Žuvinte šurmuliuoja sparnuočiai
Autorius: Voruta Data: 2013-10-31 , 11:24 Spausdinti
Lietaus užlietos balos, lyg per potvynį sukilęs ežero vanduo į Žuvintą priviliojo gerokai daugiau vandens paukščių, nei kasmet. 2013 m. rudenį migruojančių žąsų ir ančių Žuvinte daugiau, nei per pastaruosius metus. Neįprastai šiltas oras, savaitės pradžioje siekęs 15 laipsnių, vilioja juos pasilikti ilgiau, nei buvome įpratę stebėti.
Žuvinto apylinkių medžiai jau pliki, numetę lapus, o ežero nendrynai švyti puriomis nendrių šluotelėmis. Bet rudeniškame Žuvinte dar daug garsų ir judesio.
„Virš pelkynų vis dar gali išgirsti gervių balsus. Didieji jų būriai pasitraukė į pietus nesulaukę spalio, tačiau iki dabar užsiliko pavienes pelkėje nakvojančios gervių šeimynos. Stebina ne tik vėlyvos gervės, bet ir didžiuliai pempių pulkai nutūpę ežero salos pakraščius, aplinkinius laukus. Kuoduotosios nesiskubins palikti mūsų šalies, kol ims žnaibytis šaltukas. Žuvinto paežerėje dar skraidžioja ir pavienės baltosios kielės, nendrinės lingės – jų išskridimo grafikai irgi gerokai vėluoja.
Ankstyvą rytą arba leidžiantis saulei Žuvinte tampa kaip niekad judru. Baltakaktės, želmeninės, pilkosios žąsys tuo metu kyla skristi į laukus maitintis ar triukšmingai iš jų grįžta. Jos praleidžia naktį gerokai toliau nuo kranto, už ežero salos, kažkur pelkės pakraščio atvirose vietose. Kildami ar leisdamiesi šie paukščiai ramiais rytais Žuvinto pakrantėse sugeba sukelti didžiulį šurmulį, kuris trunka daugiau nei valandą po saulės patekėjimo arba saulėlydžio metu. Pagal balsus galima atskirti, kad nakvynėn susirinkusių žąsų būryje vyrauja švelniabalsės baltakaktės žąsys.
Nuo spalio vidurio suskaičiavome pusšešto tūkstančio žąsų nemažėja tiek jų rudenį nebuvo jau penkerius metų. Stebina ir tai, kad pilkosios žąsys užsiliko gerokai ilgiau, nei įprasta. Būdavo metų, kai tos vienintelės Lietuvoje perinčios žąsys pasitraukdavo rugsėjo mėnesio viduryje, dar nepasirodžius šiaurinėms žąsims.
Nemažėja varnėnų būriai. Į Žuvinto nendrynus jų susirenka dešimtys tūkstančių. Mūsų šalyje dabar nerasi didesnių laukinių paukščių susitelkimų nei tie, stebimi Žuvinto nendrynuose. Nakvoti paukščiai renkasi prieš pat saulėlydį, nors jų oro viražai nesibaigia ir prieblandoje.
Gali krūptelti kai staiga iš nežinia kur užplūsta gausybe sparnų šniokščianti varnėnų banga. Net ne būriai, o šimtus metrų nusitęsusiomis plačios ir tankios juodukų paukščių juostos pravingiuoja ežero pakraščiais, virš sodybų stogų ir medžių. Pasiekę tankius paežerės nendrynus, keldami didžiulį triukšmą varnėnai staiga susminga į nendres. Ir taip būrys po būrio, kol dideliame tankiai nutūpti nendrių stiebai ima linkti. Triukšmingieji varnėnai dar ne kartą ištisu debesimi kyla iš nendryno, kol visiškai sutemus aprimsta ir nutyla, kad ryte vėl pasklistų po aplinkinius laukus“, – pasakojo Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.
Rudeniniai orai dar džiugina. Išlėkime į gamtą, pakelkime akis į dangų – kol ten dar skraido paukščiai, o ne baltos snaigės.
Žuvinto BGRD archyvo nuotr.
Nuotraukoje: Varnėnai
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose