Žydintys ir kruvini mano kartos birželiai

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Iš kaimo kraštotyrininko užrašų
 
1940 metų birželio 15-oji. Takoskyra
 
Tarpukario Lietuvos mokyklų mokslo metų pabaigą menantys biržiečiai dalijasi prisiminimais, kaip jie, vadovaujami mokytojų, lankydavo su tautos istorija susijusius objektus.
 
Taip buvę ir 1940-ųjų birželį. Būginių, Laužadiškio ir dar kelių aplinkinių mokyklų pradinukai, laikydamiesi tradicijų, vakarojo prie paminklo 1863 metų sukilėliams. Tą įsimintiną naktį juos ir sukrėtusi žinia: vieškelyje tarp Parovėjos ir Papilio – rusų kariuomenė! Gal ne viską, kas jų laukia, vaikai suvokė, bet mokytojų nerimas persmelkė ir juos.
 
Jau po daugelio metų pasipriešinimo kovų dalyvis, politinis kalinys Alfonsas Suveizdis į klausimą, kas jį pastūmėjo kovai, atsakė trumpai ir aiškiai – mylėti, ginti savo Lietuvą juos išauklėjo mokytojai.
 
Pagal kilmę A. Suveizdis – ne iš turtingųjų. Pagal sveikatą – nemobilizuojamas. Tačiau į pasipriešinimo kovas stojo savo noru, iš patriotizmo. Nes paauglystėje buvo matęs 1940-ųjų birželį iš arti.
 
(…) Mes su tėveliu atvažiuodavome arkliu į Biržus, matėm, kaip ant estrados rusų kareivėliai šoko, šaudė į pilies sienas. Batonų glėbiais prisipirkę, dešrų ant rankų prisimovę vaikščiojo ir šaukė: „Naša malenkaja Amerika“ (mūsų mažoji Amerika). Jie mums aiškino, kad pas juos naminių lašinių nėra – tik fabrikiniai (…)
 
Mes paprastai vaikščiodavome trise – aš, Bronius Krivickas ir toks Mindaugas. Mes jį Maryte vadindavom, jo pavardės aš nežinojau – ilgais plaukais ir dar ilgai buvo minimas su Broniumi Krivicku, kai jau buvo nebe Biržų girioje. Mindaugas – buvęs medicinos instituto studentas (…)
 
Bronių Krivicką Alfonsas (Suveizdis – red.) yra lydėjęs pas Rokiškio, Panevėžio, Žagarės, Joniškio partizanus. Guvų vaikiną poetas partizanas bendrakeleiviu buvo pasirinkęs ir todėl, kad Alfonsas turėjo legalaus piliečio dokumentus. Tad jis drąsiai galėdavo užeiti į kaimus, vienkiemius, taip padėdamas susiorientuoti nepažįstamose vietovėse, rasti ryšininkus.
 
1941-ųjų birželis. Trėmimas
 
Partizanauti išėjusiųjų iš patriotizmo, aktyviai rėmusiųjų laisvės kovotojus – dešimtys. Tam juos pastūmėjo ne tik mokyklose skiepyta meilė laisvai Lietuvai, bet ir mokytojų netektis.
 
Tarpukario mokytojus, kaip kaimo šviesuolius, gerbė suaugusieji, ir ta pagarba persidavė mums, vaikams… Aš buvau nuteiktas, kad Būginių pradinę mokyklą pradėsiu lankyti pas mokytoją Pranę Tautkevičienę, kurios vyras dirbo pieninėje. Tačiau suaugusieji ašarodami pasakė, kad Tautkevičiai su mažamečiais dvynukais Algimantu ir Arvydu ištremti…
 
Ištrėmė ne tik Būginių, bet ir Parovėjos, Medeikių, kitų mokyklų mokytojus. Jiems – nežinomybė ir vargai. Juos pažinojusiems ir gerbusiems – skausmingos ir nesuvokiamos netekties nerimas.
 
Tik neilgai teko gedėti. Dar nespėjus suskaičiuoti visų prarastųjų, kaimus apskriejo kita žinia – Lietuva laisva, galas bolševizmui, karas!
 
1941 metų birželio 22-oji. Okupacijų kaita
 
Didžiules permainas pranašavo dulkėtame kelyje pasirodžiusios karo pabėgėlių vilkstinės. Į Papilio pusę ne vieną dieną judėjo mašinos, dviračiai, arkliniai vežimai. Tačiau po kurio laiko šis srautas stabtelėjo ir apsisuko. Dviratininkai ir vežimais važiavusieji grįžo į Biržus, išsisklaidė kaimuose. Prie Daugpilio – vokiečiai, atsitraukimui į Rusiją kelias atkirstas – kalbėjo grįžtantieji.
 
Netrukus iš Kauno sklido pranešimai apie atkuriamą laisvą Lietuvą, patriotiškai nusiteikusių jėgų sukilimą, išbėgančių bolševikų padarytus žiaurumus.
 
Žudynės nusitęsė nuo Pasvalio krašto kaimų Papilio link. Iki šiol nesutikslinta, kas iš nukankintųjų buvo 1941-ųjų sukilimo dalyviai, o kas – genocido aukos. Nenustatytos visų nužudytųjų asmenybės. Mano, kaimo kraštotyrininko, užrašuose tarp neatliktų darbų yra ir toks išrašas: „Gareckas Justinas, g. 1922, gyv. Liesiškio vnk., ūkininkas. Nužudytas sovietinių aktyvistų ir raudonarmiečių 1941 06 25 m. Liesiškio vnk.“
 
Už šykščių protokolinių eilučių – jaunuolio žūtis. Neatsakyti klausimai – kodėl žudė, kur palaidotas. Tačiau pirmiausiai būtina nustatyti asmenybę. Gal Gareckas – rašybos klaida? Parovėjos seniūnijoje žinomi Galeckai. Telieka kreiptis pagalbos į skaitančius šias eilutes – nejau nebėra tokių, kurie iš savo šeimų ar giminių istorijos nebegalėtų prisiminti Justino (Garecko ar Galecko – red.).
 
Dar nebuvo surastos ir palaidotos visos bolševikinio genocido aukos, kai apskrities keliuose pasirodė hitlerininkų kolonos. Jos nesutiko jokio organizuoto pasipriešinimo – po metų bolševikinio košmaro žmonės į juos žiūrėjo kaip į išvaduotojus… Tačiau apie laisvę svajojanti Lietuva naujiesiems okupantams mažiausiai rūpėjo – jie žiauriai demonstravo savo valią ir karinę galią.
 
Buvo Užušilių šilas, Pakamponys ir kitos su fašistiniu genocidu susijusios vietovės. Apie tai išsamiai ne kartą rašyta sovietiniais dešimtmečiais. Rašyta ir apie hitlerinių „išvaduotojų“ žudynes Papilyje, Kvetkuose.
 
1990 metų birželio 3-oji. Sąjūdžio gimimas
 
Turiu techninę galimybę į sąjūdiečių renginius pažvelgti vaizdo grotuvo ekrane. Matomas Mitkų vienkiemyje, Katinų kaime, atstatyto kryžiaus šventinimas. Po čia stovėjusiu kryžiumi mirė žymusis knygnešys Jurgis Bielinis. Filmuotoje medžiagoje – paminklo atidengimas Panevėžio girioje 1863 metų sukilėlių vadui Liutkevičiui, koplytstulpio atidengimas vado bendražygiams Gudiškyje prie Biržų girios, Žalgirio mūšio minėjimas prie Biržų pilies ir t. t. Tai, ką išsaugojo elektroninė atmintis, sąlyginai vadinu susitikimais po dvidešimties metų.
 
1991-aisiais armonikierių konkursas Obelaukiuose vyko blokados, kurią Rusija paskelbė mažytei Lietuvai, metu. To konkurso komisijos nario vilniečio Romualdo Apanavičiaus išsakyta frazė („jie mums tankais, o mes – armonikomis“) tarsi parodo to meto dvasią, visuomenės susitelkimą.
 
O kokie mums, jau nuėjusiai kartai, svarbūs birželių įvykiai bus minimi dar po dvidešimties metų?
 
 Vtv.lt nuotr.
 
www.siaure.lt

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra