Žmogaus teisių kryžkelėje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Rusijos Federacijoje viena po kitos minimos dvi datos: rugsėjo 30 – 1918-1956 metų politinių represijų diena ir lapkričio 4 – susitaikymo ir santarvės diena. Abi šios datos tarpusavyje turi istorinį ryšį ir primena jos skaudžią praeitį, kurios pradžia buvo 1917 metų Spalio revoliucija Rusijoje.
 
Paskutinioji iki 1997 metų lapkričio 7 d. buvo minima ši data, sekančiais metais ji buvo pervardyta į nacionalinę – Susitaikymo ir santarvės šventę. Pervardinti daugelį metų minėtos datos pavadinimą netolygu pakeisti šios didelės šalies gyventojų požiūrį į savo praeities istoriją, tuo labiau, kad čia nėra uždrausta Komunistų partijos veikla ir jos atstovų mažuma iki šiol posėdžiauja Valstybės Dūmoje ir nepraleidžia progos kasmet ruošti savo demonstracijas. Stačiatikių Bažnyčios patriarcho Aleksejaus 11 bei atskirų visuomenės sluoksnių iniciatyva nuo 2005 metų Susitaikymo ir santarvės šventė švenčiama lapkričio 4 dieną. Istorinis motyvas šios dienos parinkimui, artimos lapkričio 7, buvo 1612 metų lapkričio 4 diena, kai iš „liaudies kilusiam“ pirkliui Kuzmai Mininui ir Dmitrijui Požerskiui Maskva buvo išlaisvinta nuo lietuvių ir lenkų apgulties.
 
Rusijoje 30 d. nuo 1991 metų minima kaip politinių represijų 1918-1956 m. aukų atminimo diena. Ši diena buvo parinkta, minint Permės ir Mordovijos lageriuose 1974 m. politinių kalinių pradėtą bado akcija ir toliau kasmet ši diena lageriuose buvo pažymima bado akcijomis. 1989 m. rugsėjo 30 d. 3 000 žmonių gyva grandinė Maskvoje apjuosė KGB būstinę, po to patraukė Puškino aikštės link ir ten OMON‘o buvo išvaikyti. Atskiri visuomenės sluoksniai skaito, kad tokia atminties diena turėtų būti rugsėjo 5 d., kada 1918 metais po pasikėsinimo į Leniną buvo išleistas potvarkis, davęs pradžią neribotam terorui iki 1956. Per tą periodą buvusioje SSSR buvo paskelbta daugiau nei 50 mln. nuosprendžių dėl politinių motyvų, 6,5 milijono gyventojų be teismo ištremti iš savo gyvenamųjų vietų (vien vokiečių daugiau nei 900 tūkst).
 
Nors nuo to laiko tarpo, kai pirmą kartą apie masinių represijų mastą 1956 metais N. Chrusčevas prabilo uždarame partijos suvažiavimo posėdyje ir po to pasirodė pirmos viešos publikacijos apie GULAG‘o siaubus, praėjo daugiau nei pusšimtis metų, Rusijoje, kur ta pačia žeme iki šiol vaikšto aukos ir nebausti jų budeliai, politinių represijų vertinimai, tuo labiau jų pasmerkimas ne įgijo valstybės svarbos masto. Daug kas Rusijoje bando teigti, kad vykdant atokių rajonų industrializaciją, represijų mastai yra pateisinami. Vladimiro Putino prezidentavimo metu buvo sudaryta speciali komisija perrašyti XX amžiaus šalies istoriją, siekiant reabilituoti Staliną. Rugsėjo 30 diena, represijų aukų atminimui, gana aktyviai minima Rusijoje veikiančios patriotinės – švietėjiškos visuomeninės organizacijos „Memorialas“ pastangomis. Pastaroji š. m. rugsėjo 30 d., kaip ir kiekvienais metais, Maskvoje Lubiankos aikštėje prie paminklinio akmens, atvežto iš pirmo įsteigto Solovkų ypatingos paskirties lagerio 1923 m. nuo 10 iki 22 val. nepertraukiamai 12 valandų viena po kitos įvardijo represuotų asmenų pavardės. Jų sąrašas yra paskelbtas tam skirtose knygose „Atminties knygos“ ir šios organizacijos tinklalapyje www.memo.ru. Šių eilučių autorius, tarpe kitų lietuvių pavardžių surado savo dėdės Broniaus Daukšos pavardę, Rešuotų lagerio kalinio.
 
Politinių represijų aukų atminimo aktyviai pravedami rajonuose, į kuriuos buvo nukreipiami represuoti asmenys. Taip Krasnojarsko krašto muziejuje buvo pravesta mokslinė – švietėjiška konferencija „Politinių represijų (1918-1956 m.) epochos vaikai“. Krasnojarsko krašto pagrindinis laikraštis „Krasnojarskij rabočij“ š. m. rugsėjo 30 d. patalpino du straipsnius – represuotų asmenų palikuonių prisiminimus, iš kurių represijų braižas pažįstamas mūsų tautai, taikomas tų rajonų ir laiko sąlygoms. Tris fizikai, šiuo metu dirbantys Krasnojarsko pedagoginiame institute, praėjo kiekvienas savo Golgotos kelią. Tuvas Vladimiras Čerkašinas, būdamas 9-os klasės moksleivis, mokyklos sienlaikraščiui nupiešė SSSR žemėlapį, kuriame jo respublika Tuva, 1944 metais prijungta prie sąjungos, buvo pavaizduota už jos ribų. Jaunuolis buvo pašalintas iš mokyklos ir buvo ilgai persekiojamas. Robertas Maejeris, praėjo Gulgo universitetus, tapo kaltu kad gimė vokiečiu ir buvo užsigimęs radijo technikos mėgėjas – gebėjo surinkti radijo imtuvus, uždraustus karo pradžioje. Karo metais buvo pripažintas potencialiu fašistų pagalbininku. Trečio iš jų fiziko Petro Salatkino tėvas Grigorijus, retos Šiaurės tautų atstovas – nencas, Leningrade baigęs Šiaurės tautų institutą, sugrįžo darbui į savo kraštą. Pradėjus gaišti elnių bandai, jis buvo apkaltintas sabotažu ir represuotas. Ne mažiau įdomus 89 metų Truchino prisiminimai, kurio tėvai 1931 metais, pasiturintys ūkininkai Čitos srityje, jų nuosavame vežime su šeima bei menka manta buvo nugabenti iki geležinkelio stoties, pakrauti į prekinius vagonus ir vežami vakarų kryptimi iki Krasnojarsko. Iš ten Jenisėjaus upe baržomis ir išlaipinti ant Angaros upės plyno kranto. Pradžios gyvenimui naujoje vietoje, šeimai apgyvendinti, savo rankomis iškasė ir įrengė žieminę.
 
2009 m. rugsėjo 30 d., minint politinių represijų atminimą, prezidentas Dmitrijus Medvedevas išsakė savo nuomonę, kad jokie šalies ekonominiai pasiekimai negali būti pateisinti, jeigu tai pasiekta nekaltų žmonių kančiomis ir aukomis. Ar galima tikėtis, kad Rusija ir jos visi gyventojai lapkričio 4 d., minint eilinę susitaikymo ir santarvės dieną priartės prie prezidento išsakytų minčių, o aukščiausi šalies vyrai, tarp jų ir prezidentas, ar išgirs š. m. rugsėjo 30 mitinge, prie Solovkų paminklinio akmens Maskvoje, išsakytus priekaištus žinomo teisių gynėjo, buvusio disidento Sergijaus Kovaliovo, kad Rusijoje tik per paskutinius 10 metų buvo sudaryta apie 200 politinių bylų. Buvo reikalauta nutraukti Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo bylas, turinčias politinę kilmę.
 
Nuotraukoje: V. Guliokas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra