Autorius: Voruta Data: 2013-07-09 , 09:41 Spausdinti

Aš ieškau ir randu malonumo padėti bent kiek žmonėms gera,

padirbėti aukščiausiai Tiesai, Gėriui ir Grožiui

Pranas Dovydaitis

Bernardas Aleknavičius

Foto apybraiža „Aš čia – gyva“ tai publikacija rinkinys, kuris 1993 – 2004 m. laikotarpyje buvo spausdintas laikraščiuose „Vakarų ekspresas“, „Klaipėda“ ir „XXI Amžius“, per kurias siekta parodyti Mažosios Lietuvos ir Zanavykų tapatumą.

Ar sunyko Mažosios Lietuvos dvasia? Ne! Ji tik persikūnijo į Zanavykus. Ir kai Kryžiuočių ordino palikuonis bei vėlesniųjų laikų Prūsijos kolonistų engiami mažlietuviai pajutę savo nepilnavertiškumą bei vokiečių valstybinės religijos persekiojimą, tai krašto vedliai, vengdami tapti išverstakailiais kėlėsi per Šešupe ir kūrėsi Didžiosios Lietuvos kunigaikštystes dykroje, kuri XIX a. antroje pusėje pradėta vadinti Zanavykais. Iš Pilkalnio, Stalupėnų ir kitų vietovių atsikelia mažlietuvių palikuonys Kudirkai, Banaičiai, Būčiai, Rūpiai, Stangaičiai, Povilaičiai (Vailokaičiai), Dovydaičiai, Germanai, Gintneriai, Strimaičiai, Naujokai, Liorentai, Norkaičiai, Kumentaičiai, Kuraičiai, Rauliai ir apgyvendino šią buvusią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dykrą. Ir šie į Šešupės dešinįjį krantą atsikėlę mažlietuviai su savimi atsinešė ne tik tobulesnį ūkininkavimo būdą, bet ir protėvių patikrintas dvasines vertybes: kalbinę tarmę, dainas, kankliavimą ir tapo prisikeliančios tautos atgimimo šaukliais. Apniukusi dangų nušvietė „Aušra“, pasigirdo galingi „Varpo“ garsai: „Kelkite, kelkite, kelkite…“ Ir žingsnis po žingsnio Mažosios Lietuvos palikuonys įsikuria Zanavykuose atvedė tautą į Valstybinę Nepriklausomybę.

Šiems mažlietuvių palikuoniams ir skiriama ši foto apybraiža.

Sena Voruta