Živilė Gurauskienė. Tikslas – Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas tarptautiniu mastu

Autorius: Data: 2021-03-10 , 09:41 Spausdinti

Živilė Gurauskienė. Tikslas – Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas tarptautiniu mastu

Vašingtone vykusi demonstracija, kurioje (iš kairės) dr. Vytas Saulis, dr. Aras Tijūnėlis ir dr. Vidas Nemickas pristato Lietuvą Latviją ir Estiją kaip Sovietų Sąjungos kalines. Nuotraukos iš Indrės Tijūnelienės asmeninio archyvo. 

Parengė „Dirvos” korespondentė Živilė Gurauskienė. JAV, www.voruta.lt

Minint Vasario 16-ąją vaikų globos organizacijos „Saulutė“ vadovė Indrė Tijūnėlienė dalijasi su skaitytojais prisiminimais apie tuo metu JAV besikuriančias grupes, kurių tikslas buvo siekti, kad JAV tarptautiniu mastu pripažintų Lietuvos Nepriklausomybę de jure.

Be jau anksčiau veikusių ALT ir VLIK, apie 1988 m. susikūrė dar kelios grupės – Lemonte įsikūrė „Hot Line“, kuri greitai gaudavo ir skleisdavo informaciją, kas vyksta Lietuvoje. Šiai grupei priklausė Riškų, Lendraičių, Gulbinų, Domanskių šeimos, Pranė Šlutienė, ir kiti. Iš grupės „Hot Line“ išaugo „Mercy Lift“ grupė, kuri siuntė vaistus į Lietuvą. Per Amerikos visuomenines organizacijas nemokamai gaudavo toms siuntoms talpintuvus. Šiai grupei priklausė Riškų, Lendraičių, Gulbinų, Domanskių šeimos, Pranė Šlutienė, ir kiti.

Čikagoje esančiame Restorane „Seklyčia“ įsikūrė grupė „Americans for Lithuanian Freedom“, kurios tikslas buvo Lietuvai skubiai teikti pagalbą atkuriant Nepriklausomybę – rašyti laiškus politikams, platinti informaciją per spaudą, rinkti parašus, kad Prezidentas Dž. Bušas greičiau pripažintų Lietuvos Nepriklausomybę de jure, ir t. t. Jai vadovavo dr. Jolita Narutienė, Rimantas Dirvonis ir dr. Tomas Remeikis. Šiai grupei, be mūsų šeimos, priklausė Naručiai, Augiai, Dovilai, Jurjonai, Ambutai, Šauliai, Bielskai, Gailiesiūtė, Gierstikai, Gleveckai, Mark Golden, Ramutė Kemezaitė, Danguolė Kviklytė, Sigutė Mikrut, Liulevičiai, Lukai, Nemickai, Norušiai, Meilai, Daiva Markelytė, Stepaičiai, Smulksčiai, Utz, Zliobai, Keželiai, R. Saib, Vygantai.

Žinias iš Lietuvos gaudavo per Rimantą Dirvonį, dr. Tomą Remeikį ir „Hot Line“. Grupės nariai rašė laiškus politikams Lietuvoje ir ragino visuomenę Amerikoje rašyti laiškus senatoriams. Taip pat rengė demonstracijas ir rinko parašus Čikagos miesto centre, kad Prezidentas Dž. Bušas pripažintų Lietuvos  Nepriklausomybę de jure. „AFE“ grupei vadovavo dr. Jolita Narutienė, jai priklausė apie 20 žmonių, tarp jų – Daiva Meilienė, kuri manė, kad, siekiant padėti Lietuvai, būtina įsijungti į Amerikos politinį ir visuomeninį gyvenimą. Ypač, jos manymu,  svarbu parodyti, kad yra daug lietuvių, kurie aktyviai dalyvauja JAV politiniame gyvenime. Tuo tikslu surengėme susitikimą „prie puoduko kavos“ pas dr. Audronę ir dr. Šarūną Užgirius Highland Parke siekiant susitikti su Brenda Edgar, kurios vyras Jim kandidatavo į Ilinojaus valstijos gubernatorius. Tokia buvo pirma pažintis su jų šeima ir Patricia (Pat) Michalski. Su jais bendravome ir kartu su Daivos Meilienės šeima buvome pakviesti į Jim Edgar inauguraciją, kur, per spaudos konferenciją, buvo galimybė paminėti Sausio 13–osios įvykius Lietuvoje. Vėliau Daivai Meilienei kilo mintis kartu su manimi naudoti „Press Pass“ įvairiems susitikimams su politikais, nes kitaip jų nebuvo galimybių pasiekti. Politikai tuo metu labiau domėjosi Kuveitu nei Lietuva. Taip susitikome su ponais Bušais, Jim Bakker, M. Gorbačiovu, L. Valensa ir jo žmona, H. Kissinger, George (Saros) Sorosu, ir kitais.

 

Grupė „Americans for Lithuanian Freedom“, kurios tikslas buvo Lietuvai skubiai teikti pagalbą atkuriant Nepriklausomybę. Nuotraukos iš Indrės Tijūnelienės asmeninio archyvo. 

Sužinojęs, kad M. Gorbačiovas kalbės „Sheridan“ viešbutyje, Čikagoje, mano vyras Donatas padarė plakatą iš nuotraukos, kur po tanko vikšrais matyti Loreta Asanavičiūtė, ir norėjo jį įteikti M. Gorbačiovui. Laukėme jo viešbučio antrame aukšte, kol visų paprašė sueiti į auditoriją. Aš pagalvojau, kad, jei visiems liepiama išeiti iš holo, M. Gorbačiovas tikriausiai kils liftu. Tuomet pasislėpiau už didelės palmės, pasodintos vazone, ir nudaviau, kad grožiuosi vaizdu pro langą nekreipdama dėmesio į nurodymus. Mačiau, kaip eskalatoriumi kilo M. Gorbačiovas su žmona Raisa ir apsauga. Supratau, jog tai puiki proga jam įteikti plakatą. Bet, antra vertus, supratau ir tai, kad mane išprašytų, jei tą padaryčiau. Nutariau tai padaryti po pranešimo, kad, būdama salėje tarp jo gerbėjų, galėčiau paviešinti padėtį Lietuvoje ir įteikti plakatą. Tačiau po pranešimo M. Gorbačiovas išėjo pro užkulisius, ir daugiau jo nebemačiau. Taip ir likau stovėti lyg būčiau jo gerbėja, nes koridoriuje, praeidamas pro mane, pasisveikino ir maloniai nusišypsojo.

Visur, kur tik eidavau, nešiojausi su savimi seges ir lipdukus su dailininko Vinco Luko  suprojektuotu narveliu, kabančiu ant pagrindinės Sovietų Sąjungos emblemos „pjautuvo ir kūjo“, iš kurio išskrenda Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų paukštelis, su prierašu – „Let President Bush know“. Taip pat prie Ilinojaus 294 greitkelio, dr. Austei ir dr. Mindaugui Vygantams padedant, išnuomojom reklaminę švieslentę su tuo pat vaizdu ir užrašu. Informaciją apie Lietuvos padėtį taip pat norėjome pateikti ir Amerikos žiniasklaidoje anglų kalba, tuomet palaikiau ryšius su Beverly Cooper, kabelinės programos „Cooper‘s Corner“ Highland Parke savininke. Ji sutiko, kad pasirūpinčiau pašnekovais, kurie kalbėtų įvairiomis temomis jos laidose. Aš, žinoma,  pasirūpinau, kad laidose dalyvautų žmonės, kurie galėtų kalbėti apie padėtį Lietuvoje – Regina Narušienė, dr. Tomas Remeikis, Zenonas Rekašius, Aleksandras Štromas,  po karo augęs LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus šeimoje. Taip pat su II kanalo programa „Chicago tonight“ vykome iš Čikagos į Vašingtoną, kur, atvykus M. Gorbačiovui, vyko demonstracija. Esu išsaugojusi nuotrauką, kurioje dr. Vidas Nemickas, dr. Vytas Saulis ir dr. Aras Tijūnėlis, mūsų sūnus, vaizduoja Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip Sovietų Sąjungos kalines. Išleidome seges net pranzūzų kalba ir išsiuntėme į Pancūziją, kad M. Gorbačiovas, kur tik benuvyktų, visur matytų narvelį su užrašu “Freedom for Lithuania“, tarsi iš Šarlio Pero pasakos  „Batuotas katinas“ – Kieno čia žemės? Mano pono. O čia visur, kur beatvyktum, matai – Lietuvos žmonės siekia Nepriklausomybės…

 

Reklaminėje švieslentėje – dailininko Vinco Luko  suprojektuotas narvelis, kabantis ant pagrindinės Sovietų Sąjungos emblemos „pjautuvo ir kūjo“ , iš kurio išskrenda Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų paukštelis, su prierašu – „Let President Bush know“. Nuotraukos iš Indrės Tijūnelienės asmeninio archyvo. 

Iš „Freedom for Lithuania“ išaugo Lietuvos vaikų globos būrelis „Saulutė“. Padėti Lietuvos vaikams po PLB sparnu jis įsikūrė tuomet, kai PLB pirmininkas Bronius Nainys konstatavo, kad Lietuvai reikia pagalbos įvairiose srityse. Mano vyras stengėsi Lietuvos industriją sujungti su Vakarų, pav., savo įmonės „Viskase“ koorporacijos filialu Paryžiuje. Taigi, siekdami suteikti Lietuvai reikiamą pagalbą, aktyviai dalyvavome JAV politiniame gyvenime, pvz., su respublikonais palaikė ryšius Miliūnas, Jasinevičius, Casey Oksas; su demokratais – Rimas Domanskis ir Stanley Balzekas. Tik apmaudu, kad tuomet, kai Barack Obama buvo išrinktas į Ilinojaus „legislature“ Springfield, neužmezgėm su juo ryšių. Jis mažai težinojo apie Lietuvą.

Lietuva - JAV Naujienos Pasaulis , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra