Žirgais prie Juodosios jūros: 29. Sunegalavusi žemaičio kumelė Alseta į stovyklą grįžo priekaboje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Specialiai lrytas.lt, Budėjas (Ukraina)
 
„Ar stovykla girdi? Alšis bėga paskui raitelius“, – per raciją veterinarui pranešė visureigį vairuojantis fotografas Vladas Ščiavinskas.
 
„Tuoj atvažiuosim jo pasiimti“, – netrukus sugrįžo atsakymas.
 
Po kelių minučių pasiimti Alšio atskubėjo visureigių savininkas ir vienas vairuotojų Vaidotas Marozas.
 
Susirgęs nuo užsikrėtusios erkės, o vėliau iš mirties nagų ištrauktas gyvūnas dabar gauna dar daugiau žygeivių dėmesio nei prieš ligą, kai ties Alšėnais Baltarusijoje prisijungė prie keliautojų.
 
Kas rytą jis atrodo jau pasirengęs skuosti po penkiasdešimt kilometrų paskui žirgus. Veterinaras Audrius Kučinskas nenori jo išleisi: „Liga pažeidė inkstus, Alšiui buvo gelta. Didelis fizinis krūvis jam pakenktų.“
 
Panašu, kad stačiomis įkalnėmis ir nuokalnėmis vingiavęs žygeivių maršrutas per sunkus tapo ir žemaičio Vaidoto Digaičio kumelei Alsetai.
 
Įveikusi apie šešiasdešimt kilometrų, paskutinius septynis iki stovyklavietės kumelė grįžo priekaboje.
 
„Alsetai skauda galines kanopas – greičiausiai atsimušė į kietą gruntą.
 
Stengiausi, kad jai kuo mažiau tektų bėgti asfaltu, tačiau kirtome miestelius. Ten asfalto neišvengsi.
 
Tikiuosi, viskas bus gerai. Pabus dieną dvi prižiūrima veterinaro ir vėl bėgs“, – vylėsi raitelis, aštuonerių metų Alsetos savininkas.
 
Žygeivius lydintis kalvis Pavelas Nalivaiko prieš porą savaičių kumelę perkaustė. Pasitaręs su savininku, galines Alsetos kojas jis paliko be pasagų.
 
„Netoli Baltarusijos ir Ukrainos sienos Alseta bėgdama ėmė galinėmis kanopomis kliudyti sau sąnarius. Artėjant žygiui taip buvo nutikę ir Kruizui, bet nuėmiau kuriam laikui pasagas ir viskas susitvarkė.
 
Pievomis Alseta bėga lengvai, o ant kieto grunto atsilieka nuo kitų. Nieko nuostabaus: visi su batais, o ji – be“, – kaip visuomet vaizdžiai paaiškino V. Digaitis.
 
Apie artėjančią dieną jis kalbėjo su nerimu. Pirmą kartą nuo žygio pradžios Vaidotas keliaus tik su vienu žirgu. Iki šiol žemaitis visuomet greta vesdavosi antrą. Su dar dviem V. Digaičio arkliais kasdien keliauja raitelis Jonas Plūčas.
 
Anot veterinaro, kelionė su dviem žirgais raiteliui yra sunkesnė, bet žirgams – lengviau.
 
Kelionė visureigio tempiamoje priekaboje nuo stovyklos iki stovyklos gyvūnui ne tik sukelia stresą, bet ir gali baigtis trauma. Jam nuolat tenka gaudyti pusiausvyrą, ypač duobėtais Ukrainos keliais.
 
„Gerai, kad turime kalvį. Be jo sunkiai išsiverstume“, – vakare išgirdau iš kernaviškio Česlovo Marcinausko.
 
Prie kalvio mikroautobuso jis vedė perkaustyti savo kumelaitę Žygą.
 
Tamsa šiam darbui nemaišė. Žirgui kaustyti reikalingą nedidelį pievos plotą gerai apšvietė du šviestuvai.
 
Nuėmęs senas pasagas ir nupjovęs nereikalingą raginės kanopos dalies sluoksnį, kalvis prikalė naujas.
 
Keturias pasagas pakaitai Česlovas į Ukrainą atsivežė pats, namuose jas šiek tiek patobulinęs.
 
Jei nebūtų kalvio, 53 metų vyras būtų pats pakaustęs savo kumelę.
 
„Kolūkio laikais dirbau fermos vedėju, vadovavau 25 žmonėms, rūpinomės tūkstančiu raguočių.
 
Pašarus jiems veždavome arkliais. Kalvį turėjom, bet jis buvo senas, jau silpnas. Dėl to kaustyti arklius išmokau pats.
 
Tai nėra lengvas darbas. Ne kiekvienas gali gyvai būtybei į koją kalti vinis“, – sakė Č. Marcinauskas.
 
Žiūrinčio į trisdešimčia metų jaunesnį kalvį Pavelą kernaviškio širdis džiaugėsi.
 
Retą jauną žmonų suvilioja toks amatas, o Pavelas jį gerai išmano, turi darbui reikalingus įrankius, moka nuraminti žirgą.
 
„Kalvio darbas atsakingas. Jei blogais pakaustysi, arklys gali tapti luošas.
 
Pavelas mums – Dievo dovana. Jis dirba gerai ir greitai. Jei ilgai truktų, arklys netektų kantrybės.
 
Matosi, kad vaikis mokėsi pas gerą meistrą“, – gyrė Česlovas.
 
Arklius Pavelas pamilo vaikystėje, kai gyveno netoli žirgyno Vilniaus rajone.
 
„Dažnai ten užsukdavau, pramokau jodinėti. Net į mokyklą neidavau: numesdavau kuprinę po krūmais ir eidavau į žirgyną“, – pasakojo P. Nalivaiko.
 
Sužinojęs, kad prie Trakų įsikūrusi amatų mokykla renka kalvių grupę, kurią mokys profesionalus kalvis iš Prancūzijos, Pavelas nedvejodamas prisijungė.
 
„Pažįstami stebėjosi, kur aš pritaikysiu tokią specialybę, bet nepersigalvojau.
 
Darbo netrūksta, arklių Lietuvoje pakankamai“, – džiaugėsi žygyje „2000 kilometrų istorijos“ dalyvaujantis kalvis.
 
Daugiau apie žygį skaitykite www.2000kmistorijos.lt
 
Vlado Ščiavinsko nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose: Kelių minučių pasiimti Alšio atskubėjo visureigių savininkas ir vienas iš vairuotojų Vaidotas Marozas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra