Žurnalistų namuose – vakaras Donelaičio pėdsakais

Autorius: Data: 2014-11-18, 09:46 Spausdinti

Kristijonas Donelaitis. Dail. Petras Stauskas. 1960 m., maironiomuziejus.lt nuotr.

Vytautas Šilas

            Baigiantis 300-tiesiems Kristijono Donelaičio jubiliejaus metams pastebėta, kad daugiausia dėmesio susilaukia jo literatūrinė kūryba. Žinoma, pervertinti jo literatūrinius ir lietuviškumo palaikymo nuopelnus sunku. Tačiau mažokai kalbama apie Poeto asmenybę. Apie tai kaip jis kūrė, apie tai kaip K. Donelaitis yra įamžintas tarptautiniu mastu. Ir, net keista, visai nedaug dėmesio tenka  K. Donelaičio žemei – Nadruvai. Raginimų lankyti G. Donelaitį ten kur jis kažkada gyveno vis dar pasigendama. Visa tai paskatino LŽS esperantininkų žurnalistų klubą Žurnalistų namuose surengti vakarą Kristijono Donelaičio pėdsakais. 

            Kaip rašė K. Donelaičio plunksna? Ką apie K. Donelaitį sako jo rašysena? Ar viskas, kas parašyta išlikusiame rankraštyje parašyta jo ranka? Koks kriminalistikos indėlis į donelaitianą. Į šiuos klausimus tikrai ne sausai atsakė dokumentų tyrėja, teismo ekspertizes rašysenos ekspertė dr. Onutė Dambrauskaitė, 1975 m. patvirtinusi K. Donelaičio „Metų” autorystę.

            LŽS esperantininkų žurnalistų klubo narys fotografas Valentinas Juraitis pristatė savo fotoalbumą „Nadruva. Donelaičio takais”. Jo siekta parodyti kaip dabar atrodo Mažosios Lietuvos regionas Nadruvą, žemė kurioje gimė, tarnavo kunigu, dirbo fizikos prietaisus ir kūrė poemą „Metai” Kristijonas Donelaitis. Šiandien užfiksuoti krašto ir atėjusių čia gyventi žmonių vaizdai skatina pamąstyti apie bėgantį laiką, apie nykstančias vertybes. Fotoalbumo vertę kelia autoriaus poziciją išryškinantis, nestandartinis  Kristijono Donelaičio, žmogaus ir kūrėjo gyvenimo aprašymas. Vertinga tai, kad leidinio įžangos tekstai pateikti keliomis kalbomis, pristatomi  lietuviški, rusiški, vokiški vietovardžių pavadinimai.

            1964 metais muzikologo ir pedagogo Juozo Antanavičiaus vadovaujama devynių lietuvių alpinistų grupė įkopė į bevardę Pietvakarių Pamyro 5839 m aukščio viršukalnę. Ją pavadino Kristijono Donelaičio viršūnės vardu! Simboliška, kad greta yra Lietuvos ir Čiurlionio viršūnės! Kaip kopta tuomet ir kaip praėjus 50-čiai metų papasakojo tų žygių dalyvis alpinizmo čempionas Vilius Šaduikis. Jį gražiai papildė LŽS Keliautojų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis.

            Donelaičiui skirtą vakarą sumaniai ir įdomiai vedė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Kolegijos narys lietuvininkas Vytautas Gocentas. Vedėjo stalą simboliškai papuošė žaliai-balta-raudona Mažosios Lietuvos vėliavėlė.  Pranešėjų pasakojimai buvo palydimi vaizdais ekrano sienoje. Gražus buvo vakaras! O klausytojų galėjo būti ir daugiau.

Mažoji Lietuva , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra