Žodis per Laiko tolumą. Viktoro Aleknos 100-osioms metinėms

Autorius: Data: 2015-04-29, 09:37 Spausdinti

Nutolsta per Laiko tolumas žodžiai – daugelis iš jų taip ir liko nepasakyti. Taip nutolsta ir šviesus paveikslas žmogaus, kurį jautėme kaip mūsų visų tvirtybę, pastovumą, tikras ir aiškias tiesas. Atrodė, jis visada čia – sutiksi jį Širvintų gatvėje, mokykloje, girdėsi diskutuojantį Sąjūdžio sambūryje, matysi ramiai lūkuriuojantį poliklinikoje ar tyliai besimeldžiantį bažnyčioje. Visur švietė balta galva, visiems buvo dosniai dalijamas dėmesys, visiems – Mokytojo, lietuvių kalbos mylėtojo, aktyvaus patrioto žodis, pamokymas, išmintis…

Nedaug apie jį žinojome – buvęs Vorkutos lageriuose, grįžęs vėl ėmėsi studijų, būdamas 52 metų baigė Vilniaus universitetą. Tiek apie savo kolegą, kuris mokytojų lituanistų metodiniuose užsiėmimuose karštai kalbėjo apie kiekvieno mokytojo didžiąją misiją – būti savo tautos ugdytoju, lydėti į gyvenimą jaunimą, ginti gimtąją kalbą nuo svetimžodžių agresijos, kalbėjo apie būtinumą aktyvinti žmogų, ugdyti vertybių pajautą. O paskui skubėjo į laikraščio redakciją – su straipsniu, eilėraščiu – su savo žodžiu. Toks Viktoro Aleknos, kurio graži 100 metų sukaktis pažymėtina kovo 19-ąją, – mūsų rajono šviesuolio, Garbės piliečio, eskizinis portretas. Papildykim jį pirmiausia amžinu žinių troškimu – tikrojo intelektualo savybe. Su juo visada malonu buvo kalbėti apie naujausias knygas, tiek lietuvių autorių, tiek vertimus, ypač džiaugėsi sugrįžtančių išeivijos kūrėjų leidiniais, tremtinių, politinių kalinių kūrybos publikacijomis. Ir pats ėmėsi didžiulio darbo – kad knygoje „Ūžė žalia giria“ būtų išdejuota, išvaitota skaudi širvintiškių tremtinių dalia, užfiksuoti skaudūs sovietinio smurto faktai.

Viktorą Alekną visada džiugino naujausi kalbininkų darbai, ekspedicijos, nuolatinis sunkus kalbos taisytojų, tvarkytojų darbas. Šioje srityje buvo itin reiklus – pirmiausia sau, paskui – mokiniams, visuomenei.

Viktoras Alekna – vienas iš Sąjūdžio Širvintose kūrėjų, pirmojo suvažiavimo dalyvis, tikrasis mūsų ideologas. Drįstu tvirtinti, kad Sąjūdis jam buvo ilgai puoselėtų troškimų įgyvendinimo galimybė: tai ir Krikščionių demokratų partijos įkūrimas (jis – pirmasis pirmininkas), ir tikybos pamokos mokykloje (jis – pirmasis tikybos mokytojas Širvintose), ir vadovavimas esperanto kalbos būreliui, o dar ir tremtinių choro iniciatorius, daugybės publikacijų autorius…

Daugelis stebėjosi: kada jis visur suspėja? Ne vienas buvo skeptikas, deja, ne vienas liko abejingas…

Vis dėlto neišsamus būtų Mokytojo portretas, jei nekalbėtume apie jo didžiausią gyvenimo darbą – Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos studijas. Sudaryta ir išleista trys raštų tomai, Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis, knyga „Salomėja“ – tai pilniausias ir objektyviausias sudėtingos asmenybės vertinimas – be išankstinių nuostatų, be teisėjo pozicijos.

Viktorą Alekną galima palyginti su ąžuolu. Dabar jau būtų šimtametis ąžuolas. Vieną savo knygų jis taip ir pavadina – „Ąžuolas“, su paantrašte „Vienos šeimos pasaka“. Tartum mus pataisytų: ąžuolas – visa tvirta darni lietuviška šeima, kuriai brangi jos istorija, mylimi ir gerbiami visi, nesvarbu, koks likimas jiems buvo skirtas, svarbu, kad jie arti, juos gali apkabinti, priglausti. Jiems reikalingas Tavo žodis.

O gal tas ąžuolas – visa mūsų tauta, išugdžiusi garbingus savo sūnus? Ačiū mūsų žemei, mūsų Lietuvai, kad likimas toks dosnus – tiek turime šviesuolių, kurių mintys, atlikti darbai nenutolsta su laiko bangomis, nenutrinami kasdienybės šurmulio.

Danutė Miliukienė

Nuotraukos autorė – Sigutė Bagdonienė

Jubiliejai ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra