitem/741/ (Inter32), tačiau žydų žudynes šis straipsnis menkai paliečia.
 
3. Labai informatyvus šaltinis apie pačius paminklus (jų fotografijos) yra Josifo Levinsono „Skausmo knyga“ (SK), kur nurodomos ir Mažeikių apskrities žydų žuvimo vietos.
 
4. Publikacijos skelbiamos žurnale „Genocidas ir rezistencija“. Ypač vertingas yra V. Brandišausko straipsnis „Mažeikių apskrities žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais“ //Genocidas ir rezistencija, 2006, 2 (20), pp.730“ (Bran03).Čia autorius pateikia labai išsamias Ypatingajame archyve esančias žydšaudžių bylas bei jų įvertinimus, todėl dar kartą peržvelgti jas neradome būtinybes (nors muziejininkas Algimantas Muturas siūlė tai padaryti).
 
5.Gana svarūs atlikti tyrinėjimai bei surinkta medžiaga apie Mažeikių apskrities žydų likimą muziejininko A. Muturo publikacijose. Gana svarbi jo surinkta vietinių gyventojų žodinė apklausa.
 
6. Būtina paminėti ir kitus šaltinius, kuriuose užsimenama apie Mažeikių apskritį, tai A. Bubnio „Mažieji Lietuvos žydų getai ir laikinos izoliavimo stovyklos 1941–1943 metais“// Lietuvos istorijos metraštis, 1999. Vilnius, LII. 2000“ (Bub01 ); A. Anušausko „Holokaustas Lietuvoje“ (kompaktinis diskas CD01); A. Eidinto „Lietuvos žydų žudynių byla. V., Vaga, 2001“ (E) ir kt.
 
7. Pastatyti paminklai žudynių vietoje, jų tekstai kai kada padeda atskleisti tiesą.
 
Mūsų aplankyti paminklai bei peržiūrėta prieinama literatūra leido daryti išvadą, kad dar įmanoma kai kuriuos duomenis patikslinti.
 
1. Dažnai literatūroje pažymima, kad žydai sušaudyti žydų kapinėse, tačiau tokie atvejai yra tik paskiri, nes dažniausiai iškasdavo duobes (tranšėjas) laisvuose plotuose. Dažniausiai žydų žudynių vieta būdavo pasirenkama šalia žydų kapinių, nes žydų kapinės paprastai būdavo tolėliau nuo miesto. Mažeikiuose žydų žudynių vieta visuose šaltiniuose nurodoma žydų kapinės, o iš tikrųjų iškastos duobės prie (šalia) žydų kapinių.
 
2. Įrašai paminkluose padaryti tuoj po karo (dažniausiai 1956–1958 metais), ir juose buvo kai kur didinamas žuvusiųjų skaičius. Dabar kai kurie įrašai jau ištaisomi, pvz., Sedoje vietoj 550 žuvusiųjų, atsirado 150.
 
3. Pastatyti lordoG. Džanerio (Janner) stulpai (paženklintos 175 žydų holokausto memorialinės vietos) leido inventorizuoti holokausto paminklus; tai palengvina jų paieškas.
 
Mažeikių apskrities charakteristika
 
Iki karo Mažeikių apskritį sudarė Akmenės, Ylakių, Laižuvos, Mažeikių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių, Židikų valsčiai (ML,IV,358).
 
Šiuo metu prieškariniai Mažeikių apskrities valsčiai įeina į trijų dabartinių rajonų sudėtį: Mažeikių (Laižuva, Mažeikiai, Seda, Tirkšliai, Židikai, Viekšniai), Akmenės (Akmenės) Skuodo (Ylakių).
 
Aukos buvo žudomos iš šių vietovių:
 
Akmenė, Ylakiai, Klykuoliai, Laižuva, Leckava, Mažeikiai, Pikeliai, Seda, Tirkšliai, Vegeriai, Viekšniai, Židikai.
 
Masinių žydų žudynių vietos bus nurodytos pagal prieškarinį Mažeikių apskrities suskirstymą, kartu nurodoma, kuriam rajonui šiuo metu priklauso ši vietovė (Pav. 2 ir 3).
 
Vykdytos masinės žydų žudynės:
 
1. Mažeikiuose, prie žydų kapinių nužudyti Mažeikių miestelio žydai bei atvežti iš Akmenės, Klykuolių Laižuvos, Leckavos, Mažeikių, Pikelių, Tirkšlių, Vegerių, Viekšnių, Židikų valsčių žydai.
 
2. Sedos valsčiaus žydai nužudyti Sedoje, prie žydų kapinių ir Mažeikiuose, prie žydų kapinių (kartu su kitais Mažeikių apskrities valsčių žydais).
 
3. Ylakių valsčiaus žydai nužudyti Ylakiuose, prie žydų kapinių.
 
Bendra Mažeikių apskrities žydų žudynių chronologija
 
1940 m. birželio 1 d. – Mažeikių apskrityje gyveno apie 2 000 žydų tautybės žmonių,
 
Mažeikių mieste – apie 1084 žmonės (Muturas04)
 
1941 m. – Mažeikių apskrityje naciai nužudė apie 4 475 žydus bei sovietinius aktyvistus.
 
Masinių žydų žudynių vieta – teritorija šalia Mažeikių žydų kapinių. Mažeikiuose šalia žydų kapinių sušaudyta nuo 3 000 (pasak įvykių liudytojų) iki 4 000 (anot komisijos, 1944 m. ekshumavusios palaikus) žydų.
 
Pirmiausiai buvo sušaudyti Mažeikių žydai. Po to suvaryti ir šaudyti žydai iš apskrities miestelių. Šaudymai truko 3–4 dienas.
 
Sunaikintos Akmenės, Klykuolių, Laižuvos, Leckavos (Brand03), Mažeikių, Pikelių, Sedos, Tirkšlių, Viekšnių, Vegerių, Ylakių (Inter 14), Židikų vietovėse gyvenusių žydų bendruomenės (ML,IV,358,364)
 
1944 m. bendros žinios apie nacių piktadarybes Lietuvos TSR Mažeikių apskrityje (MŽL01,142)
 
Eil. Nr.
Pavadinimas
Aktų skaičius
Užmušta, nukankinta
taikių gyventojų
Užmušta,
nukankinta
karo belaisvių
Išvaryta darbams
(į Vokietiją ar pan.)
11
Mažeikių aps.
34
4 475
1 874
 
Žydų žudynės Mažeikių apskrities valsčiuose
 
1. Akmenės valsčius (muziejininko A. Muturo netyrinėta)
 
1941 m. birželio 28 d. sukilėlių štabo kieme sušaudyti trys vietos žydai (sušaudyti kaip ir 29 tarybiniai aktyvistai). (Bran03,8)
 
1941 m. liepą policijos viršininkas, gavęs telefonogramą iš apskrities viršininko Janušonio, įsakė suimti visus valsčiaus žydus (suimta apie 70 žydų): iš jų Akmenėje – 8 šeimos, Klykuolių kaime – 4 ar 5, Mantartiškių kaime – 1 šeima. Duomenys skiriasi: pasak vienų – Akmenėje buvo uždaryta apie 30 žydų, pasak kitų – daugiau kaip 30 ar net apie 50–60 žydų šeimų. Minima ir apie 200 žydų (?). (Bran03,8)
 
1941 m. liepos pirmoje pusėje Vegeriuose suimtieji žydai (6–7 šeimos) uždaryti sinagogoje. (Bran03,15)
 
1941 m. liepos vidurys – Akmenėje visi suimtieji žydai vyrai suvaryti į žydų kepyklą – raudonų plytų namą K. Kasakausko gatvėje, netoli pašto. Aptvėrus didžiąją sinagogą, čia buvo suvarytos žydės moterys ir vaikai. Žydų vyrų getas buvo įkurtas atskirai. Visi suimtieji uždaryti išbuvo ne mažiau kaip 10 dienų. (Bran03,8)
 
Klykuolių partizanų būriui vadovavęs buvęs pasienio tarnautojas K. Bielskis suėmė Klykuolių miestelio žydus: bendras skaičius – 21, tarp jų – 4 vaikai iki 10 metų. Po keliolikos dienų išvaryti į Akmenę, dar vėliau – į Mažeikius. (Bran03,9)
 
1941 m. liepos pabaiga ar rugpjūčio pradžia – visi Akmenės valsčiaus (Akmenės, Klykuolių, Vegerių).žydai išvaryti į Mažeikius ir uždaryti daržinėje. Kartu buvo vežami (Inter14) ir tarybiniai aktyvistai. (SK25).Rytojaus dieną visi sušaudyti Mažeikiuose, prie žydų kapinių. (Bran03,9)
 
2. Ylakių valsčius (Pav. 46) (muziejininko A. Muturo netyrinėta)
 
Iki karo Ylakiuose gyveno apie 100 žydų šeimų. (Bran03,10)
 
1941 m. liepos 6–7 d. vietos baltaraiščiai suėmė visus Ylakių žydus (apie 300) E2,257 ir uždarė į Ylakių sinagogą. (Bran03,10)
 
1941 m. liepos 6 d. į pietvakarius nuo miestelio, šalia žydų kapinių sušaudyti Ylakių žydų vyrai. (Bran03,10)
 
1941 m. liepos 7 d. ten pat sušaudyta moterys ir vaikai. (Bran03,10)
 
P. S. 1. Pagrindinai Ylakių žydai sušaudyti 1941 m. liepą, todėl MŽL02,399 nurodyta data (1941 06 antroji pusė –08) nėra tiksli. Tiksli Ylakių žydų žuvimo data – 1941 m. liepos 6–7 d.
 
2. Bolševikų spaudos žiniomis Ylakiuose nužudyti 475 žydai (ML,IV,390; ji pakartota ir knygoje Neužmirškime,86), o VLE,VII,763 nurodo 446 žydus, 25 lietuvius, 4 karaimus.
 
3. Remiantis liudytojų parodymais Ylakiuose buvo suimta apie 300 žydų, tiek jų ir gyveno Ylakiuose. Atsiradęs ant paminklo nužudytųjų skaičius 475, mūsų manymu, yra padidintas. Ekshumacijos metu nustatytas 403 žydų žuvusiųjų skaičius irgi galėjo būti padidintas, nes atkasus duobes ir nurodant tik lavonų apytikrį skaičių, kaip „apie 300“ maždaug 100 parodo nekruopštų komisijos darbą. Realiausias skaičius turėtų būti apie 300.
 
1944 m. spalį sušaudytųjų palaikai sovietų ekshumuoti. Atkastos trys duobės, kuriose buvo užkasti daugiau kaip prieš trejus metus sušaudyti žydai.
 
Pirmoje: 15×5 m, gylis – apie 1,85 n, – apie 300 lavonų; antroje – 10×5 m, gylis – apie 1,7 m, – maždaug 100 lavonų; trečioje: 4×3 m, gylis – apie 0,75 m, – 3 vyrų palaikai. Aukų suskaičiuota apie 400. Taigi iš viso galbūt 403 asmenys. (Bran03,11)
 
Po karo Ylakiuose, žudynių vietoje, pastatytas paminklinis akmuo, kuriame užrašyta:
 
Šioje vietoje hitleriniai žudikai ir jų talkininkai 1941 metais nužudė 446 žydus, 25 žemaičius ir 4 karaimus. Tebūnie šventas jų atminimas.
 
1965 m. pridėta paminklinė lenta su užrašu:
 
Žmonės! Kol plaka širdis karšta atminkite! Kaip brangiai buvo laisvė pirkta. Fašizmo aukoms sušaudytiems 1941 m. atminti
 
Paminklo radimo vieta: Ylakiai, prie bažnyčios į pietvakarius Barstyčio kelio link, miestelio pabaigoje, į dešinę pro seną namą, lauko keliuku apie 300 m.
 
3. Laižuvos valsčius
 
1939–1941 m. Laižuvoje gyveno 9 žydų šeimos. (Muturas)
 
1941 m. liepos 12 ar 13 d. Laižuvos sinagogoje buvo per 30 suimtų žydų. (Bran03,11)
 
1941 m. liepos pabaigoje visi miestelio žydai išvaryti į Mažeikius (realiausiai ne daugiau kaip 40 – Bran03,12; ne daugiau kaip 30, nes tiek ir Muturas gyveno Laižuvoje žydų – Muturas) (Bran03,12)
 
1941 m. rugpjūčio 3–8 d. Laižuvos žydai sušaudyti kartu su Mažeikių ir kitų valsčių (SK,29) žydais Mažeikiuose, prie žydų kapinių (VLE,XI,464; ML,IV,416)
 
4. Mažeikių valsčius (Pav. 7–12)
 
P. S. Tarpukario metais Mažeikių valsčiuje iš viso negyveno žydai. Žydai gyveno tik Mažeikių valsčiaus centre – Mažeikių miestelyje, todėl čia tik apie juos ir bus kalbama – Muturas
 
1940 m. liepos 1 d. Mažeikiuose gyveno 1 100 žydų. (apie 1081 žydas – Muturas02) (Bran03,18)
 
1941 m. birželio pabaigoje Mažeikiuose suimti iki 1 000 žydų buvo laikomi sinagogoje. (Bran03,18)
 
1941 m. liepos pradžioje apie 100 moterų žydžių kalinimo metu buvo nuvarytos į Kretingą, tačiau ten jų nepriėmė ir jos grąžintos atgal. (Muturas02)
 
1941 m. liepos viduryje Leckavos miestelio aikštėje susirinkę partizanų būrio vado įsakymu, suimti vietos žydai (apie 40 žmonių; 8–9 šeimos – Muturas) (Bran03,19) ir uždaryti Mažeikiuose malūnininko Lačo daržinėje – moterys ir vaikai. (Muturas02) Vyrai laikomi sinagogoje.
 
1941 m. liepos 29 d. į Mažeikius trimis sunkvežimiais atvažiavo vokiečiai. Žydai vakare nuvaryti prie žydų kapinių (apie 3 km už miesto, netoli Ventos upės) kasti duobių. Pabaigus žydai nuvesti į Lačo daržinę. (Bran03,190)
 
1941 m. liepos 30 d. 6 val. prasidėjo masinės žydų žudynės Mažeikiuose prie žydų kapinių. Pirmąją dieną vokiečiai šaudė žydus vyrus, kitomis dienomis vokiečius pakeitė Mažeikių baltaraiščiai. (Bran03,200)
 
1941 m. rugpjūčio pirmomis dienomis Mažeikiuose, prie žydų kapinių sušaudyti žydai, atvaryti iš kitų valsčių bei tarybiniai aktyvistai (Muturas), atvaryti iš kalėjimo (Bran03)
 
1944 m. gruodžio 7 d. speciali sovietų komisija atliko ekshumaciją. Rastos 5 kapavietės-tranšėjos (lentelė ir schema). Atlikta 14 palaikų teismo medicininė ekspertizė (2 vaikų ir 12 moterų). Galvoje rastos šautinės žaizdos. Ant vieno vaiko ir kaklo (Bran03,21) rasta žaizda, panaši į padarytą kastuvu. (Muturas)
 
Žydų masinių kapaviečių matmenys, žinios apie palaidotųjų skaičių ir palaidojimo būdą (Bran03,21)
 
 
Kapoilgis (m)
Kapo plotis
 (m)
Kapo gylis
 (m)
Palaidota žmonių
Pastabos
 
Kapas Nr. 1
 
 
 
Kapas Nr. 2
 
 
Kapas Nr. 3
 
 
 
 
Kapas Nr. 4
 
 
Kapas Nr. 5
 
 
 
 
Iš viso
 
17
 
 
 
14
 
 
40
 
 
 
 
14
 
 
4,5
 
4
 
 
 
4
 
 
5
 
 
 
 
3,5
 
 
2.5
 
1,8
 
 
 
1.6
 
 
1,8
 
 
 
 
2
 
 
1,5
 
 
 
 
 
 
 
 
Apie
1 800
 
 
 
 
 
 
 
16 asmenų: 12 vyrų ir 4 moterys
 
Daugiau kaip 4 000
 
Įvairaus amžiaus žmonių palaikai, sumaišyti su kalkėmis. Rasta drabužių, avalynės liekanų. Asmeninio vartojimo daiktų – puodukų, rankinių ir kt.
 
Įvairaus amžiaus žmonių palaikai, sumaišyti su kalkėmis.
 
Daugiausiai moterų ir vaikų palaikai, įvairiomis pozomis
(teisinei-medicininei ekspertizei buvo iškasta 14 lavonų)
 
Palaikai suirę visiškai, rasta drabužių liekanų
 
Sušaudyti 1944 m. rugpjūčio 6 d.
 
 
P. S. 1. 1944 m. gruodžio 7 d. akte teigiama, kad Komisija nustatė, kad iš viso buvo nužudyta daugiau kaip 4000 žmonių (komisijos skaičius galėjo būti padidintas – Muturas04; be to, liudytojų teigimu, kapavietės neatkastos iki galo). (Bran03,21)
 
Foto Mažeikiai05 (A. Muturas. Pavenčiuose žydų laukė mirtis. V dalis/ „Būdas Žemaičių“, 2006 08 22 Nr. 84)
 
1988–1989 m. Mažeikiuose pastatytas žydų aukoms atminti paminklas (paminklotvarkės K. Kupliauskienės teigimu). Jame užrašas žydų ir lietuvių kalba „Šioje vietoje nacistai ir jų talkininkai nužudė apie 4000 žydų ir kitų tautybių žmonių“. Nurodyta data: „1941 08 03–08“
 
P. S. 1. Užrašas ant paminklo nurodo žydų žuvimo datą 1941 08 03-08, tačiau Bran03 patikslina, kad Mažeikių žydai buvo sušaudyti paskutinėmis liepos dienomis, atvarytieji iš valsčių – pirmomis rugpjūčio dienomis. Šaudymas truko 3-4 dienas. Taigi Mažeikių žydų žudymo data turėtų būti 1941 m. liepos 30–rugpjūčio 3 d.: 1941 m. liepos 30-31 d. šaudomi Mažeikių žydai, o 1941 m. rugpjūčio 1–3 d. – kitų valsčių žydai.
 
2. Viena iš versijų, pasak liudininkų, kad pirmomis karo dienomis patys vokiečiai surinko turtinguosius žydus (pagal turimą savo sąrašą) ir juos patys sušaudė (pirmoji kapavietė dešinėje pusėje). Kitus žydus jau šaudė tik baltaraiščiai (Muturas).
 
3. MŽL02,399 nurodo, kad 1941–1944 metais prie Mažeikių žydų kapinių buvo nužudyta apie 4 000 žmonų, tačiau šioje vietoje jie buvo nužudyti 1941 metų liepos pabaigoje bei rugpjūčio pradžioje. Kaip teigia A. Muturas, neteko girdėti, kad žydai būtų šaudomi po 1941 metų, tai yra 1942–1943 ar 1944 metais. 1944 metais buvo atlikta tik palaikų ekshumacija. Todėl visus Mažeikių žydų žudymus prie žydų kapinių reikėtų nurodyti 1941 m. liepos–rugpjūčio data.
 
Tiesa, Komisijos 1944 m. gruodžio 7 d. akte teigiama, kad kape Nr.5 iškasta 16 palaikų sušaudytų 1944 m. rugpjūčio 6 d. Artimųjų ir giminių dėka buvo nustatyti 3 moterų nelietuvių tautybės bei 1 lietuvės palaikai. Tačiau nenurodyta dėl ko jos buvo sušaudytos (Muturas04).
 
4. Vis dėlto kiek buvo sušaudyta žydų Mažeikiuose šalia žydų kapinių? Muturas04 nurodo, kad 1940 m. liepos 1 d. Mažeikių apskrityje gyveno apie 2 000 žydų tautybės žmonių, o Mažeikių mieste – 1 081 žmogus. Nepaisant, kad dalis žydų prasidedant karui pasitraukė į Rusiją, JAV, Pietų Afriką, o dalis išvyko į Šiaulius ir žuvo Šiaulių gete, Mažeikiuose galėjo būti nužudyta ne daugiau kaip 3 081 žydų tautybės asmenų, todėl reikėtų remtis liudytojų parodymais ir manyti, kad Mažeikiuose šalia žydų kapinių atgulė apie 3 000 žydų tautybės žmonių.
 
Paminklo radimo vieta:
 
1993 m. balandžio 16 d. patikslintais žvalgymo duomenimis ir remiantis kartografine medžiaga Mažeikių žydų genocido vieta nustatyta: Mažeikių mieste, vadinamuose Mažeikių laukuose, 200 m į ŠR nuo tilto per Ventos upę, 180 m į R nuo kelio MažeikiaiTirkšliai, 20 m į P nuo ŠV 423 ir 100 m į PR nuo kelio MažeikiaiTirkšliai ir kelio į kolektyvinius sodus „Raselė“ ir „Rasa“ susikirtimo. (Muturas01)
 
5. Sedos valsčius (Pav. 1315) (muziejininko A. Muturo mažai tyrinėta, nėra liudininkų)
 
P. S. Čia pateikiama viena iš versijų, nes šiuo metu dar vyksta mūsų tyrimas, nes vis dėlto yra duomenų, kad ne visi žydai buvo išvaryti į Mažeikius, dalis jų sušaudyti ir Sedoje.
 
Po 1941 m. birželio 23 d. Barstyčiuose suimtos 9 ar 10 žydų šeimų, jos uždarytos į sinagogą. Liudininkai nurodo, kad žydai buvo išvežti iš pradžių į Šates, vėliau – į Skuodą, t. y. į Kretingos apskritį. (Bran03,13)
 
1941 m. birželio 28 d. Sedoje, senkapių teritorijoje, sušaudyti pirmieji 9 žydai, dar keli prie žydų kapinių. (Bran03,13)
 
P. S. Sedos rajono DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininko Konstantinavičiaus ir sekretorės Gurauskienės yra 1958 m. gruodžio 10 d. pažyma, apie tai, kad Sedos „aktyvistai“ 1941 m. birželio –liepos mėn. Keražių kapinėse, 1 km nuo Sedos (dabar miesto ribos) sušaudė 9 tarybinius aktyvistus, o Grustės kaimo kapinėse sušaudytas 1. (N,41-42). Tai patvirtina ir baltaraiščio liudininko Klibio Petro parodymai (N,42.). Labiausiai patikima, kaip nurodo V. Brandišauskas, jau po karo tarybinių pareigūnų surinkta medžiaga, kad Sedoje buvo sušaudyta po 18 lietuvių ir žydų, ir tikėtina, kad tai buvę tarybiniai aktyvistai, ar bent jau kaltinti šia veikla.
 
1941 m. liepos 1 d. (1941 m. antras pusmetis MŽL02,Inter14) rytą Telšių baltaraiščiai Sedoje surengė pogromą prieš žydus. (Bran03,13)
 
Po 1941 m. liepos 1 d. suimti 300 Sedos žydų uždaryti miestelio centre buvusių parduotuvių patalpose. (Bran03,13)
 
Po savaitės Sedos žydai perkelti į Žyddvario daržines už miestelio (išbuvoBran03,13 apie dvi savaites).
 
1941 m. liepos pabaiga ar rugpjūčio pradžia – visi (?) Sedos žydai išvaryti į Mažeikius (po dviejų dienų vežimai grįžo tušti). (Bran03,13)
 
P. S. 1. Žudynių laikas nurodomas: 1941 m. antras pusmetis – MŽL02,399;Inter14;
 
2. Nužudytųjų skaičius: apie 550 (MŽL02,399); šiuo metu 150 (užrašas ant paminklo).
 
? paminėtina ir Renavo dvaro apylinkėse susikūręs partizanų būrys, kuris buvo suėmęs kelis buvusius tarybinius aktyvistus. Vietos partizanai suėmė ir vienintelį vietinį žydą Faifkį Leviną bei jo šeimą (56 asmenys), po kelių dienų išvežti į Sedą, o iš ten, tikėtina, vėliau atsidūrė Mažeikiuose. Pabėgęs F. Levino sūnus greitai buvo sulaikytas ir sušaudytas netoli Renavo esančiame Tvaskučių kaime ir ten vietinio ūkininko žemėje užkastas – baltaraiščiai nenorėjo gaišti laiko vežti į artimiausias žydų kapines Židikuose. (Bran03,1314)
 
P. S. V. Brandišausko („Genocidas ir rezistencija“ 2006, 1 (20), p. 24) viename pateiktame liudijime, nurodoma, kad liepos pabaigoje žydų moterys ir vaikai buvę iš pradžių išvaryti į Ruzgų dvarą, o tik po to – į Mažeikius. Vyrai, kurių esą buvę apie 70, dar apie savaitę laikyti Sedoje, o rugpjūčio pradžioje išvežti tiesiai į Mažeikius.
 
Tarsi, ir būtų akivaizdu, kad Sedoje buvo suimti visi (apie 300 žydų) ir jie visi išvežti į Mažeikius, kur ir buvo sušaudyti su Mažeikių ir kitų valsčių žydais, tačiau jau dabar yra duomenų, kad dalis žydų (manoma, kad apie 150) sušaudyti pačioje Sedoje. Šie duomenys tikrinami.
 
1990 m. pastatytas žydų aukoms atminti paminklas. Užrašas ant paminklo: Šioje vietoje nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 VI–VII mėnesiais nužudė apie 150 žydų. (SK,123)
 
P. S. MŽL01 yra nurodyta, kad Sedoje buvo nužudyta 550 asmenų, tai pakartoja ir A. Anušauskas A. Holokaustas Lietuvoje (CD01), o dabar jau ant paminklo iškalta tik 150 asmenų.
 
Paminklo radimo vieta: Seda, Ylakių kelio link, tuoj už tilto kairėje pusėje, 100 m gatve, praeiti tarpą tarp senųjų žydų kapinių ir privačios valdos.
 
6. Tirkšlių valsčius
 
1941 m. liepos pradžioje Tirkšliuose gyveno nuo 3 iki 10 žydų šeimų (apie 20). Tirkšliuose prasidėjo žydų suėmimai. Žydai vyrai buvo suvaryti pas ūkininką į daržinę (sinagogą –Muturas), o vėliau išvaryti į Mažeikius (holokausto vietą PavenčiuoseMuturas). (Bran03,14)
 
Po dviejų savaičių Tirkšliuose suimtos žydės moterys su vaikais uždarytos į vietos sinagogą. (Bran03,14 )
 
1941 m. liepos 10 d. Žemalėje dvi žydų šeimos (89 asmenys) išvarytos į valsčiaus centrą (į Tirkšlius). (Bran03,14)
 
1941 m. rugpjūčio pradžioje visi suimtieji nuvaryti į Mažeikius. (Bran03,14) Tirkšlių žydai nužudyti Mažeikiuose prie žydų kapinių. (SK,29)
 
7. Viekšnių valsčius
 
1939 m. Viekšniuose buvo 2 492 gyventojai, iš jų apie 130 žydų šeimų(?) (maždaug 500 žmoniųBran03,15) (ML,IV,430)
 
1941 m. liepą Viekšnių komendantas gavo Mažeikių apskrities komendanto įsakymą areštuoti visus žydus ir uždaryti juos gete. (Bran03,16)
 
1941 m. liepos 7–15 d. Viekšnių valsčiuje suimti daugiau nei 400 žydų. Visus vyrus suvarė ir uždarė medinėje daržinėje (mūro sandėlyje E2,257–Muturas). Po kelių dienų moteris ir vaikus uždarė sinagogoje. (Bran03,16)
 
Po dviejų savaičių (maždaug liepos pabaigarugpjūčio pradžia) Viekšnių žydai pėsčiomis     Brand,16 išvaryti į Mažeikius ir sušaudyti šalia žydų kapinių. SK,29 E2,257
 
8. Židikų valsčius
 
1941 m., prieš Antrąjį pasaulinį karą, Židikuose gyveno apie 150 žydų.
 
Seda
 
1941 m. liepos pradžia – prasidėjo žydų suėmimai. Suimti Židikų žydai. Suimtųjų skaičius įvairiuose šaltiniuose pateikiamas skirtingai:
 
a) tardymo protokoluose jis svyruoja nuo 200 net iki 800 žmonių,
 
b) liudininkų parodymuose – Asteikių kaime buvo uždaryta apie 250 žydų vyrų, o Ruzgų dvare – apie 700 (? –Muturas) moterų ir vaikų (kartu su atvarytais iš Pikelių ir Leckavos),
 
c) Bran03,18 pažymi, kad valsčiaus aukų skaičius neturėtų būti didesnis kaip 400, o anksčiau pateikti skaičiai padidinti.
 
Suimti Pikelių žydai (apie 100) iš pradžių uždaryti kaimo sinagogoje, o po kelių dienų išvežti į šalia Židikų buvusią Asteikių kaimo daržinę: visus vyrus suvarė ir uždarė medinėje daržinėje, moteris ir vaikus – sinagogoje. (Bran03,17-18)
 
1941 m. liepos antroje pusėje valsčiaus policijos vado Vytauto Tamošaičio įsakymu visi žydai buvo išvaryti į Mažeikius. (Bran03,17 )
 
1941 m. rugpjūčio 1 d. Židikų žydai nužudyti Mažeikiuose, prie žydų kapinių. (SK,29)
 
Bendras gyvenusių (1938941 m.) ir nužudytųjų (1941 m.) žydų skaičius ir laikas Mažeikių apskrityje (pagal A. Muturą)
 
Apskritis
Valsčius
Gyveno žydų
(apytikriai)
Žudynių vietos pavadinimas
Žudynių laikas
Nužudytojų skaičius
Mažeikių
Mažeikių miestas
 
 
 
 
Viekniai
Akmenė
Židikiai
Vegeriai
Klykuoliai
Laižuva
Leckava
Pikeliai
Tirkšliai
 
Seda
1000
 
 
 
300
200
200
 30
 20
 30
 30
 40
 30
Mažeikiai, prie žydų kapinių, 3 km nuo miesto centro, prie tilto per Ventą
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Seda, 0.5 km nuo Žydvario k.
 
1941 07 30-31;
 08 02-03
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
1941 07 01
 
Apie 1000
 
 
 
Apie 300
Apie 200
Apie 200
Apie 30
15-20
Apie 30
Apie 30
20-30
20-30
 
300
                                                            2 170 vyrų, moterų, vaikų
Ylakiai                               Ylakiai, prie žydų kapinių, į pietvakarius nuo miestelio.
1941 07 06-07 apie 300
 
Iš viso
 apie 2470
 
P. S.1. Knygoje „Masinės žudynės Lietuvoje“ (MŽL02,399) nurodytas žudynių laikas 1941–1944. Tai klaidinga, nes žudynės vyko tik 1941 metais. Tiesa, kape Nr. 5 nurodyta, kad 16 asmenų nužudyta 1944 m. rugpjūčio 6 d.
 
Kas čia buvo nužudyta 1944 m. rugpjūčio 6 d.? Gal pasipriešinimo prie vokiškuosius okupantus grupės dalyvės, kaip Marta Laubė Medonova, nes jos žuvimo data ant kapo nurodyta 1944 m.
 
2. Mažeikiuose, šalia žydų kapinių, sušaudyti žydai nuo 3000 (pasak įvykių liudytojų) iki 4 000 (anot komisijos, 1944 m. ekshumavusios palaikus). (Bran03).
 
Mūsų skaičiavimais, Mažeikių apskrityje turėtų būti nužudyta maždaug 3450 asmenų, tai neatitinka 1944 m. sovietų bendrų žinių apie nacių piktadarybes Lietuvos TSR Mažeikių apskrityje (MŽL01,142) pateiktą žuvusiųjų skaičių (4 475).
 
Aukos buvo iš šių vietovių: Akmenės, Klykuolių, Laižuvos, Leckavos, Pikulių, Sedos, Tirkšlių, Vegerių, Židikų. (Inter14)
 
Muziejininko A. Mutulo nurodyti apytiksliai skaičiai todėl, kad:
 
1) prieš pat Antrąjį pasaulinį karą kai kurie žydai ėmė sparčiai bėgti iš Lietuvos.
 
19951999 m. Mažeikiuose lankėsi gana daug pabėgusių žydų vaikų arba vaikaičių iš Prancūzijos, JAV, Norvegijos, Pietų Afrikos, Peterburgo (Rusija), Australijos, tačiau jų niekas neregistravo. Prieš keletą metų iš JAV į Mažeikius ir Laižuvą buvo atvykusi rabinų delegacija. Keleto jų šaknys buvo Mažeikiuose ir Laižuvoje. Jų pasakojimų, seneliai ir tėvai prieš pat Antrąjį pasaulinį karą išvažiavo į Izraelį;
 
2) prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 m. birželio 2427 d. kas pėsčiomis, kas dviračiu ar arkliais traukė į šiaurę, Latvijos link. Čia gerokai ilgiau veikė geležinkelis, nes Mažeikiuose jau nuo 1941 m. birželio 23 d. jis nebeveikė. Atsidūrę Latvijoje, daugelis traukiniais pasitraukė į Tarybų Sąjungą (dabar Rusiją). Tačiau, atrodo, dalis mažeikiškių liko pas gimines Rygoje ir žuvo Salaspilio koncentracijos stovykloje;
 
3) Viekšnių miestelio žydai, prasidėjus karui, stengėsi pabėgti pas gimines į Šiaulius ir Kauną, tačiau jų laukė toks pat žiaurus likimas Šiaulių gete bei Kauno IX forte;
 
4) pasak vietos gyventojų, Židikų, Pikelių ir Leckavos turtingi žydai buvo atvaryti į Ruzgus ir uždaryti dvarininko Helcermano daržinėje. Čia jiems buvo sudarytos sąlygos už pinigus ir vertingus daiktus išsipirkti laisvę ir pabėgti į Latviją, o iš ten toliau į Rytus. Jų likimas nežinomas;
 
5) 1939 m. Lietuvai atgavus Vilnių, kai kurie žydai iš Mažeikių pasitraukė į Vilnių ar Vilniaus kraštą;
 
6) 1941 m. gegužės 14 d. 5 (penkios) mažeikiškių šeimos buvo išvežtos į Sibirą.
 
Literatūra:
 
1. Bran03 Brandišauskas V. Mažeikių apskrities žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais / Genocidas ir rezistencija, 2006, 2 (20) p. 730
2. Bub01 Bubnys A. Mažieji Lietuvos žydų getai ir laikinos izoliavimo stovyklos 19411943 metais // Lietuvos istorijos metraštis,1999. Vilnius, LII. 2000
3. CD01 Anušauskas A. Holokaustas Lietuvoje. CD
4. E Eidintas A. Lietuvos žydų žudynių byla. V.: Vaga, 2001
5. E2 Eidintas A. Žydai, lietuviai ir holokaustas V.: Vaga, 2002
6. Inter14 Švietimas apie holokaustą. Žemėlapiai http://www.holokaustosvietimas.smm.lt/zemelapiai
7. Inter32 Jokubauskas G., Grigaravičiūtė A., Smirnov I., Valanskaitė L. Mažeikių regiono (Sedos, Viekšnių, Tirkšlių, Židikų, Mažeikių) žydų bendruomenės, Vilnius, 2005
8. ML Mūsų Lietuva. T. IIV // V.: Mokslas, 19891991
9. Muturas Algimantas Muturas, muziejininkas
10. Muturas01 Mažeikių krašto muziejaus istoriko Algimanto Muturo medžiaga.
11. Projektas „Žydų pėdsakai Mažeikių žemėje“ / Mažeikių muziejus, 2005
12. Muturas02 A. Muturas. Pavenčiuose žydų laukė mirtis. III dalis / „Būdas Žemaičių“, 2006 06 23, nr. 68 (1110).
13. Muturas03 A. Muturas. Pavenčiuose žydų laukė mirtis. V dalis / „Būdas Žemaičių“, 2006 08 22, nr. 84
Muturas04 A. Muturas. Pavenčiuose žydų laukė mirtis. Pabaiga / „Būdas Žemaičių“, 2006 09
09, Nr.89
14. MŽL01 Masinės žudynės Lietuvoje. 19411944. Dokumentų rinkinys. D.2. V,: Mintis, 1965 (nužudytųjų skaičiai pateikti iš Saugumo policijos ir SD vado K. Jegerio 1941 12 01 ataskaitos)
15. MŽL02 Masinės žudynės Lietuvoje. 19411944. Dokumentų rinkinys. D.2. – V.:Mintis, 1973
16. SK Skausmo knyga. Sudarytojas J. Levinsonas // V.,1997
17. VLE – Visuotinė lietuvių enciklopedija IXV t., Mokslo ir enciklopedijų leidybos
institutas, 20012009
 
Voruta. – 2010, bal. 10, nr. 7 (697), p. 13.

Voruta. – 2010, bal. 24, nr. 8 (698), p. 13.

Voruta. – 2010, geg. 8, nr. 9 (699), p. 13.

Naujienos iš interneto