Autorius: Voruta Data: 2020-06-23 , 11:19 Spausdinti

Žurnalistas Rimas Bružas. Asmeninio archyvo nuotr.

www.voruta.lt

Šių metų pavasarį istorijos gerbėjai, mylėtojai per LRT  televiziją galėjo pamatyti dar vieną žurnalisto, keliautojo, istorinių dokumentinių filmų režisieriaus ir autoriaus Rimo Bružo filmą – „Burmistras. Konstantinas Stašys“. Pokalbio pabaigoje www.voruta.lt ir šio dokumentinio filmo autorius maloniai kviečia paspausti nuorodą ir pasižiūrėti LRT Mediatekoje įkeltą filmą. 

Konstantinas Stašys – asmenybė, kuri nusipelnė Lietuvai ir Vilniui. Visuomenininkas, rėmęs lietuvių judėjimus ir atskirus aktyvistus okupuotame Vilniuje bei krašte, rizikuodamas savo padėtimi ir asmenine gerove, puoselėjo lietuvybę, steigė mokyklas ir visas savo jėgas bei finansus skyrė Lietuvos labui.

Konstantinas Stašys su žmona Zuzana. Filmo „Burmistras. Konstantinas Stašys“ archyvo nuotr.

„Visada buvau ir esu tik lietuvis. Savo veikloje stengiausi jungti visus lietuvius. Kas man praktikoje netrukdė pripažinti, kad reikalingos įvairios politinės grupės ir reikia su jomis bendradarbiauti. Politinių srovių ir idėjų veikimas yra reikalingas. Nes tai liudija tautos gyvumą“, – sakė Konstantinas Stašys.

Kodėl pasirinkote K.Štašio asmenybę?

Visa okupuoto Vilniaus dvidešimtmečio ir jame veikusių lietuvių istorija skendi ūkuose. Konstantinas Stašys yra išskirtinė Vilnius krašto lietuvių asmenybė. Amžininkai prisimena, kad net lenkų administracija jį vadindavo „krol litevskij“ (lietuvių karalius) t.y. žmogus, kuris savo rankose laikė visas lietuvių organizacijų vadžias, be jo sutikimo nebuvo daromas joks reikšmingesnis krašto lietuviams sprendimas. Jis nuolatos buvo lenkiškojo saugumo akiratyje –  žinojo apie K.Stašio veiklą, ieškojo pretekstų jį suimti, bet niekaip negalėjo pričiupti. K.Stašys buvo „švarus“: jo buhalterija tvarkinga, turtas neužstatytas, niekam neskolingas, tiesioginio ryšio su Kauno Lietuva nustatyti nepavyko. Tiesa, buvo epizodas, kuomet, vis tik, K.Stašį suėmė, norėjo apkaltinti šnipinėjimu ir sąmokslo rengimu, bet pavyko „pritempti“ tik valiutinių operacijų taisyklių pažeidimą. Realiai įkišo į belangę, bet K.Stašys sugebėjo išsipirkti.

Konstantinas Stašys   

Tai labai „plati“ asmenybė, kurioje susipina ir tam metui būdingas avantiūrizmas, pasišventimas ir asmeninė drama. Gana tiksliai jį apibūdina epizodas prieš tremtį, kuomet jį perspėjo apie galimą išvežimą ir siūlė bėgti, bet K.Stašys atsakė „aš niekam nieko blogo nepadariau, kodėl turėčiau bėgti?“. K.Stašys buvo suimtas, ištremtas, atskirtas nuo šeimos ir 1942 m. sušaudytas, bet artimieji iki šiol nežino kur yra jo kapas.

Kur ieškojote medžiagos apie burmistrą K.Stašį? Ar jos, Jūsų akimis žiūrint, pakako? Ar kilo kokių nors sunkumų ieškant šaltinių?

K.Stašio net fotografijų nėra daug, o istoriografija – fragmentinė. Pagrindiniu šaltiniu tapo K.Stašio anūkė Dainora Juchnevičiūtė – Vaivadienė, kurios šeimos archyvuose saugomos asmeninės fotografijos, sukaupta istorinė medžiaga.

Labai įdomu ir netikėta, jog K.Stašys užfiksuotas legendiniame filme „1939, kariuomenės žygis iš Kauno į atgautąjį Vilnių“, kur K.Stašys priima Lietuvos karių paradą prie Katedros jau kaip Vilniaus burmistras. Užsimenama apie jį kitų Vilnijos lietuvių memuaruose, tačiau atskiros studijos, skirtos K.Stašiui iki šiol nėra. Tikiuosi, kad tai laiko klausimas, nes šio žmogaus istorija, kaip minėjau, kone nuotykių romanas.

Koks tas okupuoto Vilniaus krašto gyvenimas? Užsiminėte, kad apie tuos beveik du dešimtmečius okupacijos metų medžiagos yra ne tiek ir daug. Ar turėjote galvoje konkrečiai  burmistro veiklą, likimą, ar apskritai apie tą laikotarpį? O gal tai, kad to laikmečio įvykių traktavimo yra tiek, kad tik ir žiūrėk, kaip čia nepasirodžius politiškai nekorektišku?

Pradėkime nuo to, jog Vilniaus praradimas lietuviams buvo tapęs stigma, kuri 19 metų, kiekvieną spalio 9-ąją buvo primenama. Su istorinės sostinės praradimu nebuvo galima susitaikyti, juo labiau, kad ji buvo atplėšta apgaule. Tai nulėmė, kad Lietuva ir Lenkija visą tarpukario laikotarpį gyveno karo padėtyje. Galima daryti prielaidą, kad to meto padarė abipusė propaganda uždėjo „spaudą“ tautų tarpusavio santykiuose, požiūriuose ir vertinimuose ir tai juntama iki šiol.

Kalbant apie Vilnijos lietuvių ir Kauno Lietuvos santykius, kuriant filmą išryškėjo gana nemaloni tiesa, kad jei ne Kauno piniginės „injekcijos“ (kurios, vėlgi, visos ėjo per K.Stašį), lietuviška veikla krašte  būtų neįmanoma. Noriu pateikti vieną pavyzdį – lenkų administracija už trispalvės iškėlimą ar lietuviškos spaudos platinimą skirdavo dideles baudas, kurias neformaliai apmokėdavo Lietuvių Tautinis Komitetas, nes baudą asmeniškai sumokėjęs nusižengėlis, kitą kartą vargu ar rizikuotų. Ką jau bekalbėti apie lietuviškų mokyklų steigimą ir organizacijų veiklą – visa tai buvo finansuojama iš Kauno ir į Vilnių patekdavo painiomis ir rizikingomis schemomis – grynųjų pinigų kontrabanda.

Antra vertus, Vilniaus krašto lietuviai, atgavus sostinę, buvo neparankūs Kauno valdžiai. Juos beveik visus nušalino nuo politinės veiklos, kaip pernelyg šališkus ir galimai turinčius nuoskaudų ar net asmeninių sąskaitų su vietos lenkais. K.Stašys išliko ir buvo paskirtas burmistru tik A.Smetonai asmeniškai  užtarus. Galima manyti, jog istorinės sostinės atgavimas buvo pernelyg ilgai lauktas, todėl pats faktas užgožė visą tarpukario lietuvių veiklą, nustūmė į paraštes, o 1940-ųjų okupacija ir po to sekęs karas dar labiau išblukino šį be galo įdomų istorijos laikotarpį. Visos šitos aplinkybės susiraizgo į painų, bet labai įdomų raizginį, kuris, kaip gerai pastebėjote, turi tam tikrą „politkorektiškumo“ elementą.

Ar tai buvo vienkartinis projektas, ar ateities planuose turite ir daugiau sumanymų? Kur nukryps jūsų kameros objektyvas? Į kokį amžių, kokius laikus, kokias teritorijas?

Neabejoju, kad prie Vilnijos temos sugrįšiu, nes K.Stašio istorija tebuvo įžanga į šituos „neartus dirvonus“. Dar yra ką nuveikti kalbant apie lietuvių organizacijas krašte, studentiją ir kultūrinį krašto gyvenimą. Tuo tarpu vasarą skirsiu ciklo „Istorijos perimetrai“ filmavimams, kuriuos žiūrovai nuo rudens matys per LRT televiziją.

Dėkoju už pokalbį.

Su filmo „Burmistras. Konstantinas Stašys“ autoriumi ir režisieriumi Rimu Bružu kalbėjosi  istorijos žurnalo „Voruta“ žurnalistė Aušra Virvičienė.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000091522/dokumentinis-filmas-burmistras-konstantinas-stasys?jwsource=cl

Lietuva Rytų Lietuva Virvičienė Aušra ciklas "Istorijos perimetrai", Dainora Juchnevičiūtė, Dainora Juchnevičiūtė-Vaivadienė, Konstantinas Stašys, Rimas Bružas, Vilniaus burmistras, Vilniaus kraštas, Vilnija