Žuvinto rezervate biokuras gaminamas iš nendrių

Autorius: Data: 2014-02-10, 13:54 Spausdinti

Žuvinto biosferos rezervate šią žiemą buvo įgyvendinta gamtosauginė iniciatyva, kurios nauda džiaugiasi ne tik ūkininkai, bet ir gamtosaugininkai. Žuvinto žemapelkėse šienaujami viksvynai ir nendrynai, o nušienauta biomasė naudojama aplinkai draugiško biokuro – žolės granulių, skirtų Žuvinto rezervato lankytojų centro pastato apšildymui, gamybai.

Ilgą laiką pelkės buvo vertinamos kaip kliūtis žemės ūkiui, todėl buvo melioruojamos, sausinamos siekiant padidinti ūkininkaujamos žemės plotus. Kartais šlapžemės nepelnytai apleidžiamos, taip pamažu nuskurdinama jų biologinė įvairovė. Tačiau dabar vis aiškiau suvokiama teigiama pelkių įtaka ne tik gamtinės aplinkos kokybei, bet ir žemdirbystei. Kita vertus, vis daugiau žinoma ir apie sėkmingą žemės ūkio praktiką, palaikančią pelkių gyvybingumą.

Vieno rečiausių pasaulyje paukščio – meldinės nendrinukės – apsaugai skirto LIFE+  projekto dėka Žuvinto žemapelkėse, šienaujant nendrynus, atkuriamos vertingos žemapelkių buveinės. Žuvinto ežeras nuo seno žinomas kaip labai svarbi pačių įvairiausių paukščių perėjimo ir apsistojimo migracijų metu vieta. Žuvintą pamėgę ir įtraukti į Raudonąją knygą paukščiai.

Pasak Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, žemapelkėms ir ežero augalijai reikalingas nuolatinis dėmesys. Prižiūrint šias teritorijas, pašalinamas augalijos biomasės perteklius, atkuriamos ir stabilizuojamos gamtinės buveinės, atsikuria paukščių perimvietės.

Vertingi saugotini nendrynai prižiūrimi dalį jų iškertant ir išvežant. Taip apsisaugoma nuo užgožiančių krūmų ir lėtinamas durpių kaupimasis. Siekiant atsižvelgti į nendrynuose gyvenančių saugomų paukščių poreikius, nendrės kertamos tik rudenį ir žiemą.

Vėliau nendrės ir pašarui netinkama žolė virsta vertingu atsinaujinančios energijos šaltiniu. Projekto LIFE+  lėšomis buvo įsigyta speciali granuliavimo įranga.

Nauja žolės granulių gamybos linija buvo įrengta Verebiejų kaime, netoli Žuvinto. Čia sausos žolės ir nendrių rulonai virsta nedidukėmis, bet kaitriomis biokuro granulėmis. Vėliau biokuro granulės keliauja į Žuvinto biosferos rezervato administracinio pastato katilinę, o pagaminta šilumos energija apšildo direkcijos ir lankytojų centro patalpos.

Žuvinto biosferos rezervate stengiamasi suderinti gamtosaugos ir tvaraus ūkininkavimo interesus. Saugomos teritorijos direkcija ir jai talkinantys partneriai ne tik prisideda prie rezervato gyvosios gamtos išsaugojimo, bet ir yra pavyzdys vietos bendruomenei, jog įmanoma vadovautis aplinkai palankaus ūkininkavimo principais, nepamirštant ir ekonomės naudos.

Žuvinto biosferos rezervatas yra valstybės saugoma teritorija. 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos vietovė Pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos ir VSTT archyvų nuotr.

Diana Rakauskaitė, Viešųjų ryšių skyriaus vedėja

Parkai , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra